Tiesa ta, jog dešimtmečių senumo problemos ne tik liko, bet dar ir pagilėjo. Štai ir naujoji kandidatė į sveikatos apsaugos ministrus Marija Jakubauskienė, nors ir atsakė ne į visus prezidento iškeltus klausimus, bet įvardijo prioritetus, kuriuos, beje, jau ne kartą iš praėjusių kadencijų pretendentų girdėjo Prezidentūros sienos.
 
Kai kurie žodžiai pasikeitė, bet esmė liko ta pati. Niekur nedingo apšerpetojęs pasižadėjimas apie paslaugų prieinamumo didinimą. Tik dabar jį pakeitė – eilių pas gydytoją mažinimas. Įsipareigojimas papildytas konkrečiais rodikliais, kaip jis bus matuojamas ir kokio bus siekiama to mažinimo. Paslaugų prieinamumas liko regionams. Turėtų didėti. Hm... Po ketverių metų konservatorių veiklos uždarinėjant apsimokančius rajoninių ligoninių skyrius, užsukant finansavimo deguonį ir atbaidant jaunimą, kuris tikrai neis aukoti savo žinių bet kur? Reikės burtų lazdelės, kuri paliestų nors tas rajonų gydymo įstaigas, kurios su savivaldos pagalba priešinosi reformatoriams ir nepaliko, prisimenant literatūros klasiką Antaną Baranauską, pacientų ant lauko plyno su keliomis apykreivėmis lovomis.
 
Be abejo, su kandidate į ministrus buvo kalbama ir apie vaistų prieinamumą. Tikra tiesa, kad Lietuva jų turi labai mažai. Jeigu šią problemą bus stengiamasi spręsti tragikomiška veikliosios medžiagos grimasa, tai inovatyvių vaistų ne tik onkologinėms ligoms gydyti, kaip neturėjome, taip ir neturėsime.
Šiurpinsime likusią Europos Sąjungą, išversdami savo piliules ant jų stalų. Prašom, pavyzdys, kaip reikia taupyti sveikatos sąskaita.
 
Gerai tai, kad vis mažiau kartojamas žodis reforma. Pokyčiai jau skamba ne taip bauginamai. Per daug malkų priskaldė reformatoriai. Ir ne tik konservatoriai.
 
Dabar protingiausia būtų išbyrėjusias sistemos puzles vėl sudėti į vietą. Įvertinti realiai situaciją, oriai priimti visus sėkmingus sistemos žaidėjus, kurie, kad ir nelabai malonūs, bet be jų niekaip. Turiu galvoje privačią mediciną, kurioje jau įsidarbinę kone visi geriausi šalies medikai. Vadinasi, reikia keisti požiūrį ir liautis priešinti privačią mediciną su valstybine. Pasistengti iš tokio bendradarbiavimo, kuris yra de facto, išspausti kuo daugiau naudos. Lapkričio mėnesį prezidentas vetavo Sveikatos sistemos įstatymo pataisas. Laikas parodys, kokios jos bus po to, kai jas pataisys.
 
Gaila, kad kol kas niekas nesiūlo politinių žingsnių, pertvarkant finansavimo sistemą, kuri yra kiekvienos problemos vardiklyje. Neseniai pasikeitė Valstybinės ligonių kasos galva. Galbūt bus konkrečių pokyčių ir šioje institucijoje. Vilniaus Europos aikštės dangoraižis su daugybe triūsiančių valdininkų per tiek metų neparodė veiklos efektyvumo. Palyginti su mažais ministerijos pajėgumais, jai nesunku buvo pasidaryti tuo, kas yra iš tiesų – valdo, duoda, baudžia, atima. Vadovai pasisakyti bijo, nes taigi reikės eiti ten su ištiesta ranka. Ir ne faktas, kad negausi špygos gražiai aprašytame dokumente. Rauti biurokratizmą svarbu ne šeimos gydytojų kabinetuose, o ten kur jis kuriamas ir puoselėjamas.
 
Nieko nepadarysi. Naujoji ministrė neturės šimto dienų apšilimui. Greitai ją pažinti prireiks ir pačiai sistemai. Naujoji valdančioji dauguma šokiruoja ministrų skyrimų ypatumais. Ištraukia, kai kuriuos spurdančius ir neapsisprendusius personažus iš kepurės, o šie jau deda atbulinį. Ir kodėl Evaldas Navickas buvo žinomas, bet išsigando? Kodėl? Priežastys jau nebeaktualios.
 
Turim naują veidą – Mariją Jakubauskienę, norinčią išbandyti jėgas valstybės valdyme technokratę, akademiniuose sluoksniuose pripažintą lyderę. Tai bus antroji moteris tarp buvusių šioje pozicijoje devyniolikos vyrų. Stebėsim.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!