Dalinosi žiniomis ir patirtimis
 
Į NVC organizuotą konferenciją „Odos vėžio ir melanomos diagnostikos ir gydymo aktualijos“, vykusią Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Medicinos mokslo centre, pasidalinti naujausiomis žiniomis ir patirtimi rinkosi įvairių specialybių medikai: dermatologai, chirurgai, onkologai, radiologai, oftalmologai ir kitų sričių atstovai. Už lango plieskiant gegužės saulei, specialistai rimtai diskutavo apie jos keliamą pavojų žmogaus sveikatai.
 

„Tai – jau penktoji šios tematikos konferencija per pastarąjį dešimtmetį, organizuojama kas dveji metai. Pirminis mūsų tikslas buvo sukviesti visus specialistus, kurie dalyvauja diagnozuojant ir gydant odos vėžį bei visų rūšių melanomas ir pasidalinti patirtimi. Lyderystės tada ėmėsi Nacionalinis vėžio institutas. Šiuo metu organizatoriai – Nacionalinis vėžio centras su Santaros klinikomis, Kauno klinikos, Vilniaus universitetas, jungiasi Klaipėdos universiteto klinikos gydytojai. Konferencija skirta pasidalinti naujienomis ir patirtimi. Džiugu pabrėžti, kad ši konferencija yra multidiscipliniška“, – teigė konferencijos organizatorė, NVC Medikamentinės onkologijos centro vadovė doc. dr. Birutė Brasiūnienė.

 
„Temas apie saulės spindulių poveikį odai, odos vėžio rizikai ir prevencines priemones tarptautinėse konferencijose dažniausiai pristato pietų kraštų medikai, kurie turi didesnes patirtis diagnozuojant, gydant ir didesnius sergamumo skaičius šių tipų vėžiu, – atkreipė dėmesį onkologė. – Besikeičiantis klimatas, daugiau saulėtų dienų ir didėjantis saulės intensyvumas šiandien papildomų rūpesčių kelia jau ir šiaurės kraštų žmonėms, kurie buvo prisitaikę gyventi mažesniame saulės fone.“
 
Anot doc. dr. B.Brasiūnienės, prieš 20 metų odos vėžio ir melanomos gydymo galimybės buvo itin ribotos. Šiuo metu situacija keičiasi. „Tik senoji chemoterapija buvo taikoma išplitusiai ligai gydyti. Dabar turime ženklų proveržį gydant šias ligas. Kalbu apie išplitusio vėžio medikamentinį gydymą, populiarėjančią imunoterapiją bei biologinę terapiją, ypač tobulėjantį lokalų gydymą. Tad natūralu, kad šios konferencijos sutraukia visus specialistus: dermatologus, chirurgus, oftalmologus, chemoterapeutus, radioterapeutus, radiologus, patologus.“
 
Svarbu veikti išvien

„Nors statistika ne visada akcentuojama, odos vėžys užima pirmą poziciją tarp visų onkologinių ligų, – konferencijos atidaryme pabrėžė NVC vadovas doc. dr. Valdas Pečeliūnas. – Lietuvoje kasmet diagnozuojame apie keturis šimtus naujų agresyviausios odos vėžio formos – melanomos – atvejų. Tai – ne tik dažna, bet ir rimta mūsų pacientams problema, kuriai reikia skirti ypatingą dėmesį.“

 
„Gydymo srityje matome įspūdingą progresą – naujos imunoterapijos metodikos, ląstelinės terapijos, nuolat tobulėja ir radioterapijos metodai. Būtent todėl tokie susitikimai yra neįkainojami – tai galimybė dalintis patirtimi, perduoti žinias ir kartu žengti į ateitį“, – kalbėjo NVC vadovas doc. dr. Valdas Pečeliūnas.
 
NVC vadovo teigimu, modernioje onkologijoje vieno specialisto žinių ir įgūdžių nebeužtenka – reikalinga didelė ekspertų komanda, dirbanti kaip vienas organizmas.
 
„Noriu pabrėžti multidiscipliniškumo svarbą. Odos vėžiu sergančio paciento gydymo procese dalyvauja labai daug specialistų, pradedant šeimos gydytojais, dermatologais, tęsiant chirurgais, chemoterapeutais, radioterapeutais, taip pat ir skubios pagalbos specialistais. Lygiagrečiai atsiranda ir visapusiškumo sąvoka. Visapusiškumo esmė – sklandus pacientų kelias. Galime diskutuoti apie įstaigas, technologijas, mokymą ir gydymą, tačiau esminis dalykas išlieka būtent sklandus ir kaip įmanoma lengvesnis paciento kelias visu gydymo laikotarpiu.“
 
Akies dangalų melanoma – reta, bet pavojinga
 
Pirmoji konferencijos dalis skirta mažiau žinomai, tačiau itin agresyviai vėžio formai – akies dangalų melanomai. VUL Santaros klinikų Akių ligų centro vadovas doc. Rimvydas Stanislovas Ašoklis išsamiai pristatė šio vėžio specifiką, diagnostiką ir gydymo būdus.
 

„Akies junginės melanoma yra retas piktybinis junginės auglys – diagnozuojama apie 5,8 atvejo milijonui gyventojų per metus“, – pasakojo VUL Santaros klinikų Akių ligų centro vadovas doc. Rimvydas Stanislovas Ašoklis.

 
Mediko teigimu, didelį susirūpinimą šio tipo melanoma kelia dėl kelių priežasčių. Pirma, ji dažnai diagnozuojama pavėluotai, nes nesukelia specifinių simptomų ankstyvose stadijose. Antra, jos formavimosi mechanizmai ir reakcija į gydymą skiriasi nuo įprastos odos melanomos – ji turi kitokius genetinius pakitimus, kitaip plinta ir prasčiau reaguoja į standartinius gydymo metodus.
 
„Naujausios mokslinės publikacijos identifikuoja potencialius biomarkerius, kurie gali padėti numatyti, kaip pacientas reaguos į imunoterapiją. Tačiau mūsų didžiausia problema išlieka – pasaulyje vis dar nėra vieningo gydymo standarto“, – apgailestavo doc. R.S.Ašoklis.
 

Ne ką mažesnių iššūkių kelia ir uvealinė melanoma. LSMUL Kauno klinikų Akių ligų klinikos oftalmologė dr. Goda Miniauskienė pasidalino epidemiologiniais duomenimis: „Didžiausias sergamumas uvealine melanoma yra Skandinavijoje ir Baltijos šalyse. Rizikos veiksniai – blyški oda, žydros akys, šviesūs plaukai, įvairūs genetiniai veiksniai. Dažniausiai ji diagnozuojama 50-70 metų amžiaus žmonėms.“

 
Medikė pabrėžė, kad apie 40 procentų visų šios melanomos atvejų yra asimptominiai ir aptinkami atsitiktinai. „Nepaisant visų turimų žinių, įgytų per pastaruosius dešimtmečius apie uvealinės melanomos genetiką, patogenezę, vis dar nėra efektyvaus terapinio ligos valdymo algoritmo, kuris padėtų kontroliuoti metastazavusią ligą. Dauguma uvealinių melanomų plinta itin ankstyvoje stadijoje, o metastazės aptinkamos tik po kelerių metų. Dėl to ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama genetinei naviko analizei“, – teigė dr. G.Miniauskienė.
 
Imunoterapijos revoliucija
 
Po išsamios diskusijos apie akies melanomos formas, pranešėjai perėjo prie odos melanomos – kur kas dažnesnės ligos formos, kurią gydant pastaraisiais metais stebimas reikšmingas proveržis.
 

„Pastaraisiais metais melanoma tapo vienu iš didžiausių onkologijos sėkmės istorijų pavyzdžių. Imunoterapija radikaliai pakeitė pažengusios melanomos gydymo rezultatus – pacientai, kuriems anksčiau galėjome pasiūlyti tik riboto efektyvumo chemoterapiją, šiandien gali tikėtis ilgalaikės ligos kontrolės ar net visiško išgijimo“, – pabrėžė NVC gydytojas onkologas-chemoterapeutas dr. Marius Strioga.

 
Anot onkologo-chemoterapeuto, nauji tyrimai rodo, kad net ir ankstyva melanomos stadija gali būti apgaulinga. „Analizuodami statistiką pastebime, kad nuo II B ir II C stadijos laikas iki ligos progresavimo žymiai sutrumpėja, net jei nėra nustatyta atokiųjų metastazių. Tyrimų duomenys rodo, kad net 12 proc. atvejų liga progresuoja, nors ankstyvojoje stadijoje atrodė visiškai kontroliuojama, – pasakojo medikas ir pabrėžė, jog svarbu sisteminį gydymą pradėti kaip įmanoma anksčiau. – Apie pusę visų mirčių nuo melanomos sudaro tie atvejai, kuriems diagnozės metu buvo nustatyta santykinai ankstyva melanomos stadija. Todėl vien chirurginio gydymo neužtenka – sisteminis gydymas turi būti pradėtas gerokai anksčiau, nelaukiant, kol liga išplis.“
 
„Šiuolaikinė imunoterapija nukreipta į imuninės patikros taško inhibitorius, kurie pašalina natūralius imuninės sistemos stabdžius. Paprastai tariant, padedame organizmo imuninei sistemai atpažinti vėžio ląsteles ir aktyviai su jomis kovoti“, – imunoterapijos veikimo principus aiškino dr. M.Strioga.
 
Tiek priešoperacinis, tiek pooperacinis sisteminis gydymas dramatiškai keičia išgyvenamumą be ligos recidyvo, teigė NVC onkologas. „Imunoterapija po operacijos reikšmingai pagerina išgyvenamumą – po ketverių metų 61 proc. pacientų išvengė recidyvo, palyginti su 44 proc. tų, kurie buvo tik operuoti. Progresavimo rizika sumažėja trečdaliu. Tyrimai rodo, kad dar įspūdingesni rezultatai gaunami taikant priešoperacinę imunoterapiją, kai aktyvuojame imuninį atsaką, kol navikas dar organizme. Šis metodas leidžia sukurti efektyvesnį imuninį atsaką ir gali dar labiau sumažinti ligos atsinaujinimo riziką.“
 
Dėmesys individualiam pacientui
 

„Gydydami odos vėžį spinduline terapija, siekiame trijų pagrindinių tikslų – maksimalaus terapinio efekto, minimalių šalutinių reiškinių ir gero kosmetinio rezultato. Visus šiuos aspektus turime subalansuoti, atsižvelgdami į individualias paciento ir naviko charakteristikas“, – pristatydama šiuolaikinės spindulinės terapijos galimybes kalbėjo NVC gydytoja onkologė radioterapeutė Violeta Nevulis-Obuchovska.

 
„Pirmiausia, būtina tiksliai nustatyti naviko histologiją, dydį ir augimo ypatybes. Labai svarbi naviko lokalizacija, lemianti, kokią gydymo metodiką parinksime. Taip pat turime kruopščiai įvertinti ir paties paciento būklę, – svarbiausius veiksnius išryškino radioterapeutė. – Paciento amžius, bendra sveikatos būklė, odos tipas ir gijimo potencialas yra esminiai veiksniai, planuojant gydymą. Odos gebėjimas gyti, polinkis formuoti randus – visa tai lemia, kaip pacientas reaguos į spindulinę terapiją. Negalime ignoruoti ir paciento lūkesčių – svarbu išsiaiškinti, ar jam aktualus kosmetinis rezultatas.“
 
Specialistė pristatė naujausias centre naudojamas technologijas: elektronų terapiją, aukštos dozės brachiterapiją, įvairias fotonines technikas. „Ypač didžiuojamės galimybe taikyti 3D spausdintus individualius aplikatorius. Jie leidžia užtikrinti itin tikslų dozės pasiskirstymą taikinyje, maksimaliai apsaugant sveikus audinius. Kiekvienam pacientui parenkame optimaliausią dozės ir frakcionavimo režimą. Jei svarbus kosmetinis efektas, rekomenduojame mažesnę dozę ir ilgesnį gydymo kursą. Vyresnio amžiaus pacientams arba turintiems sunkesnę fizinę būklę, dažnai taikome hipofrakcionuotą režimą – mažiau frakcijų, bet didesnės dozės.“
 
Medikė pabrėžė, kad centre taikomos technologijos ir metodai atitinka aukščiausius standartus. „Tačiau technologijos tėra įrankiai – svarbiausia yra individualizuotas požiūris į kiekvieną pacientą ir jo ligą. Siekiame ne tik sunaikinti naviką, bet ir išsaugoti paciento gyvenimo kokybę“, – apibendrino V.Nevulis-Obuchovska.
 
Aptarė vasarai būdingas problemas
 
Konferenciją užbaigė specialus forumas pacientams „Oda ir liga per vasarą“, kuriame dalyvavo medikai, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) ir asociacijos „Kraujas“ atstovai, pacientai bei jų artimieji.
 
Pacientų forumą moderavusi doc. dr. B.Brasiūnienė atkreipė dėmesį į praktinės informacijos poreikį: „Stovime ant vasaros slenksčio, tad gausu aktualių klausimų ne tik odos vėžio ir melanomos aspektu, bet ir gyvensenos požiūriu onkologinėmis ligomis ir kraujo ligomis sergantiems pacientams. Ypač svarbu, kad pacientai išgirstų atsakymus iš pirmų lūpų.“
 
„Šiandien pacientai dažnai pasimeta informacijos gausoje, – teigė asociacijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė. – Kartais neaišku, kokį apsauginį kremą nuo saulės pasirinkti, koks filtras tinkamas sergančiam žmogui. Ar galima degintis po tam tikrų terapijų? Kokią kosmetiką rinktis jautriai odai? Tokie kasdieniai klausimai kartais lieka neatsakyti konsultacijų metu, nes gydytojams tiesiog pritrūksta laiko.“
 
Į pacientams kilusius klausimus atsakinėjo specialistai iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos – Tadas Raudonis iš Santaros klinikų, Jolanta Česienė iš Klaipėdos universitetinės ligoninės ir Rūta Gancevičienė iš Lietuvos dermatologų draugijos.
 
„Po onkologinio gydymo oda tampa ypač jautri saulės poveikiui. Rekomenduojame naudoti apsauginius kremus su SPF 50+ filtru, dengti odą drabužiais ir vengti tiesioginių saulės spindulių nuo 11 iki 15 valandos. Kremą reikia tepti kas dvi valandas, o jei maudotės – kaskart išlipus iš vandens“, – apsaugos nuo saulės svarbą pabrėžė J.Česienė.
 
„Onkologiniams pacientams visada rekomenduojame rinktis hipoalerginius, be kvapiųjų medžiagų ir konservantų odos priežiūros produktus. Jei po gydymo atsiranda odos išsausėjimas, paraudimas ar bėrimas, neverta kentėti manant, kad tai normali reakcija. Šiems simptomams yra efektyvių sprendimų ir dermatologas gali padėti“, – patarė dermatologė R.Gancevičienė.
 
„Bet koks pakitęs apgamas, kuris išlieka daugiau nei dvi savaites, turi būti patikrintas specialisto. Ypač atkreipkite dėmesį į staigius dydžio, spalvos ar formos pokyčius, kraujavimą ar niežėjimą“, – priminė gyd. T.Raudonis.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!