Gydytojas urologas onkologas dr. Aušvydas Patašius kasdien keliais frontais kovoja prieš prostatos vėžį – bene dažniausiai vyrams pasitaikančią onkologinę ligą. Tiek ieškant išmanių gydymo sprendimų, kai ji pažengusi, tiek stengiantis užkirsti kelią pačioje pradžioje – šiuo metu dr. A.Patašius yra Lietuvos grupės vadovas, kuriant europines prostatos vėžio prevencijos gaires.
„Ko neturi kitos šalys, bet turi Lietuva, tai – valstybės palaikymą. Švedai dar tik bando vykdyti šią programą, taip pat čekai ir suomiai, prie jų tikriausiai netrukus jungsis danai, bet mažais žingsneliais“, - sako gydytojas urologas onkologas dr. Aušvydas Patašius.
- Lietuvoje jau nuo 2006 metų vykdoma prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Sakykite, ar per tiek laiko ji nepaseno?
- Iš tiesų šiai programai reikia atnaujinimo. Tačiau pradėti noriu nuo pasididžiavimo, kad iki šiol tai – vienintelė prostatos vėžio prevencinė programa Europoje, vykstanti nacionaliniu mastu.
Prieš trejetą metų Europos Komisija rekomendavo pradėti ją vykdyti visose šalyse (kaip ir skrandžio, plaučių vėžio). Ieškant geriausio modelio, kuris būtų pasiūlytas visai Europai, pradėtas pilotinis projektas „PRAISE-U“ penkiuose centruose Europoje, kurių du Ispanijoje ir po vieną Lenkijoje, Airijoje ir Lietuvoje. Mūsų, lietuvių, patirtis čia itin svarbi.
-
Esate Lietuvos grupės tyrimo vadovas. Kur testuojamas šis modelis?
- Lietuvoje į šį pilotą patenka dešimt tūkstančių vyrų, prisirašiusių Šeškinės ir Santaros klinikų pirminės sveikatos priežiūros įstaigose. Projektą vykdo Nacionalinis vėžio centras ir Lietuvos urologų draugija. Jis tęsiasi metus, o pacientai aktyviai kviečiami pusmetį. Kol kas atsiliepimai geri.
-
Kuo naujasis modelis skirsis nuo senojo, kurį turime iki šiol?
- Naujasis modelis turėtų skirtis dviem naujovėmis – jame planuojamas magnetinio rezonanso tyrimas ir individualios rizikos vertinimas.
Pagal dabartinę tvarką, jei žmogui randamas padidėjęs prostatos specifinis antigenas (PSA), iš karto turime daryti biopsiją, nepaisant to, kad rodiklis gali būti pakilęs dėl uždegimų, buvusių lytinių santykių ir pan.
Su visom patikros programos, ypač prostata, yra daug hiperdiagnostikos. Vadinasi, darome labai daug biopsijų, radiologinių tyrimų. Mūsų tyrimo tikslas – žmogui su padidėjusiu PSA ne iškart imti biopsiją, o įvertinti riziką per individualios rizikos skaičiuoklę.
Ji kaip filtras atsijoja apie trečdalį žmonių ir jiems net neprireikia biopsijos. O jei rizika aukšta arba vidutinė, darome magnetinį rezonansą, kurio dabartiniame algoritme nėra.
Šio tyrimo pagalba aptikę židinį, biopsiją imame tiesiai iš jo. Tada ji yra tiksli. Vadinasi, tiksli ir diagnozė bei gydymas. Dabar biopsijos metu tiesiog duriame į neaiškią vietą, kas neigiamai atsiliepia kokybei.
-
Ko reikia, kad šis modernus būdas būtų taikomas Lietuvoje?
- Ko neturi kitos šalys, bet turi Lietuva, tai – valstybės palaikymą. Švedai dar tik bando vykdyti šią programą, taip pat čekai ir suomiai, prie jų tikriausiai netrukus jungsis danai, bet mažais žingsneliais.
Norint pritaikyti naują modelį, reikia ir tolesnio palaikymo iš Sveikatos apsaugos ministerijos, Registrų centro. Svarbu, kad su naujuoju moksliškai pagrįstu algoritmu būtų suderinti Lietuvos teisės aktai, kad galėtume kaupti viso šio algoritmo duomenis Registrų centro ir e.sveikatos pagalba.
-
Kam būtų panaudoti kaupiami duomenys?
- Sujungiant gyventojų registro ir SVEIDRA duomenis galėtume geriau identifikuoti tikslinę auditoriją – vyrus tarp keturiasdešimties ir penkiasdešimties metų, kurie turi riziką sirgti prostatos vėžiu, nes jis diagnozuotas jų pirmos eilės giminaičiams.
Be to, leistų matyti, kiek žmonių ateina pasitikrinti, iš kur ateina, kokios probleminės zonos.
-
Šiuo metu verda didžiulės diskusijos dėl ketinimo centralizuotai koordinuoti prevencines programas. Tarp šeimos gydytojų pasigirsta skeptiškų atsiliepimų. Kokia jūsų nuomonė?
- Daug šalių galvoja, kad šeimos gydytojo dalyvavimas yra pliusas. Pavyzdžiui, švedai vykdo panašią prevenciją beveik dvejuose regionuose. Pas mus prie geriausių rodiklių ateidavo pusė, o pas juos, kur viskas labai gerai organizuojama koordinacinio centro, – trisdešimt penki procentai. Bet šeimos gydytojo vaidmuo ten eliminuotas, kviečia koordinacinis centras.
Estai registruoja žmones tiesiai į sertifikuotas laboratorijas. Jos įkelia PSA atsakymą į e.sveikatą, kuri automatiškai generuoja vizitą urologui. Kol kas gerų rodiklių ten irgi nėra. Tai netinka laikas, tai trūksta informacijos apie testavimą ir panašiai...
-
Kokią sistemą palaikytumėte jūs?
- Aš už bendrą koordinavimą, kuris leistų aiškiai sudėlioti paciento kelią. Dėl to pritariu koordinacinio centro idėjai, bet šeimos gydytojų vaidmuo, mano manymu, turi likti. Jie reikalingi atliekant testą, išrašant siuntimą urologui.
Koordinacinis centras būtų paprasčiau mažesnėms poliklinikoms, nes didieji miestai turi susikūrę savo sistemas, ko trūksta mažiesiems. Be to, jis leistų rinkti ir analizuoti duomenis.
-
Aptarkime prostatos vėžio gydymo galimybes. Ar jos Lietuvoje pakankamos?
- Palyginti su kitų lokalizacijų vėžiu, nesame nuskriausti. Atėjo naujų vaistų, turime daug galimybių gydyti pacientą su išplitusiu vėžiu, bet lokaliai pažengusiam arba aukštos rizikos, bet dar neišplitusiam vėžiui. Deja, vaistai nors ir pigūs, nekompensuojami. Vaistas su veikliąja medžiaga abiraterono acetatu kadaise kainavo 2800 eurų, o dabar baigėsi licencija ir tekainuoja nuo 130 iki 250 eurų. Bet jis kompensuojamas tik išplitusiam vėžiui, todėl reikėtų praplėsti kompensuojamų indikacijų sąrašą. Tokios paraiškos niekas neregistravo.
-
Lietuvoje kai kuriems reikalingiems vaistams neskiriamos lėšos, bet kai kuriems net nėra paraiškų, kad būtų galima į tas lėšas pretenduoti.
- Deja, neturime mechanizmo, kaip paprasčiau registruoti paraišką. Tai reikalauja didelių papildomų laiko resursų, o gydytojai turi daug darbo su pacientais, jų draugijos taip pat dirba visuomeniniais pagrindais laisvu nuo darbo metu.
Minėtą vaistą platina gal aštuonios kompanijos, bet nė viena nenori imtis tokio nemažo darbo, nes dokumentų rinkinys didelis, o finansinės naudos mažai – esame
supermikro šalis.
-
Minėjote, kad pacientai labai laukia ir robotinės chirurgijos galimybių.
- Daug pacientų laukia precizinių robotinių operacijų neišplitusiam vėžiui gydyti. Šios chirurgijos sąnaudos labai didelės. Jei ligonių kasos kompensuotų reikalingas priemones, būtų mažiau pooperacinių reiškinių, pavyzdžiui, geresnis šlapimo sulaikymas, mažesnis erekcijos sutrikimų dažnis ir panašiai.
Dosjė
2010-2015 m. LSMU urologijos rezidentūra
Nuo 20 15m. Nacionalinio vėžio instituto, Onkourologijos skyriaus urologas onkologas
Nuo 2017 m. Nacionalinio vėžio instituto, Vėžio epidemiologijos laboratorijos jaunesnysis mokslo darbuotojas
2019 m. Europos edukacinė epidemiologijos programa Florencijoje.
Nuo 2019 m. Lietuvos urologų draugijos valdybos narys
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: