Diagnozė trenkė kaip žaibas
„Dirbau vadove tarptautinėje rinkodaros įmonėje, tempai buvo labai dideli. Praėjusį pavasarį pajutau, kaip ima sekti jėgos. Rytais iš lovos keldavausi per prievartą, sakydama sau „reikia“. Organizmas nusilpo taip, kad praradusi sąmonę į ligoninę būdavau išvežta greitosios pagalbos automobiliu“, - moteris prisiminė nežinomybės kamuojamas dienas.
 
Po mėnesį trukusių tyrimų Kauno klinikose moteriai buvo diagnozuota tuberkuliozė. Sužinoję šią naujieną tiek kaunietė, tiek jos namiškiai patyrė didelį smūgį. Negana to, moteris dirbo tarptautinėje įmonėje, o visuomenėje paplitusi nuomonė, kad tuberkulioze užsikrečiama nuo asocialių žmonių – jaunai moteriai buvo sunku peržengti per save ir pasakyti apie ligą darbdaviui.
 
„Negalėjau patikėti šia diagnoze. Niekada neturėjau kontakto su asocialiais žmonėmis, nesilankiau apleistose vietose, net nevažinėjau viešuoju transportu. Tik vėliau, pradėjusi domėtis liga, išsiaiškinau, jog galimybė lašeliniu būdu užsikrėsti tuberkulioze yra net prekybos centruose – ligos bacilos ore gali išsilaikyti penkias valandas penkių metrų atstumu“, - pasakojo kaunietė.
Moteris džiaugėsi dėl vieno dalyko – per netrumpą laiką, kol liga nebuvo diagnozuota, ji neužkrėtė mažamečio sūnaus ir kitų aplinkinių, kadangi sirgo „uždara“ tuberkuliozės forma.
 
Dvokė net lubos ir sienos
Kai pacientė buvo perkelta į Kauno klinikų filialo Romainių tuberkuliozės ligoninę, prasidėjo varginantis septynis mėnesius trukęs ligos gydymas.
Sūnų auginantį mama pasakojo, jog tuberkuliozės gydymo pradžia buvo siaubinga, kadangi paskirti antibiotikai sukėlė šalutinį poveikį.
 
„Paties skaniausio maisto, kurį itin mėgdavau iki tol, nebegalėdavau įsidėti į burną. Organizmas viską atmesdavo. Visi pojūčiai taip sujautrėjo, kad net lubos ir sienos, regis, skleidė siaubingą dvoką. Nepaisant to, privalėjau valgyti, kitaip stiprūs antibiotikai būtų sužaloję kepenis“, - prisimena kaunietė.
 
Atskirta nuo pasaulio
Laiką ligoninėje moteris prilygino kalėjimui. Kasdieniai pokalbiai telefonu su artimaisiais neatstodavo gyvo bendravimo, tad stiprėjo socialinė atskirtis, o vyravusi slogi nuotaika bei aplinka pacientę ėmė klampinti į depresiją.
 
„Kurį laiką visai nemačiau vaiko. Artimiesiems liepiau manęs nelankyti – jaučiau atsakomybę, kad neužsikrėstų nuo kitų sergančiųjų. Pirmaisiais gydymo mėnesiais dėl prastos savijautos niekas nedomino – nei internetas, nei knygos, nei televizorius. Tie mėnesiai prilygo egzistavimui“, - nenoriai išgyvenimus prisimena kaunietė.
 
Praeina ir nuopuoliai, ir pakilimai
Kai moteris buvo paguldyta į Romainių tuberkuliozės ligoninę, po kurio laiko jos santykiai su ilgamečiu širdies draugu ėmė byrėti. Nualintas organizmas dar labiau netoleravo medikamentų, nes pacientė klimpo į vis gilesnę depresiją. Svoris nukrito iki 44 kilogramų. Vienintele motyvacija gyventi kaunietei tapo mažametis sūnus ir didžiulis tėvų bei draugų palaikymas.
 
„Buvęs širdies draugas pasuko kitu keliu, tačiau atradau jėgų atsistoti ant kojų. Ėmiau skaityti psichologines knygas. Jos man padėjo nusiraminti, suvokti, kad viskas praeina. Juk gamtoje, ekonomikoje, gyvenime ir visur kitur egzistuoja cikliškumas, esti nuopuolių ir pakilimų, todėl išmokau nieko nekaltinti“, - pasakojo kaunietė.

---

 
Interviu 
Kauno klinikų filialo Romainių tuberkuliozės ligoninės gydytoja pulmonologė Greta Musteikienė:

- Sakykite, ar tuberkuliozę sunku nustatyti?
- Tai priklauso nuo ligos pasireiškimo. Jeigu liga pasireiškia tipiškai, pavyzdžiui, pacientas karščiuoja, dūsta, krenta svoris, kosti, atkosti skreplių, o skrepliuose randama tuberkuliozės bakterijų – ją diagnozuoti nėra sudėtinga, tačiau būna ir daug sudėtingesnių atvejų. Nutinka ir taip, kad liga aptinkama tikrinantis profilaktiškai, kai atlikus krūtinės ląstos rentgenogramą randami tuberkuliozei būdingi pakitimai, nors žmogus nejaučia jokių simptomų.
 
- Kuo skiriasi „atvira“ tuberkuliozės forma nuo „uždaros“?
- „Atvira“ vadinama tada, kai žmogus į aplinką iškosti tuberkuliozės bakterijų ir dėl to yra pavojingas aplinkiniams kaip ligos platinimo šaltinis. „Uždara“ – kai skrepliuose bakterijų neberandama. Gydymo pradžioje plaučių tuberkulioze sergantis ligos sukėlėjus į aplinką dažniausiai iškosti, vėliau, gydymo eigoje, bakterijos išnyksta ir pacientas kitų užkrėsti nebegali (galima sakyti, kad „atvira“ forma pereina į „uždarą“). Būtent tai, kad skrepliuose randama tuberkuliozės mikobakterijų dažniausiai ir leidžia diagnozuoti plaučių tuberkuliozę.
 
- Ar gali būti, jog žmogus kelerius metus gyvena ir nesigydo tuberkuliozės, nes nejaučia jokių simptomų, būdingų šiai infekcinei ligai?
- Tuberkuliozė - pavojinga infekcinė liga, kuri daugeliu atveju būdavo mirtina iki tol, kol dvidešimto amžiaus pradžioje atsirado jai gydyti tinkami antibiotikai. Todėl sunkiai tikėtina, kad žmogus jaustų tuberkuliozės simptomus net kelerius metus iki diagnozės nustatymo ir gydymo pradžios. Tokiu atveju labiau tikėtina, kad anksčiau buvo sergama kita plaučių liga, kuri galbūt ir galėjo pažeisti plaučius, dėl ko padidėjo rizika užsikrėsti tuberkulioze.
 
- Kiek laiko trunka ligos gydymas?
- Mažiausiai – šešis mėnesius. Jeigu gydymas sudėtingesnis ar žmogus suserga tuberkulioze nebe pirmą kartą, gali užsitęsti iki septynių aštuonių mėnesių. Jei nustatoma, kad tuberkuliozės sukėlėjas atsparus pagrindiniams vaistams (rifampicinui ir izoniazidui), gydymas užtrunka net dvejus metus ar dar ilgiau.
 
- Kas gresia žmogui, kuris nesigydo tuberkuliozės?
- Jeigu asmuo serga „atvira“ tuberkuliozės forma, pirmiausia, jis yra pavojingas aplinkiniams, nes oro lašeliniu būdu gali užkrėsti kitus. Taip pat, nesigydant ar gydantis netvarkingai (praleidžiant vaistų dozes ar gydymą visai nutraukiant), gali susiformuoti atsparumas vaistams, tokiu būdu liga toliau plinta, galiausiai viskas baigiasi mirtimi. Šiuo atveju labai svarbi paties sergančiojo atsakomybė už save ir kitus.