- Ieva, kaip suprantu, man labai pasisekė jus „prigauti”?
 
- Tikrai taip (Juokiasi.) Pastarąsias šešias paras apskritai buvau iškritusi iš gyvenimo: keturios dienos po vienuolika valandų „Knygų mugėje“, o dvi pastarosios – LNK studijoje. Vakar prieš vidurnaktį baigėme filmuoti „Muzikinės kaukės“, kurioje šį sezoną dalyvauju, laidą. Šiandien pirmoji diena, kai jau atsipalaiduoju, tai džiaugiuosi.
Nuo tada, kai gimė mano dukrytė Marija – jau ketvirti metai – turime tokią tradiciją žiemą – išvažiuojame į tą pačią vietą prie Alikantės, į Ispanijos pietus. Tai yra vieta, kur aš galiu visiškai „atsijungti“, kur nereikia jokio makiažo – tik daug saulės ir daug daržovių. Lagamine neturiu nė vienos kosmetikos priemonės – tik vazeliną ir kremą nuo saulės.
 
- Ispanijoje tikriausiai lengvai susikalbate – girdėjau, kad mokate aštuonias kalbas?
 
- Ispanų iš tikrųjų yra antroji kalba po lietuvių, kuria kalbu sklandžiausiai.
Dėl tų aštuonių kalbų… Mano vadybininkė visada sako: „Ieva, sakyk aštuonios, nes aštunta yra muzika“:. (Juokiasi.) Tai yra pati universaliausia kalba. Iš tiesų kalbu lietuvių, anglų, ispanų, italų, vokiečių, olandų ir rusų kalbomis. Na, ir muzikos!


 
- Studijavote ir karjerą vystėte užsienyje. Ar tiesa, kad grįžti į Lietuvą paskatino meilė?
 
- Iš dalies. Tai buvo kelių dedamųjų kombinacija. Tas bendras vardiklis, aišku, buvo mano vyras Marijonas – jis situaciją tikrai paspartino. (Juokiasi.) Bet aš visuomet žinojau, kad sukaupusi patirties, pakoncertavusi pasaulyje grįšiu į Lietuvą. Trys pamatinės mano gyvenimo vertybės – tėvynė, šeima ir muzika.
Į Lietuvą sugrįžau prieš pat pandemiją.
 
- Kaip ji paveikė jūsų gyvenimą, karjerą?
 
- Net gėda sakyti, bet dėl tam tikrų dalykų esu jai dėkinga.
Kaip ir sportininko, taip ir muzikanto karjeroje yra tam tikri piko metai. Kai gauni pasiūlymą, yra didelė tendencija, jog pasakysi „taip“, nes kol tu jaunas, atrodo, pasaulis mažas, turi daug maksimalizmo, daug energijos. Tikrai dažnai sakydavau „taip“ visiems pasiūlymams.
Kai prasidėjo pandemija, mes su vyru pagalvojome – geresnio meto planuoti šeimos pagausėjimą nebus. Džiaugiuosi, kad greitai pavyko pastoti. Dukrą pagimdžiau prieš pat karantino pabaigą. Tikrai buvau palaiminta, kad viskas taip susiklostė.


 
- Muzikantams dažnai sakoma: „tu muzikuok, bet susirask ir normalų darbą“. Jūs nepabijojote šio iššūkio?
 
- Muzikantų, aktorių, visų su pramogų verslu susijusių atstovų gyvenimas nėra lengvas – pinigai šioje srityje tikrai sunkiai uždirbami, ir vien tik būti geru profesionalu, talentingu – nebepakanka.
Vis dėlto dabar aš jau groju arenose, esu kviečiama dalyvauti laidose, vesti paskaitas, tad tikrai galiu pasakyti, kad esu padariusi Lietuvoje sėkmingą karjerą, ir man atrodo, kad tai dar tik pradžia.
Iš šalies žmonėms atrodo „kaip čia viskas lengvai, paprastai“. Noriu, kad žmonės išgirstų: taip buvo ne visada. Daug kartų esu išgirdusi „ne“, labai daug kartų man nepasisekė ir durys buvo uždarytos prieš pat nosį. Tada ieškojau lango. Kai neatsidarė langas, skridau per stogą, per lubas bandžiau prasibrauti. (Juokiasi.)
 
- Kaip jus veikia vis augantis dėmesys ir populiarumas?
 
- Plojimai, komentarai, matomumas, puošnios suknelės ir buvimas prožektorių šviesoje – tai yra ta gražioji dalis. Bet už viso to slypi daug juodo darbo. Jokie milijonai, jokia šlovė ir žinomumas žmogui nenukrenta iš dangaus. Pastarąją savaitę dirbau ne po 12 valandų per dieną, o daug daugiau, praktiškai nuo 8 ryto iki pat vidurnakčio.
Taip pat kai esi scenoje, esi nuolat stebimas, girdimas, filmuojamas, fotografuojamas. Ir dar komentuojamas, vertinamas, netgi teisiamas. Sulaukiu asmeninių žinučių, kas ir kur mane matė, su kuo matė, kaip aš atrodžiau. Patikėkite, visa tai turi savo kainą.
Vis dėlto save laikau stipria asmenybe. Turiu šarvą – tuoj bus 29 metai, kaip groju.
 
- Gyvenant tarp įtampos ir įsipareigojimų – kokie asmeniniai ritualai ar praktikos padeda persikrauti?
 
- Nuo metų pradžios daug galvoju apie savo psichologinę būseną ir emocinę sveikatą. Šių metų mano asmeninio tobulėjimo tikslas – geriau susidėlioti prioritetus. Pirmoje vietoje iki šiol buvo mano dukra Marija, tada vyras Marijonas, trečioje – mano darbas ir ketvirtoje vietoje buvau aš. Šiuo metu mano tikslas yra į prioritetų viršų iškelti save.



- Knygų mugėje pristatėte savo knygą „Muzika visiems“. Pavadinimas turbūt tiksliausiai apibūdina ir jūsų pačios požiūrį muziką?
 
- Turiu daug pagarbos ir meilės klasikai, bet aš išsigryninau savo nišą ir noriu groti muziką, kuri yra artima masėms. Noriu paliesti kuo daugiau širdžių ir iš dalies jas edukuoti, šviesti. Man tai pavyksta padaryti per šiek tiek laisvesnės formos repertuarą. Scenoje atlieku „Coldplay“, „Queen“, Edo Sheerano, Adele, George’o Michaelo, Billie Eillish autorinę kūrybą, pasirodau su DJ Mamania, pristatome hip-hopo istoriją – aš visiškai nestatau savęs į rėmus.
Man labai patinka išlydėti publiką pasibaigus koncertui – iš salės išeinu paskutinė. Aš esu žmonių pianistė, ir tas vakaras nėra apie mane, jis yra apie juos.
 
- O kaip jums sekasi derinti intensyvią karjerą su motinyste?
 
- (Atsidūsta.) Nuo tos minutės, kai tampi mama, turi susitaikyti su tuo, kad visą gyvenimą gyvensi su kaltės jausmu. Kiekvienas tavo pasakymas „taip“ yra pasakymas „ne“ kažkam kitam.
Labai gerbiu mamas, kurios šimtu procentų atsiduoda motinystei, ir netgi yra tokia tikimybė, kad jeigu ateityje turėsime daugiau vaikų, aš irgi pasirinksiu tokį kelią – metus ar dvejus visiškai jai atsiduosiu.
Kiekviena šeima ieško savo balanso, kad ir kaip tai būtų sunku. Bet mano istorija yra truputį utopinė: kad galėčiau kurti karjerą, prisideda ir mano vyras, ir mano tėvai, ir sesė, ir anyta – visi labai palaiko. Kol buvo kūdikis, dukra keliaudavo su manimi į koncertus ir renginius – žindžiau ją beveik iki pusantrų metų. Dabar, jei turiu koncertuoti, ji visada lieka su kitu artimu mylimu žmogumi. Tai man, kaip mamai, tikrai yra paguoda.
Už viską esu dėkinga savo šeimai. Be jų neturėčiau nieko.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!