Faktas
Per metus naujajame Vaikų reabilitacijos klinikos pastato stacionare galima gydyti apie 300 vaikų, o ambulatorines ir dienos stacionaro paslaugas suteikti dar iki 3 tūkst. mažųjų pacientų.

---

 
Į modernias patalpas
 
Iki šiol Kauno klinikų Vaikų reabilitacijos skyrius ilgus metus veikė ligoninės padalinyje „Lopšelis“. Praėjusių metų rudenį vaikų reabilitacijos paslaugos persikėlė į naujas patalpas Kauno klinikų miestelyje. Dabar, sutelkus visas paslaugas vienoje vietoje, gydymo procesas tapo sklandesnis ir patogesnis tiek pacientams, tiek specialistams.
 

„Motinos ir vaiko sveikatos stiprinimas – vienas pagrindinių Kauno klinikų veiklos ir plėtros prioritetų. Modernios vaikų reabilitacijos poreikis kilo todėl, kad Kauno klinikose sukoncentruotos svarbiausios vaikų medicinos sritys – nuo neonatologijos iki neurochirurgijos ir ortopedijos traumatologijos“, – oficialiame klinikos pastato atidaryme praėjusią savaitę kalbėjo Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius.

 
„Naujajame padalinyje įdiegėme moderniausias mokslo įrodymais grįstas vaikų reabilitacijos technologijas, prilygstančias pažangiausioms tarptautinėms praktikoms“, – pabrėžė klinikų vadovas.
 
Naujoje klinikoje įdiegtos technologijos atspindi šiuolaikinės, moksliniais įrodymais grįstos reabilitacijos principus: įrengti robotizuoti eisenos treniruokliai, interaktyvūs robotai rankų motorikai atkurti, taikoma kompiuterinė 3D judesio analizė, veikia sensorinis kambarys, terapinė virtuvė. Visa tai, anot naujosios klinikos vadovės doc. Indrės Bakanienės, leis efektyviau padėti vaikams, susiduriantiems su įvairiais judėjimo ir raidos sutrikimais, patyrus galvos smegenų traumas, insultą, lūžius, sergant cerebriniu paralyžiumi ar turint kitų lėtinių judėjimo bei funkcinių sutrikimų.
 
„Naujasis skyrius naujose patalpose – tai reikšminga reabilitacijos paslaugų plėtra vaikams, turintiems judėjimo ir raidos sutrikimų“, – atidarymo metu sakė doc. I.Bakanienė.
 
Bendra projekto vertė siekia beveik 8 mln. eurų, iš kurių 6,4 mln. eurų buvo skirta statyboms, o 1,5 mln. eurų – moderniai vaikų reabilitacijos įrangai. Europos Sąjungos parama sudarė 2,9 mln. eurų, likusią sumą padengė pačios Kauno klinikos.


 
Sveikino garbūs svečiai

Iškilmingoje atidarymo ceremonijoje dalyvavo Kauno klinikų, Sveikatos apsaugos ministerijos, LSMU ir Kauno miesto savivaldybės atstovai.
 

Klinikų bendruomenę pasveikinti atvykusi sveikatos apsaugos ministrė doc. dr. Marija Jakubauskienė akcentavo, kad naujausios technologijos atvers platesnes galimybes tiek gydytojams, tiek mažiesiems pacientams.

 
Sveikinimo žodį tarusi ministrė džiaugėsi, kad šios Vaikų reabilitacijos klinikos atidarymas atitinka Vyriausybės programos tikslus užtikrinti vienodą vaikų sveikatos priežiūros ir raidos paslaugų kokybę šias paslaugas teikiančiose viešosiose įstaigose. „Svarbu sekti ir įdiegti naujausias technologijas, kurios atveria didesnes galimybes tiek dirbantiems specialistams, tiek ir reabilituojamiems mažiesiems pacientams. Linkiu, kad kuo daugiau pacientų po reabilitacijos šioje klinikoje galėtų pasidžiaugti pagerėjusia gyvenimo kokybe, suteikta profesionalia pagalba“, – sakė M.Jakubauskienė.
 

„Šioje infrastruktūros bazėje ne tik gydomi mažieji visuomenės nariai, bet ir skatinamas medicinos mokslas. Čia naudojamos technologijos sudarys sąlygas tiek pagrįsti gydymo metodikas mokslo įrodymais, tiek toliau jas tobulinti bei kurti naujas. Matau didžiulę galimybę plėsti šią bazę mokslo ir studijų tikslais“, – klinikos svarbą universitetinės medicinos pažangai pabrėžė LSMU rektorius prof. dr. Rimantas Benetis.

 
Kauno miesto savivaldybės meras Visvaldas Matijošaitis pažymėjo, kad šiandien Kauno sveikatos srityje žengtas dar vienas svarbus žingsnis: „Vaikų reabilitacijos klinikoje įdiegtos pažangios technologijos ir medikų rūpestis padės tūkstančiams šeimų, susiduriančių su vaikų judėjimo ir raidos sunkumais. Dėkoju visai Kauno klinikų komandai už jų atsidavimą ir profesionalumą.“
 

„Kryptingos miesto ir Kauno klinikų investicijos į sveikatos infrastruktūrą – naujus ligoninių, poliklinikų, slaugos objektus – leidžia naudoti pažangiausius gydymo metodus bei užtikrinti aukščiausio lygio paslaugas. Tokie projektai keičia gyvenimus. Medikams tai moderni darbo aplinka ir profesinio tobulėjimo galimybės, o pacientams – koordinuota ir savalaikė profesionalų pagalba“, – sakė Kauno miesto savivaldybės meras Visvaldas Matijošaitis.

 
Palaiminti Vaikų reabilitacijos kliniką atvyko Kauno arkivyskupijos vyskupas augziliaras Saulius Bužauskas. „Pagalba jaunajai kartai yra dvejopa: padėdami vaikams, padedame ir jų tėvams. Juk tėvai laimingiausi tada, kai sveiki jų vaikai. Itin svarbu, kad šioje klinikoje būtų dovanojama daug širdies bei rūpesčio – tiek mažiesiems pacientams, tiek jų tėvams. Kad iš čia visi išeitų laimingesni“, – kalbėjo vyskupas.
 
Palaiminus naująsias patalpas, renginio svečiai buvo pakviesti į ekskursiją po kliniką.
 
Robotizuota terapija atveria naujas galimybes
 
Kaip pasakojo Vaikų reabilitacijos klinikos vadovė doc. I.Bakanienė, naujose patalpose itin daug dėmesio skiriama robotizuotai terapijai. Klinikoje įrengtos dvi specializuotos erdvės – rankų funkcijos robotizuotos terapijos ir eisenos sutrikimų gydymo terapijos salės.
 

„Mūsų klinikoje gydomi vaikai, turintys įgimtus arba įgytus galvos smegenų pažeidimus, patyrę įvairias traumas ar turintys ortopedinę patologiją. Reabilitacija skiriama ne tik paralyžiaus atvejais, bet ir tada, kai reikia pagerinti rankos koordinaciją, sustiprinti raumenis ar išmokti tikslių judesių“, – pasakojo Vaikų reabilitacijos klinikos vadovė doc. Indrė Bakanienė.

 
Rankų terapijos salėje veikia keturi rankų robotai. Čia vaikai, žaisdami specialius kompiuterinius žaidimus, treniruoja rankų motoriką.
 
Dešimtmetis Tomas, sergantis reta smegenų liga mojamoja (MML), klinikoje lavina dešinės rankos motoriką. „Trejų metukų jį ištiko insultas, sutriko visos dešinės kūno pusės funkcija – ėjimas, griebimas, daiktų ėmimas, tad reikalinga reabilitacija. Mūsų tikslas – savarankiškesnis vaikas. To link judame mažais žingsneliais į priekį“, – pasakoja Tomo mama Agnė Maldutienė.
 
Moteris su sūnumi naujosios klinikos galimybėmis džiaugiasi jau nuo rudens. „Tai – stipriausia, ką turime Lietuvoje: daug inovacijų, daug naujovių, kompiuterių, o tai motyvuoja vaiką. Po truputį gerėja rankos funkcija, bendravimas, vaikas tapo ramesnis.“
 
Anot klinikos vadovės, motyvacija reabilitacijoje itin svarbi: „Smegenys geriausiai atkuriamos, kai tas pats judesys atliekamas daug kartų ir ilgesnį laiką. O traumas patyrusius ar sergančius vaikus motyvuoti ypač sunku. Visgi pastebėjome, kad žaidimai virtualioje realybėje juos puikiai motyvuoja“, – pažymi docentė.


 
Sukurti kariams, pritaikyti vaikams
 
Eisenos terapijos salėje įrengti trys robotai, skirti skirtingiems reabilitacijos etapams.
 
„Mokslas sako: jeigu norime atkurti funkciją, pradėti judėti reikia kaip įmanoma anksčiau. Eiseną reikia pradėti lavinti dar tada, kai pacientas nevaldo kojų ar negali išlaikyti kūno masės“, – aiškina doc. I.Bakanienė.
 
Eisenos robotai, docentės teigimu, buvo sukurti NATO karių reabilitacijai, o vėliau pritaikyti ir vaikams, turintiems raidos bei judesio sutrikimų.
 
Pirmasis robotas „Lokomat“ padeda pacientams, kurie dar negali savarankiškai vaikščioti. „Pacientas turi stengtis žingsniuoti pats, bet jei jėgos trūksta, robotas tai pajaučia ir prideda trūkstamą jėgos kiekį. Taip sukuriama tipiška, normali eisena, – apie roboto veikimo principus pasakoja klinikos vadovė. – Smegenys iš kūno gauna grįžtamąjį impulsą ir žino, kokia turi būti taisyklinga eisena.“
 
Prie šio treniruoklio susikaupusi dirba cerebrinį paralyžių turinti ketverių Milita.
„Buvo didelis džiaugsmas sužinoti, kad atsidarė ši klinika, – pasakoja mergaitės tėtis Mindaugas Kaklauskas. – Prieš trejus metus medikai kalbėjo, kad dukra visai nevaikščios. Bet pastaraisiais metais reguliariai keitėme procedūras ir matome didžiulį progresą. Dabar tiek rankų valdymo, tiek vaikščiojimo būklė gerėja. Daug viliamės iš šių technologijų.“
 
„Tiesa, pirmas kartas su robotu nebuvo lengvas, – atvirauja M.Kaklauskas. – Kai reikėjo segti diržus, matuoti ir pritaikyti įrangą, Milita verkė. Antras kartas jau buvo geresnis, o dabar, kai čia esame jau antrą mėnesį, viskas einasi sklandžiai: dukra įsitraukia į žaidimą, siekia tikslo. Bet labiausiai vertina su ja dirbančius specialistus.“
 
„Iš tiesų, robotai nepakeičia žmogaus, – antrina I.Bakanienė. – Vaiko būklę vertina, tikslus formuoja, su mažuoju pacientu bendrauja ir jį skatina specialistas. Net ir pats brangiausias robotas yra tik proceso dalis.“
 
Atgauna gebėjimą eiti
 
Kitu aparatu reabilituojamas 18-metis Nojus iš Jonavos. Prieš daugiau nei metus slidinėdamas jis patyrė sunkią stuburo traumą ir nebegalėjo valdyti kojų, tačiau robotizuotos terapijos pagalba jau žengia pirmuosius žingsnius.
 
„Iš pradžių gydytojai kalbėjo, kad tikriausiai nevaikščiosiu. Po keturių mėnesių pradėjau kojose kažką jausti, maždaug po pusės metų – atlikti pirmuosius judesius. Geras jausmas po tiek laiko atsistoti ant kojų“, – prisipažįsta vaikinas.
 
Dabar Nojaus tikslas – pradėti vaikščioti vaikštynės pagalba. Vėliau jis tikisi įgyvendinti ir kitą svajonę – pasivaikščioti paplūdimiu.
 
„Antrasis robotas skirtas pacientams, kurie jau gali žingsniuoti ir išlaikyti kūno masę. Su šiuo robotu mokomasi eiti, keisti kryptį, aplenkti ar perlipti kliūtis. Tai yra tarpinis etapas tarp pirmųjų žingsnių ir visavertės eisenos“, – aiškina doc. I.Bakanienė.
 
Dar vienas robotas klinikoje skirtas lavinti jėgai, ištvermei, greičiui ir koordinacijai. „Įrenginys padeda tobulinti eisenos kokybę. Treniruotė vyksta žaidimo formatu: vaikai keliauja virtualiuose kraštovaizdžiuose, renka objektus, aplenkia kliūtis ar lenktyniauja. Taip jie turi aiškų tikslą ir žaidybinę motyvaciją“, – pabrėžia klinikos vadovė.
 
Eisena ir judesio kokybė vertinama kitame aukšte įrengtoje kompiuterinės eisenos analizės laboratorijoje.
 
„Tai pažangiausia diagnostinė sistema. Pacientui prie tam tikrų kūno taškų pritvirtinami specialūs žymekliai, o kameros fiksuoja jų judėjimą erdvėje. Sistema analizuoja sąnarių judėjimo amplitudes, kryptis ir greitį. Ant grindų įrengtos specialios jėgos plokštės matuoja svorio paskirstymą ir spaudimo jėgą. Surinkti duomenys leidžia kompiuterinei programai sukurti vientisą vaizdą, kaip biomechaninės jėgos veikia kiekvieną vaiko kūno sąnarį. Visa ši informacija padeda specialistams tiksliai parinkti gydymo metodikas: planuoti ortopedines operacijas, botulino toksino injekcijas, parinkti įtvarus ir specialius batus“, – pasakoja doc. I.Bakanienė.
 
Augantis vaikų reabilitacijos poreikis
 
„Šiuolaikinės medicinos dėka išgyvena vis daugiau neišnešiotų naujagimių, sėkmingai gydome sudėtingas traumas ir ligas. Tačiau šie vaikai dažnai susiduria su judėjimo, raidos ar neurologiniais sutrikimais. Kad įgytų savarankiškumo ir visaverčiai įsijungtų į visuomenę, jiems būtina kokybiška reabilitacija. Todėl, nors gimstamumas šalyje, o ir visoje Europoje, mažėja, mūsų pacientų skaičius nuolat auga“, – pabrėžia doc. I.Bakanienė.
 
Ji atkreipia dėmesį, kad Pasaulio sveikatos organizacija raidos sutrikimus įvardija kaip pagrindinę vaikų sveikatos problemą išsivysčiusiose šalyse.
 
„Pirmą kartą gimdančios moters amžius išsivysčiusiose šalyse yra išaugęs 10-12 metų, priklausomai nuo šalies, ir tai visgi siejama su didesne raidos sutrikimų rizika. Apskaičiuota, kad 10 metų vėlesnė motinystė raidos sutrikimų riziką didina 20 procentų“, – teigia docentė ir priduria, kad Kauno regione reabilitacinės pagalbos reikia maždaug kas dešimtam mažyliui.
 
„Pradėjome per anksti gimusių naujagimių stebėsenos programą. Jeigu anksčiau juos prižiūrėjo tik neonatologai, dabar prie komandos prisijungė ir mūsų specialistai, siekiant laiku atpažinti galimus raidos sutrikimus, – pasakoja doc. I.Bakanienė. – Taip pat dirbame kartu su ortopedais traumatologais ir neurochirurgais – drauge sprendžiame eisenos problemas. Maitinimo sutrikimų srityje veikia daugiadisciplininė reabilitacijos specialistų grupė, glaudžiai bendradarbiaujanti su vaikų gastroenterologais, otorinolaringologais, vaikų chirurgais ir kitais kolegomis.“


 
Sensorinis kambarys padeda lavinti jutimus
 
Problemas kompleksiškai spręsti padeda ir naujojoje Vaikų reabilitacijos klinikoje įrengtas sensorinis kambarys. Ergoterapeutė Justina Minelgienė pasakoja, kad šioje specialioje erdvėje mažieji pacientai mokosi geriau suvokti savo kūną ir aplinką.
 
„Vaikai, patyrę galvos smegenų pažeidimą, dažnai ne tik turi judėjimo sutrikimų, bet ir neteisingai suvokia jutimišką informaciją. Tačiau ši informacija būtina net paprasčiausiam judesiui atlikti“, – aiškina ergoterapeutė.
 
Ji pasakoja, kad vieni vaikai aplinkos dirgiklius jaučia per stipriai ir tampa neramūs, kiti per mažai reaguoja į aplinką arba nuolat ieško intensyvių jutimų. Tokių vaikų terapijai ir sukurtas sensorinis kambarys su sūpynėmis, tinklais, čiužiniais, kamuoliais, šviesos ir garso elementais.
 
„Šiame kambaryje vaikai per žaidimą mokosi priimti aplinkos stimulus, išlaikyti pusiausvyrą, planuoti savo veiksmus“, – dėsto J.Minelgienė.
 
Specialistė pastebi, kad prie šiuolaikinių vaikų raidos sutrikimų prisideda ir pakitęs vaikų laisvalaikis: „Anksčiau vaikai daugiau žaisdavo aktyvius, saugiai rizikingus žaidimus, kur galėdavo gerai ištirti savo kūno galimybes. Dabar tokių veiklų mažėja, todėl vaikai turi mažiau progų natūraliai lavinti judesius ir jutimus.“
 
„Kiekvienas vaikas yra unikalus, reikalaujantis individualaus požiūrio, – komentuoja doc. I.Bakanienė. – Labiausiai džiugina tos situacijos, kai vaikai, kuriems buvo numatyta ribota judėjimo galimybė, padaro netikėtą proveržį. Tie maži žingsneliai į priekį suteikia prasmę ir mūsų darbui.“
 
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!