Dominuoja svetimžemė
 
„Aplinkosaugai invazinės rūšys yra pavojingiausios, nes dėl jų kinta natūralios bendrijos, įsitvirtina atvykėliai iš kitų šalių ar net žemynų ir kenčia natūrali gamta. Prarandame tai, ką turėjome. Iš viso mūsų floroje invazinių rūšių procentas nėra didelis, tačiau svetimžemės rūšys sudaro keletą procentų visų rūšių“, – dėmesį atkreipė A.Kulbis.
 
Pasak gamtininko, yra itin plona riba, skirianti invazines, invazyvias rūšis ir augalus, kurie žmonių tam tikru tikslu atgabenti į mūsų šalį, kas galiausiai sukelia nemažai problemų.
 
„Pažiūrėjus į praeitį, dalis augalų į Lietuvą pateko natūraliai, tačiau vėliau pradėjo „keliauti“ dar greičiau. Invazinėmis rūšimis galime pavadinti tas, kurios ne tik atkeliavo dėl žmogaus kaltės, bet ir buvo sąmoningai sodinamos. Kartais tai būdavo atliekama dėl gerų tikslų, pavyzdžiui, sodinami kaip dekoratyvūs ar medingieji augalai“, – aiškino A.Kulbis, pridurdamas, kad nemažai žmonių ir toliau platina invazines rūšis.
 
Specialistas pabrėžė, kad dažnas gyventojas nė nesusimąsto, kokie augalai gali būti invaziniai. Pavyzdžiui, raudonasis ąžuolas, atvykęs iš JAV ir parkuose plintantis medis, išsisėja gilėmis. Paukščiai šias išnešioja ir tokiu būdu medis sėkmingai plinta.
 

„Invazinių rūšių židiniais galime pavadinti miestų ir miestelių aplinkas. Šių augalų savotiškos santalkos veisiasi aplink Vilnių, Kauną, kai kur netgi yra sunku rastini vietinį augalą, o vietoje jo – visą geografinį spektrą augalų, atkeliavusių iš įvairių šalių bei žemynų. Taip pat dykvietes, kur žmogaus likimo valioje paliktose vietose įsitvirtina invaziniai augalai“, – sako gamtininkas Almantas Kulbis.

 
Nukenčia nuo Sosnovskio barščių
 
„Gamtoje veisiasi kelios organizmų rūšys, kurios gyvena savo gyvenimą, atlieka savo vaidmenis, tačiau kartu viena kitai kenkia. Pavyzdžiui, kad ir garsusis Sosnovskio barštis veikia kaip silosinė kultūra. Šie augalai įsitvirtina bendrijose ir pradeda plisti, pakankamai agresyviai išstumdami vietines rūšis. Sosnovskio barštis yra pavojingas, nes žmonės nuo jo realiai nukenčia: jo sultys, patekusios ant žmogaus odos, sukelia nudegimus, o išskiriamos lakiosios medžiagos dirgina kvėpavimo takus. Tačiau sveikatos požiūriu didžiulės ilgalaikės bėdos dėl invazinių rūšių nėra“, – ramino A.Kulbis.
 
Visgi vien tai, kad gyventojai stipriai fiziškai nenukentės, pasak specialisto, dar nereiškia, kad galima numoti ranka – kiekvienas turėtų mokytis apie invazines rūšis ir jų keliamą pavojų.
 
„Pažinti invazines kultūras svarbu kiekvienam, nes atsakomybė krenta ant visų pečių, – perspėjo gamtininkas. – Pavyzdžiui, reikia prisiminti, kad turime trapią ir siaurą pajūrio gamtą, kur taip pat yra daug invazinių rūšių. Tiesa, naikinti jas savavališkai, atvykus į pajūrį, nereikėtų, nes žmonės, kurie nelabai gerai pažįsta invazines rūšis, šias gali supainioti su kitomis. Todėl pilietiškumą galima parodyti dalyvaujant saugomų teritorijų atstovų organizuojamose talkose, projektuose.“
 
A.Kulbis kvietė nepamiršti, kiek daug mums duoda natūralumas ir stengtis kovoti su invazinėmis rūšimis tinkamiausiais būdais. „Mes visi turime vieną itin brangintiną dalyką – mūsų natūralią gamtą. Būtent jai invazinės rūšys sukelia negrįžtamus pokyčius. Todėl pagrindinės kovos priemonės turėtų būti nukreiptos į tai, kad invazinės rūšys užkariautų kuo mažiau teritorijos ploto ir nepakenktų vietinei Lietuvos gamtai. Dėl šios priežasties pastebėjus invazinę rūšį reikėtų kuo greičiau imtis naikinimo proceso. Manau, kad namų kieme tai padaryti gali kiekvienas. O jeigu žmogus, dažniausiai ūkininkas, susiduria su invazinėmis rūšimis dideliuose nuosavybės plotuose, tuomet būtina kreiptis pagalbos į institucijas“, – patarė gamtininkas.
 
Skundžiasi ir šliužais
 
„Pastaruoju metu Aplinkos ministerija sulaukia daug nusiskundimų ir dėl ispaninio ariono. Tai – ypač aktyvus šliužas, kuris minta įvairiais augalais, įskaitant kultūrinius augalus ir laukines augalų rūšis. Ispaniniai arionai daro tiesioginę žalą žemės ūkiui: minta daržovėmis, vaisiais ir dekoratyviniais augalais, sunaikindami jaunus ūglius, lapus ir vaisius, mažina derliaus kiekį ir blogina produkcijos kokybę (užteršia žemės ūkio produkciją gleivėmis ir išmatomis), dėl ko ūkininkai ir kiti asmenys patiria ekonominių nuostolių“, – aiškino Aplinkos ministerijos atstovai.
 
Pasak jų, išvengti invazinių šliužų itin sudėtinga – mat šie keliauja ir žmonių, ir kitų gyvūnų pagalba. „Šliužai gali būti transportuojami su augaliniais maisto produktais, tokiais kaip salotos, uogos ir pan. Viena invazinių rūšių plitimo priežasčių – internetinė prekyba. Įvairūs gyvūnai, šliužai ar vabzdžiai gali patekti į siuntas ir taip patekti į kitą geografinę vietovę. Invazinių rūšių sukeliamos rizikos, kylančios dėl klimato kaitos, ir su ja susijusių stichinių nelaimių klausimas iš tiesų kelia nerimą ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautinėje erdvėje. Biologinės įvairovės konvencijos (CBD) šalių konferencijose (COP) aptariamos priemonės ir strategijos, nukreiptos į invazinių rūšių poveikio biologinei įvairovei suvaldymą“, – rašoma Aplinkos ministerijos atsakyme.
 
Specialistai praneša, kad gyventojai gali imtis veiksmų sumažinti pastebėtas populiacijas ir užkirsti kelią invazijos augimui – tokių veiksmų ėmėsi jau ne viena savivaldybė. Ministerija nurodo, kad ispaninio ariono populiacijos plitimas gali būti ribojamas naudojant moliuskicidus, renkant juos, priviliojant į gaudykles, tvarkant jų veisimosi vietas, šienaujant žolę. Lietuvoje ispaninių arionų populiacijos valdymą vykdė Biržų, Klaipėdos, Šakių, Vilniaus r. savivaldybės.

---

 
Tarp kitko
 
Pasak Aplinkos ministerijos, 2025-2029 m. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) ir Aplinkos ministerija įgyvendins ES lėšomis finansuojamą jungtinį projektą „Invazinių rūšių naikinimas ir kontrolė“, kuriuo numatyta investuoti 6 mln. eurų ES lėšų. Jungtinio projekto metu bus kovojama su šešiomis invazinėmis rūšimis, tarp jų – ir ispaniniu arionu. Parama bus teikiama tiek privatiems, tiek valstybinės žemės valdytojams. Patirtos išlaidos bus apmokamos pagal nustatytus įkainius.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!