Netrūko incidentų
 
Pernai Malmėje įvykęs konkursas buvo kupinas neapykantos, kaltinimų tarp skirtingų šalių delegacijų, o apogėjumi tapo Nyderlandų atlikėjo Joosto Kleino diskvalifikacija didžiojo finalo dieną. Incidentas įvyko, nes nebuvo išpildytas atlikėjo prašymas pasibaigus emocionaliam pasirodymui jo nefilmuoti, o pastebėjęs kameras J.Kleinas ėmė agresyviai artintis operatorės link. Nenorėdama, kad tokia situacija pasikartotų, po konkurso Europos transliuotojų sąjunga (EBU) paskelbė keletą pakeitimų, kurie įgyvendinti šių metų „Eurovizijos“ dainų konkurse Bazelyje. Šiais pakeitimais siekiama užtikrinti palankią aplinką ir sumažinti stresą atlikėjams, kartu sustiprinant konkurso įsipareigojimą siekti vienybės, įvairovės ir bendruomeniškumo.
 
Naujasis „Eurovizijos“ generalinis direktorius Martinas Greenas pabrėžė, kad didėjantis susidomėjusių žiūrovų skaičius verčia imtis priemonių, siekiant užtikrinti kuo pozityvesnę ir sveikesnę renginio aplinką.
 
„Tikime, kad pakeitimai, kuriuos įvedame Bazelyje, padės „Eurovizijos“ dainų konkursui tapti geriausia patirtimi mūsų dalyviams, darbuotojams ir žiūrovams“, – vylėsi M.Greenas.
 
Kad atlikėjai prieš pasirodymą scenoje būtų ramūs, šių metų konkurse pagrindinėse atlikėjų zonose nustatytos vietos, kuriose draudžiama filmuoti. Taip pat rengiama daugiau uždarų repeticijų, optimizuojami jų tvarkaraščiai, kad atlikėjai turėtų pakankamai laiko patyrinėti ir patį miestą, kuriame vyksta konkursas. Taip pat įvesta ir nauja pareigybė – gerovės prodiuseris, kuris yra pagrindinis atlikėjų ir personalo kontaktas.
 
Visgi kyla klausimų, ar šių priemonių pakaks. Prieš „Euroviziją“ vykstantis reklaminis etapas nuo balandžio mėnesio būna ypač sudėtingas. Toks įtemptas grafikas turi psichologinę kainą, apie kurią nuolatos kalba praėjusių metų dalyviai. „Atlikėjo karjeroje nedažnai yra tokių konkurencingų ir emociškai taip išsunkiančių renginių kaip „Eurovizija“. Tad perdegimas tarp konkurso dalyviu yra dažna problema“, - rašė „ESC Insight“.
 
Sąlygos konkurse – tragiškos
 
Kalbos apie psichologinius išbandymus konkurso užkulisiuose sklando metų metus. Vokietijai atstovavęs Isaak Guderian kalbėjo apie tragiškas sąlygas, su kuriomis susidūrė renginio metu – prie to prisidėjo ir konkurso personalas.
 
„„Eurovizijos“ personalas tiesiog „įmesdavo“ dalyvius į situaciją ir turėdavai kapanotis pats. Jie neklausdavo tavo nuomonės, tiesiog pasakydavo, ką reikėtų daryti, ir tiek. Dėl to patirdavome nepaprastai didelį stresą“, – atskleidė I.Guderian.
 
Ukrainietė Gaitana (Gaita-Lurdes Klaverivna Essami) po 2012 metų „Eurovizijos“ paniro į depresiją, pradėjo rūkyti žolę ir metams nustojo kurti muziką. O Nyderlandų atstovė Joana Franka televizijos laidoje „Better Than Ever“ teigė, kad su ja blogai elgėsi jos vadybininkų komanda, repeticijų metu atribojusi atlikėją nuo šeimos narių ir barusi, kai ji nulipdavo nuo scenos. Ši patirtis taip suteršė J.Franka reputaciją, kad ši dešimtmetį koncertavo kitu sceniniu vardu.
 
Patirtimi dalijosi ir publikos numylėtinis kroatų atstovas Baby Lasagna (Marko Purišić). Jo teigimu, „Eurovizijoje“ reikalai – itin liūdni. „Atvirai kalbant, tuo metu nesupratau, koks didelis spaudimas man iš tikrųjų yra daromas. Kai grįžome namo ir kai viskas truputį nusistovėjo, apžvelgiau situaciją ir pagalvojau: „Oho, aš iš tikrųjų buvau labai įsitempęs!“, nors tuo metu to paprasčiausiai nepastebėjau. „Eurovizijoje“ jaučiama didžiulė įtampa, nes į tuos du vakarus – pusfinalį ir finalą – investuojami mėnesiai darbo“, – pasakojo atlikėjas.
 
Lietuviai ramūs
 
Tikimasi, kad „Eurovizijos“ pokyčiai atneš teigiamų rezultatų ir dalyviai galės mėgautis konkursu be per daug didelio streso. Tai ypač aktualu su psichologinėmis problemomis susiduriantiems dalyviams. Tokių yra nemažai ir šių metų atlikėjų sąraše.
 
Pavyzdžiui, Maltai atstovaujanti Miriana Conte atskleidė, kad jos daina „Serving“ parodo jos gyvenimą su aktyvumo ir dėmesio sutrikimu (ADHD). M.Conte sakė, kad muzika ir dainavimas buvo vieninteliai dalykai, į kuriuos ji galėdavo susikoncentruoti: „Kai buvau maža, man visada sakydavo: „sėdėk“, „laikyk rankas ramiai“, „tu tokia neklaužada“. Iš aplinkinių nesulaukdavau pakankamai supratingumo.“
 
Paklausta apie eurovizinę dainą, M.Conte sakė, kad ją parašė stovykloje. Tuo metu ji jaudinosi, nerimavo, kad žmonės, kuriuos ten sutiks, bus „labai rimti“. Tačiau jos komanda paskatino atlikėją rašyti apie tai, ką ji jaučianti. Suomiją reprezentuojanti Erika Vikman jau seniau prakalbo apie psichologinę sveikatą. Erika yra žinoma dėl to, kad atvirai kalba apie nerimo ir panikos sutrikimus. Interviu ji yra pasakojusi apie psichinės sveikatos svarbą, taip pat apie tai, kaip jos prancūzų buldogas Peppi padėjo atlikėjai susidoroti su vienatve ir aplinkinių spaudimu.
 
Tikimasi, kad su įtampa sėkmingai susidoros ir šių metų Lietuvos atstovai – grupė „Katarsis“, į Bazelį išvykę su kūriniu „Tavo akys“. Nacionalinėje „Eurovizijos“ atrankoje netikėtai sužibę atlikėjai nusiteikę pozityviai – ne viename interviu jie sakė, kad prieš pasirodymą nejaučia didelio streso, o jaudulys kyla tik iš noro kuo greičiau lipti ant scenos. „Nekantraujame pasirodyti. Kadangi dėl to čia ir atvykome, būtent tai atlikti ir norime geriausiai“, – stovėdamas ant „Eurovizijos“ turkio kilimo kalbėjo grupės lyderis Lukas Radzevičius.

---

 
Komentaras

2018 metais Lietuvai atstovavusi ir 12 vietą užėmusi dainininkė Ieva Zasimauskaitė:

- „Eurovizijos“ konkurse tikrai reikia įdėti daug energijos, o atsakomybės dydis – milžiniškas. Liūdna stebėti, kaip žmonės kritikuoja ar bando įkasti savo atstovams. Tai slegia ir tikrai nepadeda pasirodymui. Psichologinė sveikata – itin svarbi ir, deja, mes vis dar per mažai dėmesio jai skiriame. Todėl šių metų atstovams linkiu kuo didžiausios sėkmės. Kad ir koks bebūtų rezultatas, tai visiškai nieko apie juos nepasako – jie nuostabūs jau dabar. O mums linkiu kuo garsiau palaikyti ir, jeigu turime kritikos, ją pasakyti tyliai tarp savų, o gražius dalykus – kuo garsiau!

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!