Apie vadinamojo „šešėlinio autoriaus“ (turinčio pavardę ir vardą) indėlį į šią „kūrybą“ dar bus rašinio gale. O dabar patvirtiname: visa čia esanti dalykinė informacija yra padiktuota Dirbtinio Intelekto (DI). Programėles telefonuose ir kompiuteriuose turintiems (pakaks net ir ChatGPT) lengva patikrinti. O MES (čia atkreipiu jūsų dėmesį į daugiskaitą) pradedame.
 
Visokiausių šnekų apie tą dirbtinį intelektą yra. Ir net gąsdinimų, kad šitas naujas mokslas (ar tikrai tai mokslas?) kai kurias profesijas nustums į šoną, o mus bedarbiais paliks. Bet ir kita pusė nuo mūsų nepriklausomai egzistuoja: studentai ir moksleiviai jau sėkmingai DI įskaitoms ir egzaminams pritaiko.
 
O dabar – grubiausias klausimas, kurį užduoti gali tik „Lietuvos sveikata“: ar pakeis (kada nors) Dirbtinis Intelektas mūsų Daktarus? Gydytojus, slaugytojus, sanitarus ar net greitąją pagalbą?
 
Klausimą iškart supeikusiems privalome „prabėgti“ pirmąjį kursą. Pirmyn į Googl‘ą! Pasiaiškinkite, kas – mokslo požiūriu – yra intelektas, ir ar galima jį dirbtinai sukurti. (Tiesa, jei bandysite tai sąžiningai ir dorai aiškintis, grės spąstai. Tikrai įsivelsite į terminų raizgalynę ir logikos pinkles). Bet tebūnie tai ne šiandien. Šiandien mūsų tikslas – įrodyti, kad nepaisant norų, pageidavimų ar prieštaravimų, DI sėkmingai medicinoje JAU veikia.
 
Žinoma, kuomet peržengiate gydymo įstaigos slenkstį, jums terūpi tik tai, dėl ko į ją atėjote. Ir apie jokius DI mintis galvon nešauna. Bet gi net ir Lietuvos poliklinikose ar ligoninėse tas DI jau senokai pasitelkiamas diagnostikai – vaizdų analizei (rentgenas, MRT, mamogramos). O, pavyzdžiui, programėlė „Skin Vision“ pagal odos nuotraukas neklysdama atpažįsta melanomą.
 
Daugelio ligų ištakos yra pasislėpusios DNR duomenyse. Ir joks aukščiausios klasės specialistas pats nepasiūlys tokio gydymo būdo, kurį DI dėka galima „ištraukti“ iš taikinių terapijos. (Paprastai, sutikę tokį terminą, „prašokame“ jį: mums atrodo, kad jis tik atmintį apkrauna, o esmę vis vien suvokiame. Bet Dirbtinis Intelektas dar paaiškina: taikinių terapija – pažangiausias vėžio gydymo metodas, veikiantis tikslines molekules).
 
Patirčių jau dabar begalė. DI sėkmingai medicinoje veikia mums apie tai nė nenujaučiant.
 
Dabar informacija tiems, kurie pareikalaus tikslesnių įrodymų. Kauno klinikose diegiamos DI sistemos, padėsiančios onkologiniams pacientams (tiriama navikų genetika). Vilniaus universitetinėje ligoninėje naudojama DI pagrindu sukurta programa, skirta pacientų, prijungtų prie dirbtinės plaučių ventiliacijos, stebėjimui. Santaros klinikose navigacinės sistemos taikomos neurochirurgijos operacijose.
 
Ir tai vyksta ne tik didžiosiose klinikose. Alytaus miesto bei rajono sveikatos įstaigos įgyvendina projektą, kuriuo siekiama įdiegti DI pagrįstą konsultavimą („chatbotą“) ir elektroninio sutikimo sistemas. Tai jau artimiausiu metu sumažins administracinį krūvį ir padės sparčiau aptarnauti pacientus.
 
Analizuodamas elektroninius sveikatos įrašus, DI nuspėja ir nurodo potencialius ligonius: tuos, kuriems artimoje ateityje gresia susirgti širdies ligomis, diabetu. Ir dar DI siūlo ankstyvąsias medicinines intervencijas.
 
Dirbtinio intelekto nauda neabejoja ir Lietuvos gydytojai neurologai. Manau, kad ir mūsų skaitytojams būtų įdomu sužinoti, kaip DI pagalba iš anksto diagnozuojamos Alzheimerio ar Parkinsono ligos. (Diagnozei pakanka balso, eisenos ar rašymo stiliaus analizės. Žadame apie tai parašyti).
 
Dar DI padeda kurti smegenų ir kompiuterio sąsajas, leidžiančias paralyžiuotiems pacientams valdyti įrenginius (Lietuvos televizijos tai pagaliau parodė).
 
Na, ir apie naujų vaistų kūrimą. Visi žino, koks tai ilgas procesas ir yra girdėję apie tai, kad KAŽKUR vaistas jau seniai sukurtas, tik Lietuvoje jo vis dar nėra. Kita vertus, jei naujas vaistas sukuriamas per dvejus metus, jis dar turi praeiti kelerių metų bandymus. DI šį procesą paspartina net 3-4 kartus.
 
Viena įdomesnių patirčių – DI pokalbių terapija. Privalumas: veikia 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Tai – psichologinės pagalbos būdas, pacientui bendraujant su skaitmeniniu terapeutu (pokalbių robotu). Sistema Vakaruose sėkmingai taikoma, sprendžiant medicinines nerimo, vienišumo problemas, miego sutrikimus. Tai – alternatyva tradicinei psichoterapijai. Naudoja natūralią kalbą, „supranta“ emocijas, atsako į klausimus, skatina minčių perstruktūrizavimą. Tiesa, sistema vis tobulinama, nes dar ne visada „supranta“ sudėtingesnes emocines situacijas. Na, ir pagrindinė bėda (tikimės, kad laikina) – kol kas nėra pokalbių terapeutų lietuvių kalba. O veikiančios angliškai – galite tai išbandyti – yra „Woebot“, „Wysa“, „Youper“...
 
Siekdami optimalaus rezultato ir abipusės „daktaro bei paciento naudos“, šiuose ketvirtadienio pokalbiuose skaitytojams dažnai pateikiame praktinių sveikatinimo patarimų. DI pagalba bet kurio rašinio autoriui – čia neįkainojama. Tik iškyla kita ne mažiau svarbi moralės ir etikos problema. Ar galima kairėn dešinėn patarimais (kartais ir ne iki galo patikrintais) švaistytis, jei jie – ne gyvenimo, ne gydytojų padiktuoti, o tik ištraukti iš visažinio DI? Ir kas tuomet už galimas klaidas atsakingas lieka? Problema jau kuris laikas sprendžiama, o rezultatų (juolab – teisinių aktų!) nėra.
 
Tuoj temą pratęsiu. Bet dabar atsipalaidavimui – Teisingo Diafragminio Kvėpavimo pratimai. Jūsų sveikatinimui.
 
Patogiai atsisėskite ar atsigulkite. Vieną ranką uždėkite ant krūtinės, kitą – ant pilvo. Įkvėpkite pro nosį taip, kad pakiltų pilvas (ne krūtinė). Iškvėpkite per suspaustas lūpas (tarsi pūstumėte į žvakę). Pilvas grįžta į pradinę padėtį. Pratimą kartokite 5-10 kartų ir ne vieną, o kelis kartus per dieną. Taip sumažinsite dusulį ir pagerinsite deguonies patekimą į organizmą.
 
O dabar jau vėl grįžtame prie etikos, estetikos ir... honorarų tematikos. Kiek vertas yra toks „autorinis darbas“, jei jame remtasi tik automatiškai sugeneruota medžiaga? Kas tikrasis autorius? Ar pakanka tik gebėjimo sujungti atskirai išmėtytus, o po to kažkada surinktus faktus?  Atsakysiu anekdotu iš sovietmečio.
 
Tuomet plyšdavo net importiniai batai. Nors jų viršus būdavo itališkas, o padas vokiškas – plyšdavo jie ir tiek. Priežastis paprasta – suklijavimas buvo sovietinis. Noriu tikėti, kad šito rašinio „suklijavimas“ jums yra tinkamas. O kaip bus toliau?

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!