Darbovietėse stokojama dėmesio
 

Ar Lietuvos darbdaviai skiria pakankamai dėmesio moterų sveikatai? Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vyresnioji patarėja Miglė Kolinytė pripažįsta, kad ši tema mūsų šalyje dar nėra plačiai aptariama. „Mūsų žiniomis, bent kelios įmonės šalyje darbuotojoms suteikia galimybes turėti laisvadienius ar dirbti trumpesnes valandas menstruacijų metu. Šiuo metu vadinamieji „menstruacijų laisvadieniai“ nėra oficialiai reglamentuoti ir priklauso nuo kiekvieno darbdavio požiūrio“, – aiškina specialistė.

 
Pasaulyje susidomėjimas moterų sveikatos problemomis pastebimai auga. Ispanijoje apmokamos menstruacijų atostogos yra įteisintos įstatymu, o Jungtinėje Karalystėje šiemet pritarta įstatymo pakeitimams, užtikrinantiems atostogas persileidimą patyrusioms darbuotojoms ir jų partneriams.
 
Pasaulio ekonomikos forumas, bendradarbiaudamas su McKinsey sveikatos institutu, neseniai pristatė Moterų sveikatos stebėsenos platformą – naują įrankį, skirtą matuoti ir stebėti moterų sveikatos situaciją pasaulyje.
 
Platforma vertina, kaip tiriamos ir gydomos tokios sveikatos būklės, kurios labiausiai veikia moteris: išeminė širdies liga, gimdos kaklelio ir krūties vėžys, menopauzė, migrena, nėštumo komplikacijos. Kol kas pirmasis tokio pobūdžio įrankis vertina situaciją remiantis 15-os šalių sveikatos sistemomis, tačiau ateityje planuojama sąrašą plėsti.
 
Ypač svarbu, kad tarp tokių svarbių mokslinių rodiklių, kaip skiepai ar vėžio prevencija, platformoje įtrauktos ir priemonės, aktualios darbdaviams – programos, skirtos užtikrinti lygias galimybes darbe moterims menopauzės laikotarpiu.
 
„Tai, kad darbdavio valioje esanti priemonė yra įtraukta tarp svarbiausių moters sveikatos matavimo rodiklių, yra puikus ženklas. Vadinasi, vis dažniau pripažįstamas svarus darbovietės indėlis atliepiant moterų, susidūrusių su specifinėmis sveikatos būklėmis, savijautą“, – įsitikinusi M.Kolinytė.
 
Menopauzė – nematoma problema
 
Darbovietės palaikymas menopauzės metu Moterų sveikatos stebėsenos platformoje įtrauktas ne be reikalo. Jungtinėje Karalystėje 2023 m. atliktas tyrimas parodė, kad du trečdaliai (67 proc.) 40-60 m. amžiaus dirbančių moterų, kurios patiria menopauzės simptomus, didžiausią neigiamą jų įtaką pajautė darbe.
 
Iš tų moterų, kurios patyrė neigiamą poveikį, 79 proc. teigė, kad joms buvo sunkiau susikoncentruoti, 68 proc. tvirtino, kad patyrė daugiau streso, 46 proc. jautėsi mažiau fiziškai pajėgios atlikti darbo užduotis. Daugiau nei pusė respondenčių teigė, kad bent kartą apskritai negalėjo ateiti į darbą dėl menopauzės simptomų.
Dar labiau sunerimti verčia 2022-ųjų metų tyrimo rezultatai: 1 iš 10 apklaustų moterų dėl menopauzės simptomų išėjo iš darbo.
 
Šiandien Didžioji Britanija išsiskiria kaip gerasis pavyzdys. Čia Lygybės ir žmogaus teisių komisija kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis parengė specialią informacinę medžiagą „Menopauzė darbovietėje: gidas darbdaviams“. Šis vadovas paaiškina darbdaviams jų teisinius įsipareigojimus ir siūlo praktinius sprendimus: gide pateikiami vaizdo įrašai moko, kaip pritaikyti darbo sąlygas moterims, patiriančioms menopauzės simptomus. Skatinama palaikyti tinkamą oro temperatūrą darbovietėje, pritaikyti darbo drabužių ar uniformų dėvėjimo taisykles ir suteikti galimybę dirbti lanksčiu grafiku, Suteikti galimybę turėti pertraukas pagal poreikį, ir tokiu būdu pagerinti moterų, kurios patiria menopauzės simptomus, savijautą.
 
Kodėl tai svarbu?
 
„Moterų sveikata ilgą laiką buvo nepakankamai tiriama pasaulio sveikatos sistemose. Daugelio ligų simptomai ir gydymo metodai dažniausiai buvo modeliuojami pagal vyrų organizmą – moterys dažnai neįtraukiamos į didžiąją dalį medicinos tyrimų. Klinikinių tyrimų rezultatai įprastai pristatomi kaip galiojantys tiek vyrams, tiek moterims net ir tais atvejais, kai moterys juose nedalyvavo“, – sako M.Kolinytė.
 
Kuriamos priemonės, anot specialistės, galėtų gerokai pagerinti moterų savijautą bei gerovę ir Lietuvos darbovietėse. „Moterų sveikatos stebėsenos įrankiai padeda atskleisti šias spragas, užtikrina, kad sveikatos priežiūros sistemos atlieptų specifinius moterų poreikius ir padeda kurti įrodymais grįstas priemones, skirtas gerinti moterų sveikatą bei gyvenimo kokybę“, – sako ji.
 
Anot pašnekovės, moterys darbo rinkoje susiduria su daugiau specifinių iššūkių. „Mažesnis darbo užmokestis, retesnės galimybės užimti vadovaujamas pareigas, sunkumai derinant darbą ir asmeninį gyvenimą, ypač turint mažų vaikų, – vardina Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė. – Verta paminėti, kad moterys dažniau nei vyrai darbe patiria veiksnius, kurie kelia riziką psichikos sveikatai. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 14 proc. moterų, palyginti su 6 proc. vyrų, didžiausią riziką psichinei sveikatai patiria bendraudamos su probleminiais klientais, pacientais, mokiniais. Taip yra todėl, kad moterys dažniau dirba sektoriuose, kuriuose reikia aktyviai kontaktuoti su visuomenės grupėmis arba asmenimis, reikalaujančiais didesnio susitelkimo, dėmesio, kantrybės. Pavyzdžiui, slaugos, pedagogikos, socialinio darbo srityse.“
 
Pašnekovė taip pat pažymi, kad „tokie veiksniai kaip sudėtingas nėštumas ar menopauzė dažnai tampa papildomomis kliūtimis darbe, su kuriomis vyrai nesusiduria“.

---

 
Tai įdomu

2023 m. Didžiojoje Britanijoje vykdytas tyrimas atskleidė, kaip menopauzę patiriančios moterys jaučiasi darbovietėje:
79 proc. moterų nurodė, kad joms sunkiau susikaupti,
68 proc. patyrė didesnį stresą,
49 proc. jautėsi mažiau kantrios bendraujant su klientais ir kolegomis,
46 proc. jautėsi fiziškai mažiau pajėgios atlikti darbo užduotis.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!