Onkologai vyksta į regionus
 
Nacionalinis vėžio centras grįžo prie senos tradicijos – išvažiuojamųjų konferencijų regionuose. Pirmoji tokia konferencija po ilgos pertraukos surengta Utenoje.
 

„Paciento kelias prasideda ne tretinio lygio įstaigoje. Žmogus pas mus atvyksta iš antrinio lygio įstaigos ar atsiųstas šeimos gydytojo, o po gydymo vėl grįžta į tas pačias grandis ir galiausiai – į namus. Nepakanka turėti tvarkingą tik vieną fragmentą – turime matyti platesnį vaizdą ir bendradarbiauti su visomis sveikatos priežiūros grandimis. Labai svarbu užtikrinti, kad visas paciento kelias būtų sklandus“, – apie šios konferencijos svarbą kalbėjo centro vadovas doc. dr. Valdas Pečeliūnas.

 
Utena pasirinkta neatsitiktinai – Utenos ligoninė yra didžiausia partnerė regione po sostinės gydymo įstaigų. „Susitikimas su šio miesto specialistais – tik pirmasis žingsnis. Utena yra didžiausia mūsų regiono ligoninė, todėl nuo jos ir pradedame, tačiau planuojame aplankyti visas regiono įstaigas. Šie periodiniai susitikimai leis mums geriau suprasti partnerių poreikius ir užtikrinti sklandesnį pacientų kelią. Gydymo rezultatai visada geresni, kai sulauki grįžtamojo ryšio ir ieškai bendrų sprendimų“, – pabrėžė doc. dr. V.Pečeliūnas.
 
Konferencijoje medikai diskutavo, kaip pagreitinti diagnostiką, padėti regionų gydytojams atpažinti onkologinės ligos požymius ir nuosekliai siųsti pacientą specializuotam gydymui. Taip pat ieškojo sprendimų, kaip geriau prižiūrėti pacientus, kai jie po gydymo grįžta į savo regioną.
 
„Mums svarbu, kad Utenos pacientai, kurie sudaro apie du procentus visų mūsų pacientų, būtų aptarnaujami ne prasčiau nei Vilniaus gyventojai, – kalbėjo centro vadovas. Jis atkreipė dėmesį, kad NVC ir regionų įstaigos turi daug bendradarbiavimo galimybių. – Kalbėjome su Utenos ligoninės vadovybe ir suradome nemažai sričių, kur galime efektyviai vieni kitiems padėti. Tai apima paliatyviąją priežiūrą, reabilitaciją ir net radiologinius tyrimus. Įdomu tai, kad kai kuriais atvejais Utenos ligoninė turi pranašumų – pavyzdžiui, radiologinius tyrimus jie gali atlikti greičiau nei mes.“
 
NVC didina pajėgumus
 
Sujungus Nacionalinio vėžio instituto klinikinę veiklą bei Santaros klinikų klinikinės onkologijos, onkohematologijos, onkogenetikos bei pažangios terapijos veiklas, įsteigtas Nacionalinis vėžio centras. Santaros klinikos yra viena didžiausių pagal dydį organizacijų Lietuvoje – joje dirba per 8 tūkst. darbuotojų. Iš jų 1,2 tūkst. specialistų tiesiogiai dirba su vėžiu sergančiais pacientais.
 
„Per metus sulaukiame daugiau kaip 50 tūkst. unikalių pacientų. Tai mastas, kuris pasiekiamas nedaugelis Europos centrų, – skaičiais dalijosi doc. dr. V.Pečeliūnas. – Pagrindiniai mūsų pacientai yra 60-69 metų. Tokio amžiaus žmonių ateityje tik daugės – tai asmenys, gimę 1960-1970 metais, kai Lietuvoje gimstamumas buvo didelis. Kitas aspektas – mūsų gydymo rezultatai nuolat gerėja, ir mes dažnai galime ilgai kontroliuoti ligą. Žvelgiant į ateitį, medikų bendruomenės rūpestis bus susitvarkyti su šiuo didėjančiu pacientų srautu.“
 
Kad pasirengtų augančiam pacientų srautui, NVC jau pradėjo esminius struktūrinius pokyčius. Vienas pagrindinių – po konsolidacijos visa Vilniaus onkologija sutelkta vienoje vietoje. „Viskas, kas susiję su onkologija, iš esmės yra mūsų centre. Tai leidžia mums efektyviau išnaudoti turimus resursus, greičiau priimti sprendimus ir užtikrinti kompleksinę pagalbą pacientams“, – kalbėjo centro vadovas.
 
Per artimiausius dvejus metus NVC siekia tapti visapusišku, aukščiausius tarptautinius standartus atitinkančiu vėžio centru. Tiesa, reikalavimai – ypač aukšti: centre turi būti taikomi visi diagnostikos ir gydymo metodai, gydomi absoliučiai visi onkologiniai pacientai, ne tik tam tikros grupės; būtina atlikti mokslinius bei klinikinius tyrimus ir vykdyti akredituotą švietimą.
 
„Mūsų ambicija – 2028 metais tapti visapusišku vėžio centru, bet tam nepakanka būti gerais tik savo ligoninėje. Turime tarnauti visam regionui, centralizuotai sutvarkyti onkologinę priežiūrą visoje atsakomybės teritorijoje. Mes greičiausiai būsime pirmieji Baltijos šalyse ir galbūt net visame Rytų Europos regione“, – ambicingus planus pristatė doc. dr. V.Pečeliūnas.
 
Jis paaiškino, kad vienas visapusiškas vėžio centras paprastai prižiūri apie 2-5 milijonus gyventojų. Nors tokio centro akreditacija yra ypač griežta, NVC, turėdamas gilias tradicijas ir nuolat tobulindamas savo veiklą, turi galimybes šį tikslą pasiekti.
 
„Šiandien esame kelio pradžioje. Ar kada nors pasieksime finišą? Tikiuosi, kad niekada, nes tikslai – „judantys“, turime daug noro tobulėti. Džiaugčiausi, jeigu kada nors jausčiau, kad pasiekėme kelio vidurį“, – sakė NVC vadovas.
 
Prevencija gelbsti gyvybes
 
Konferencijos iniciatorius, NVC chirurgas doc. dr. Audrius Dulskas pristatė storosios žarnos vėžio prevencijos ir gydymo galimybes. Pranešime „Kolorektalinis vėžys: prevencija, ankstyvoji diagnostika, gydymas, dilemos, naujienos“ chirurgas daug dėmesio skyrė storosios žarnos vėžio patikros programai.
 

„Viskas prasideda nuo patikros programų. Tai kainuoja mažiau ir duoda geresnių rezultatų nei gydymas. Pavyzdžiui, chemoterapijos kursas, gydant ketvirtos stadijos vėžį, kainuoja 40 tūkstančių, chirurginis gydymas – dar 10-20 tūkstančių“, – ekonominę prevencijos naudą akcentavo NVC chirurgas doc. dr. Audrius Dulskas. Anot jo, kiekvienas profilaktikai skirtas euras leidžia sutaupyti keturis eurus, kurie būtų reikalingi gydymui.

 
Chirurgas atkreipė dėmesį, jog išgyvenamumo rodikliai yra žymiai geresni, jei vėžys nustatomas anksti. „Pirmos stadijos storosios žarnos vėžys yra visiškai pagydomas – išgyvenamumas siekia iki 100 procentų. Ketvirtos stadijos atveju – jau tik 10-15 procentų“, – konstatavo NVC chirurgas doc. dr. Audrius Dulskas.
 
Doc. dr. A.Dulskas apgailestavo, kad Lietuvoje storosios žarnos vėžio patikros programoje dalyvauja tik apie 50 procentų tikslinės grupės žmonių. Europiniai tikslai kur kas ambicingesni – pagal „Beating Cancer“ planą per penkerius metus dalyvumą programoje siekiama padidinti iki 90 procentų.
 
Anot gydytojo chirurgo, ypač sunku į patikros programas įtraukti vyrus. „Vyrų statistika prasta – jų išgyvenamumas itin žemas. To priežastys slypi dar vaikystėje. Nuo mažų dienų mums kartojama, kad esame stiprioji lytis, negalime verkti, turime „būti vyrais“ ir galime iškęsti bet ką, – vyrams būdingą atidėliojimą kreiptis pagalbos išryškino doc. dr. A.Dulskas. – Dėl šios priežasties vėliau jiems tenka iškęsti tikrai labai daug.“
 
Patikros statistikai gerinti Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose neseniai pradėtas pilotinis tyrimas. „Iki šiol patikra vykdavo oportunistiškai – šeimos gydytojas pacientą arba pakviesdavo pasitikrinti, arba ne. Dabar Vilniuje ir Kaune veikia specialūs koordinaciniai centrai, kurie siunčia pakvietimus ir testus tiesiogiai pacientams“, – pasakojo pranešėjas.
 
Jis pabrėžė, kad baimės, susijusios su patikromis, nepagrįstos. „Daugelis klaidingai įsivaizduoja, kad patikra reiškia kolonoskopiją. Iš tiesų pradinis etapas yra paprastas slapto kraujo testas. Raginu nesibaiminti ir savo sveikata pasirūpinti laiku. Ankstyva patikra yra protingas žingsnis, leidžiantis laiku sužinoti ir veikti“, – kalbėjo doc. dr. A.Dulskas.
 
Vėžį stabdo vakcinos
 
Esminį patikros programų vaidmenį ankstyvoje vėžio diagnostikoje pabrėžė ir NVC gydytoja akušerė ginekologė dr. Diana Žilovič. Savo pranešime „Gimdos kaklelio vėžio prevencija ir ginekologinio vėžio chirurgijos galimybės“ gydytoja atkreipė dėmesį, kad Lietuvos situacija gimdos kaklelio vėžio srityje kelia nerimą.
 

„Esame tarp penkių šalių, turinčių didžiausius sergamumo ir mirtingumo nuo gimdos kaklelio vėžio rodiklius. Tačiau efektyvi pirminė ir antrinė profilaktika leistų išvengti per 90 procentų visų šios ligos atvejų. Mano pagrindinė žinutė į namus – gimdos kaklelio vėžio galima išvengti“, – susirinkusiems medikams ir kitiems sveikatos priežiūroje dirbantiems specialistams kalbėjo NVC gydytoja akušerė ginekologė dr. Diana Žilovič.

 
Medikės teigimu, didžiausias gimdos kaklelio vėžio kaltininkas – žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Jis nustatomas net 99 proc. visų gimdos kaklelio vėžio atvejų.
 
„Nuo 2023 metų vasario Lietuvoje nuo ŽPV skiepijamos ne tik 11-12 metų amžiaus mergaitės, bet ir berniukai. Tyrimai rodo, kad pasiskiepijus iki lytinio gyvenimo pradžios, praktiškai nenustatoma nė vieno gimdos kaklelio vėžio atvejo“, – teigiamą vakcinacijos efektą pabrėžė dr. D.Žilovič.
 
Gydytoja taip pat pristatė pažangias NVC chirurgines technikas, įskaitant sarginio limfmazgio biopsiją, leidžiančią tiksliai nustatyti, kaip vėžys išplito, ir padedančią pacientėms išvengti ilgos hospitalizacijos, patirti mažiau komplikacijų bei greičiau grįžti į kasdienę veiklą.
 
„Siekiant geriausių rezultatų, onkologinių ligų gydymas turi būti taikomas centruose, kurie turi daugiausiai patirties ir multidisciplininę komandą“, – akcentavo gydytoja.
 
Inovatyvus krūtų gydymas
 
„Automobilį patikrai vežame du kartus per metus, bet savo kūnu kažkodėl nesirūpiname“, – stebėjosi konferencijos dalyvė, pranešimo „Krūties vėžio gydymas“ autorė, NVC gydytoja chirurgė Algė Leveckytė.
 

NVC gydytoja chirurgė Algė Leveckytė ragino atkreipti moterų dėmesį į bet kokius pokyčius krūtyse: pakitusią formą, dydį, odos pakitimus, išskyras iš spenelių. „Net jeigu moteris nepriklauso patikros programai, kartą per metus krūtų echoskopinį tyrimą vertėtų pasidovanoti visoms moterims, nepriklausomai nuo amžiaus“, – pabrėžė gydytoja.

 
Pristatydama krūties vėžio gydymo galimybes, A.Leveckytė akcentavo NVC privalumus – visos paslaugos čia teikiamos po vienu stogu. „Nėra gera praktika, kai pacientas operuojamas vienoje vietoje, chemoterapiją gauna kitoje, o radioterapijos paslaugas – trečioje. Toks fragmentiškumas neleidžia dalintis patirtimi tarp specialistų, todėl gydymo rezultatai visada blogesni“, – aiškino ji.
 
Pranešėjos teigimu, NVC taikomos modernios chirurginės technikos, leidžiančios ne tik pašalinti naviką, bet ir išsaugoti krūties formą bei minimizuoti kosmetinį defektą. „Naujausias mados klyksmas – lateralinis pjūvis, kurį atliekant išsaugomos audinio „kojytės“, užtikrinančios krūties kraujotaką ir inervaciją. Tai padeda išlaikyti spenelių jautrumą ir gerina pooperacinį gijimą“, – apie galimybes pasakojo gydytoja.
 
Centro pajėgumus liudija ir statistika: per metus čia atliekama 32 tūkstančiai onkologinių procedūrų, iš kurių 4 tūkstančiai skirtos krūties vėžio atvejams. NVC kompetenciją pripažįsta ne tik lietuviai – antrosios nuomonės čia dažnai kreipiasi ir užsieniečiai. „Daugelis pacientų, net gydytų užsienio klinikose, grįžta pas mus. Tai akivaizdus įrodymas, kad mūsų specialistai dirba aukščiausiu lygiu, o gydymo paslaugos atitinka tarptautinius standartus“, – džiaugėsi A.Leveckytė.
 
Sudėtingas paciento kelias reikalauja sprendimų
 
Interaktyvioje diskusijoje apie būtinybę užtikrinti sklandų paciento kelią visu ligos laikotarpiu dalyvavo Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė ir NVC Kontaktų centro vadovė Inga Jankūnienė.
 
„Onkologinio paciento kelią skirstome į keturis etapus: diagnozės nustatymas, aktyvus gydymas, stebėsena ir paliatyvi pagalba. Diagnozavimo etape identifikavome didžiausias spragas – ketvirtadalis pacientų diagnozės laukė pusmetį ar daugiau“, – POLA tyrimų rezultatus pristatė N.Čiakienė.
 
Ji pabrėžė, kad jaunas amžius dažnai tampa kliūtimi laiku diagnozuoti ligą. „Jaunas amžius – ne panacėja ir ne apsauga nuo vėžio. Ragintume šeimos gydytojus giliau tirti kiekvieną atvejį, neapsiribojant amžiaus faktoriumi.“
 
„Praktiškai visus pacientus pirminei konsultacijai priimame per dvi savaites, – teigė NVC Kontaktų centro vadovė. – Išimtys – odos navikų konsultacijos ir endoskopiniai tyrimai, tačiau iki metų pabaigos tikimės šias problemas išspręsti.“
 
Anot I.Jankūnienės, aktyvaus gydymo fazėje NVC užtikrina multidisciplininį požiūrį: „Kiekvienas pacientas mūsų centre gauna daugiadalykę konsultaciją, kurioje dalyvauja visi reikalingi specialistai: chirurgai, chemoterapeutai, radioterapeutai, diagnostai. Ypač svarbu, kad viskas vyksta vienoje vietoje, pacientui nereikia keliauti tarp skirtingų įstaigų, o specialistai gali betarpiškai dalintis informacija.“

POLA direktorė Neringa Čiakienė atkreipė dėmesį, kad trečiajame – stebėsenos – etape pacientai neretai „iškrenta“ iš prioritetinės pagalbos sąrašų. „Baigę aktyvų gydymą, pacientai nebepatenka į žaliojo koridoriaus sistemą. Jiems vėluoja tyrimai, užsitęsia konsultacijos, nors pagal gaires jie privalo reguliariai tikrintis“, – spręstinas problemas vardijo POLA vadovė.

 
Dar sudėtingesnė situacija pacientams – paliatyvios pagalbos srityje. „Lietuvoje kasmet nuo onkologinių ligų miršta apie aštuonis tūkstančius žmonių, tačiau paliatyvios pagalbos paslaugos suteikiamos vos dviem tūkstančiams. Tūkstančiai žmonių negauna kokybiškai kontroliuojamo skausmo malšinimo ir kitų palengvinančių paslaugų“, – statistika dalinosi N.Čiakienė.
 

„Mūsų koncepcija – ne ilgalaikė stacionarizacija, o efektyvi simptomų kontrolė ir skausmo malšinimas, – NVC įkurtą tretinio lygio paliatyvios pagalbos centrą pristatė NVC Kontaktų centro vadovė Inga Jankūnienė. – Pacientą išleidžiame su aiškiomis rekomendacijomis arčiau namų, o prireikus esame pasirengę jį vėl priimti.“

 
Diskusijoje abi specialistės pabrėžė regioninio koordinavimo svarbą. „Kiekvienam pacientui jo gyvenamajame regione turi būti aiškiai nurodyta tolesnės priežiūros schema: kur kreiptis, kas atsakingas už skirtingus priežiūros etapus, kokie terminai taikomi paslaugoms gauti“, – kalbėjo POLA vadovė.
 
„NVC siekia stiprinti regioninę paliatyvios pagalbos kompetenciją. Organizuojame regioninių paliatyvios pagalbos skyrių slaugytojų stažuotes NVC. Tikslas – užtikrinti vienodą pagalbos kokybės standartą visoje Lietuvoje“, – pabrėžė I.Jankūnienė.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!