Daugiau dėmesio psichinei sveikatai
 
Jau nuo pernai Marijampolės ligoninėje vyksta sparti plėtra – per ateinančius trejus metus į ligoninės infrastruktūrą planuojama investuoti 8,7 milijono eurų, iš kurių 3 milijonai investuojami jau šiemet. Ambicingi planai intriguoja ne tik pacientus, bet ir sveikatos sistemos vadovus. Praėjusią savaitę į ligoninę įvertinti naujausių projektų atvyko sveikatos apsaugos ministrė doc. dr. Marija Jakubauskienė, viceministrė Laimutė Vaidelienė bei Marijampolės savivaldybės vadovybė.
 
Ligoninės vadovas Mantas Čėsna delegacijai pristatė visiškai naują, vos prieš tris savaites veikti pradėjusį Psichiatrijos dienos stacionarą. Šviesiose, namų aplinką primenančiose, moderniai įrengtose patalpose svečių dėmesį patraukė ant sienos išrašyta stacionaro filosofija: „Svarbiausia, kad būtų šilta: šeimoje, namuose, sieloje... Tada viskas bus gerai“.
 

„Mūsų tikslas – keliauti bendraeuropine kryptimi – mažinti stacionarizavimą ir pacientams užtikrinti kokybišką tęstinį gydymą jaukioje namų aplinkoje“, – kalbėjo Marijampolės ligoninės vadovas Mantas Čėsna.

Dienos stacionaras įkurtas ES lėšomis ir pritaikytas priimti aštuonis pacientus vienu metu. Visiškai atnaujintos 200 kvadratinių metrų patalpos suprojektuotos laikantis specialių reikalavimų. Vadovo teigimu, kuriant erdvę teko ieškoti kompromisų: „Sukurti namų aplinką buvo didelis iššūkis, nes gydymo įstaigai taikomi griežti higienos reikalavimai: draudžiami kilimai, užuolaidos. Bet, manau, mums pavyko sukurti jaukią atmosferą“, – džiaugėsi M.Čėsna.
 
„Pacientai pas mus atvyksta rytais, dalyvauja individualiose ir grupinėse terapijose, o vakare grįžta namo. Tai leidžia jiems išlaikyti ryšį su kasdiene aplinka ir kartu gauti profesionalią pagalbą“, – dienos stacionaro veiklos principą paaiškino gydytoja psichiatrė Asta Klimašauskienė.
 


Pagalbos kreipiasi jauni
 
Nepaisant to, kad stacionaras veiklą pradėjo vos prieš kelias savaites, jau susiformavo nuolatinių pacientų grupė, pradėjo ryškėti ir veiklos tendencijos.
 

Psichiatrijos dienos stacionaro administratorė Sidona Vanagienė atkreipė dėmesį, kad stacionare lankosi daug jaunų žmonių: „Pastaruoju metu stebime, kad mūsų pacientų amžiaus vidurkis – apie 30 metų, kai kurie netgi jaunesni. Tai rodo, jog jaunimas vis labiau rūpinasi psichine sveikata ir nebijo kreiptis pagalbos.“

 
„Dažniausiai žmonės kreipiasi dėl kompleksinių priežasčių: praradę darbą, dėl konfliktų šeimoje, finansinių sunkumų ar emocinių išgyvenimų. Mūsų tikslas – ne tik gydyti nerimo, depresijos simptomus, bet padėti atkurti visavertį gyvenimą“, – pabrėžė gydytoja psichiatrė Asta Klimašauskienė.
 
Ji atkreipė dėmesį ir į nerimą keliančią tendenciją – vis daugiau įtakos jaunų žmonių psichikos sutrikimams turi vartojamos psichoaktyviosios medžiagos. „Dėl marihuanos ir kitų „nekaltų“ psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo dabar turime daug psichikos sutrikimų. Ši tendencija išties matoma ir liūdinanti“, – pastebėjo gydytoja.
 
Specialistės pasakoja, kad pacientams taikoma įvairiapusė terapinė programa – nuo aktyvios mankštos ir relaksacinių terapijų iki kūrybinių užsiėmimų. Itin daug dėmesio skiriama bendruomeninėms veikloms, kurios padeda pacientams atkurti socialinius ryšius ir įgūdžius.
 
„Vieną kartą per savaitę vyksta maisto gaminimo terapija, kuri pacientams labai patinka. Jie kartu gamina, valgo, geria arbatą, bendrauja – tai kuria šeimos pojūtį ir padeda ugdyti kasdienius įgūdžius“, – pasakojo S.Vanagienė.
 

„Kadangi orientuojamės į mažą pacientų skaičių, kiekvienas jų lepinamas išskirtiniu dėmesiu, – pabrėžia gydytoja psichiatrė Asta Klimašauskienė. – Kasdienę programą papildo fizinės veiklos: rytinės mankštos, judesio terapija, joga. Moterys ypač pamėgo šokio terapiją, kuri padeda emocijas išreikšti per judesį. Turime relaksacinę šviesos ir garso terapiją, užsiėmimų kambarius.“

 
„Praėjusią savaitę iš sagų pagal spalvas dėliojome paveikslus. Kūrėme monotipijas, lipdėme žvakides, piešėme, žaidėme stalo žaidimus, – pasakojo S.Vanagienė. – Pacientai kiekvieną savaitę turi skirtingą veiklų programą – vieną dieną dirbama su moliu, kitą – piešiama, dėliojamos dėlionės, trečią – kartu gaminamas maistas.“
 
Ligoninės vadovas atkreipė dėmesį, kad Marijampolės ligoninė Psichiatrijos dienos stacionaro paslaugas plačiame regione teikia vienintelė, tad čia laukiama pacientų iš Šakių, Vilkaviškio, Kazlų Rūdos, Lazdijų bei kitų apylinkių.
 
Siekia išsaugoti Akušerijos skyrių
 
Ministrės vizito metu M.Čėsna ypatingą dėmesį skyrė Akušerijos-ginekologijos skyriaus išsaugojimo klausimui, mat šie metai – lemiami sprendžiant, kurios ligoninės galės tęsti gimdymo paslaugų teikimą.
 
Iki šiol ligoninėms taikytas 300 gimdymų per metus kriterijus. Nuo šių metų kartelė iškelta dar aukščiau – įstaiga turi pasiekti 600 gimdymų ribą bent vienais iš dvejų paskutinių metų.
 
Vadovas įsitikinęs, kad kartelė – per aukšta. „Galime svarstyti centralizuoto gimdymo centro idėją, tačiau turime įvertinti realią geografinę situaciją. Nuo atokesnių vietovių – Kybartų ar Vištyčio – iki Kauno yra 100-120 kilometrų atstumas. Kyla pagrįstas klausimas, ar kritiniais atvejais greitoji spės laiku pristatyti visas gimdyves. Taigi išlaikyti mūsų Akušerijos skyrių – strateginės svarbos klausimas visam mūsų regionui ir jo gyventojams“, – teigė M.Čėsna.
 
Jis pridūrė, kad Akušerijos skyriaus kokybę derėtų vertinti kompleksiškai – ne tik pagal gimdymų skaičių, bet ir pagal komplikacijų dažnį, cezario pjūvių operacijų santykį, pacienčių pasitenkinimo rodiklius.
 

„Mūsų standartai yra labai aukšti, – ministrei pasakojo Akušerijos-ginekologijos skyriaus vedėja Lina Jucienė. – Vadovaujamės visokeriopos pagalbos, pagarbos ir meilės pacientėms principais. Džiaugiamės, kad pas mus atvyksta moterys iš Vilkaviškio ir kitų rajonų, kuriuose gimdymo skyriai uždaryti.“

 
Anot vedėjos, skyriuje dirba aukštos kvalifikacijos gydytojai, akušeriai, neonatologai, o Marijampolės ligoninėje veikia Vaikų skyrius, todėl įstaigoje galima užtikrinti visapusišką naujagimių priežiūrą.
 
„Pernai skyriuje turėjome 260 gimdymų, iš kurių didžioji dalis – natūraliais gimdymo takais. Palyginti su ankstesniais metais, gimdymų skaičius šiek tiek sumažėjo, tačiau išlieka pakankamai stabilus“, – skaičiais dalijosi skyriaus vedėja.
 
Ministrė turėjo galimybę įvertinti puikią skyriaus materialinę bazę – modernias palatas, gimdyklą, operacinę, visą reikalingą įrangą. „Akušerijos skyriaus palatos šviesios, erdvios, modernios. Gimdykloje įrengta visa reikiama įranga saugiam natūraliam gimdymui, o operacinėje galima atlikti cezario pjūvio operacijas. Skyriuje yra 17 lovų, tad vietos pakanka visoms besikreipiančioms pacientėms“, – pasakojo L.Jucienė.
 
Skyriuje sutikta daugiavaikė mama Samanta iš Mockų kaimo teigė šiame skyriuje sėkmingai pagimdžiusi jau devintą vaiką. Moteris patvirtino, kad ligoninėje suteikiama aukščiausio lygio priežiūra. „Kiekvieną kartą jaučiuosi saugi ir prižiūrėta. Gydytojai ir slaugytojos dėmesingi, graži aplinka. Net nesvarsčiau gimdyti kitur“, – sakė dukrelės susilaukusi moteris.

Plečiasi plotu ir specialistais
 
Skubiosios medicinos pagalbos skyriaus renovacija – bene didžiausias šiuo metu vykdomas Marijampolės ligoninės projektas, kuris, kaip teigia įstaigos vadovas, iš esmės pakeis skubios pagalbos paslaugas – pacientai bus aptarnaujami greičiau ir kokybiškiau.
 
Planuojama, kad jau gruodį skyriaus plotas išsiplės daugiau nei dvigubai – nuo 630 iki 1,3 tūkst. kvadratinių metrų.
 
„Skyriaus patalpas renovuojame dviem etapais: šiuo metu atnaujiname apie 600 kvadratinių metrų, nes kitoje dalyje tebevyksta kasdienis darbas. Užbaigus pirmąjį etapą, persikelsime į suremontuotas patalpas ir pradėsime likusios dalies renovaciją“, – planus dėstė M.Čėsna.
 
Viena svarbiausių naujojo skyriaus ypatybių – specialiai suprojektuota infekcinė zona su šešiomis izoliuotomis palatomis. Šio sprendimo poreikį, vadovo teigimu, ypač išryškino daug gyvybių nusinešusi COVID-19 pandemija.
 
„Anksčiau neturėjome galimybės izoliuoti potencialiai užkrečiamomis ligomis sergančių pacientų, o tai kėlė riziką tiek personalui, tiek kitiems pacientams. Dabar galėsime saugiai priimti ir rūšiuoti pacientus“, – sakė ligoninės direktorius.
 
Naujasis skyrius išspręs ir kitą ilgai egzistavusią problemą – nuo šiol skirtingos būklės pacientai bus siunčiami į atskiras laukimo zonas.
 
„Dabartinėje situacijoje visi pacientai laukia toje pačioje erdvėje, nesvarbu, ar jie atvyko patys, ar buvo atvežti greitosios pagalbos, ar jų būklė lengva, ar sunki. Tai sukelia diskomfortą ir nerimą. Naujajame skyriuje bus aiškiai atskirtos zonos skirtingos būklės pacientams“, – akcentavo M.Čėsna.
 
Vadovas pridūrė, kad personalas bus apmokomas dirbti su nauja pacientų skirstymo sistema. Ją pasitelkus sutrumpės laukimo laikas ir pacientai pateks tiesiai pas reikiamus specialistus.
 
Anot pašnekovo, visa Skubiosios medicinos pagalbos skyriaus renovacija, įskaitant naują įrangą, kainuos per du milijonus eurų. Ligoninė investuoja į naujus pacientų monitorius, gyvybinių funkcijų stebėjimo prietaisus, difuzines pompas, rentgeno aparatus, echoskopus, elektrokardiografus ir dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatus.
 
„Beje, išaugs ne tik skyriaus patalpų plotas, bet ir personalo skaičius – planuojame papildomai įdarbinti dar bent penkis specialistus“, – pridūrė M.Čėsna.


 
Tapo rezidentūros baze
 
Tikėdamasi pritraukti kuo daugiau naujų specialistų, ligoninės administracija praėjusiais metais ėmėsi veiksmų – pasirašė septynias sutartis dėl rezidentūros bazių su Lietuvos sveikatos mokslų ir Vilniaus universitetais.
 
„Pernai su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu sutarėme dėl anesteziologijos reanimatologijos, radiologijos, akušerijos ginekologijos ir skubiosios medicinos rezidentūros, o su Vilniaus universitetu – dėl chirurgijos, neurologijos ir skubiosios medicinos rezidentūros“, – džiaugėsi M.Čėsna.
 
Anot įstaigos vadovo, administracija siekia motyvuoti jaunus gydytojus pasilikti Marijampolėje. „Prie valstybės mokamų atlyginimų skiriame papildomus skatinimo priedus rezidentams, – pasakojo įstaigos vadovas. – Be to, esame vos 30 minučių kelio nuo Kauno, todėl specialistams patogu atvykti. Jau dabar turime nemažai gydytojų, kurie atvyksta iš didžiųjų miestų.“
 
Anot pašnekovo, steigiamos rezidentūros bazės jau duoda rezultatų – ligoninė sulaukia vis daugiau rezidentų, planuojančių likti dirbti Marijampolėje.
 
Džiaugiasi pasiteisinusiomis inovacijomis
 
Paklaustas apie neseniai įgvendintus ir labiausiai pasiteisinusius projektus, ligoninės vadovas išskyrė Skausmo kliniką ir telemedicinos paslaugas.
 
„Skausmo klinika, pradėjusi veikti prieš dvejus metus, tapo tikru mūsų pasididžiavimu. Sukūrėme tokią aplinką, kuri nenusileidžia privačioms gydymo įstaigoms“, – sakė M.Čėsna.
 
Klinika buvo įkurta bendradarbiaujant su Marijampolės verslu, prisidėjo ir savivaldybė. Įrengtos modernios patalpos su vėdinimo ir kondicionavimo sistemomis, naujausia medicinine įranga – konsolėmis, defibriliatoriumi, kardiografu, krioterapijos aparatu. Anot ligoninės direktoriaus, pacientai Skausmo klinikos paslaugoms registruojasi net iš Kauno.
 
Ne mažiau pasiteisino ir kita iniciatyva – telemedicinos paslaugos, kurias diegiant iš pradžių būta nemažai skepticizmo. „Dabar matome, kad telemedicina žymiai pagerino mūsų pacientų priežiūrą ir sumažino nereikalingus pervežimus į didžiąsias ligonines“, – patvirtino M.Čėsna.
 
Anot ligoninės vadovo, sistema leidžia ligoninės gydytojams tiesiogiai konsultuotis su trečiojo lygio specialistais, kurie nuotoliu mato pacientą, stebi jo būklę ir gali peržiūrėti diagnostinius tyrimus.
 
„Anksčiau net dėl konsultacijos tekdavo pacientus vežti su greitąja į Kauną. Dabar, pasitelkę telemedicinos įrangą, gauname specialistų nuomonę vietoje ir tik prireikus organizuojame pervežimą“, – sako vadovas.
 
Įstrigęs Reanimacijos skyriaus projektas
 
Vis dėlto ne visi Marijampolės ligoninės projektai įgyvendinami taip sklandžiai. Sudėtingos viešųjų pirkimų procedūros trukdo užbaigti Reanimacijos skyriaus renovaciją. Remonto darbai buvo pradėti praėjusių metų rugsėjį ir užbaigti gruodį, tačiau skyrius vis dar negali pradėti veiklos, mat laukia dalies medicininės įrangos.
 
„Turėjome įgyvendinti ministerijos reikalavimus – pacientui turi būti skirta ne mažiau kaip 20 kvadratinių metrų ploto. Perplanavome visą skyrių. Dabar turime erdvias atnaujintas patalpas, tačiau jų negalime įveiklinti, nes mums trūksta tam tikros įrangos. Užstrigo pirkimai – planuoti pinigai pasirodė per maži“, – apgailestavo M.Čėsna.
 
Didžiausia problema, pasak vadovo, – jau trečią kartą nesėkmingai per viešuosius pirkimus bandomos įsigyti lubinės konsolės: „Kaskart sulaukiame pasiūlymų, viršijančių numatytą biudžetą. Tai stabdo viso skyriaus darbo pradžią.“
 
Nepaisant to, kad kai kurie projektai stringa, ligoninė tęsia plėtrą – netrukus ketinama įrengti Paliatyviosios pagalbos dienos stacionarą ir remontuoti tūkstančio kvadratinių metrų Konsultacinę polikliniką: įrengti modernius kabinetus, modernizuoti infrastruktūrą.
 
„Kažkas juda greičiau, kažkas lėčiau, bet pokyčių kryptis aiški – tobulėjame ir einame pirmyn“, – optimizmo nepraranda M.Čėsna.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!