Spinduliuotė minimali
 
Internete pasklidus informacijai, kad mamogramos galimai sukelia onkologines liga, moterys ragintos nesitikrinti šiuo būdu.
Specialistai skuba užkirsti kelią melagienoms.
 
„Socialiniuose tinkluose kalbama apie šio tyrimo metu paririamą jonizuojančiosios spinduliuotės žalą, tačiau užmirštama, kad jos gauname kasdien. Pirmiausiai mus veikia iš kosmoso atkeliaujanti spinduliuotė, taip pat saulės apšvita. Tad mamografija yra saugus tyrimas, kuris turi itin mažai apšvitos – tik nuo trijų iki penkių milisivertų. Daugelį kartų kartoju, kad mes gauname tokį kiekį jonizuojančiosios spinduliuotės skrisdami iš Niujorko į Los Andželą. Jeigu šis tyrimas būtų neadekvačiai dažnai atliekamas, galbūt šiek tiek ir didintų rizikas, bet paprastai jį atliekame ne dažniau nei kartą per metus arba pagal prevencinę programą kartą per dvejus metus“, – moteris ramina A.Leveckytė.
 
Kaip sako specialistė, atliekant kai kuriuos kitus tyrimus apšvitos kiekis būna didesnis net kelis šimtus kartų.
 

„Būtų galima palyginti mamografijos spinduliuotę su plaučių rentgeno – abiem atvejais apšvitos kiekis yra panašus. Bet, pavyzdžiui, ženkliai didesnė spinduliuotė būna, kai atliekamas kompiuterinio tomografo tyrimas. Pavyzdžiui, plaučių kompiuterinė tomografija prilygsta 700 plaučių rentgenų. Šie skirtumai – milžiniški. Kompiuterinio tomografo atveju raiška yra didelė, tad reikia daugiau apšvitos. Tai yra natūralu, nes tyrimo metu yra daroma daug pjūvių, o mamografija naudoja minimalų jonizuojančios spinduliuotės kiekį“, – teigė Nacionalinio vėžio centro gydytoja chirurgė Algė Leveckytė.

 
Pasak A.Leveckytės, būna situacijų, kai tenka patikslinti informaciją ir atlikti skaitmeninės mamografijos pagrindu sukurtą krūtų tomosintezę: „Kartais radiologai rekomenduoja pakartoti mamografiją po pusės metų arba po trijų mėnesių. Tokios situacijos nėra itin dažnos, bet, žinoma, jų pasitaiko.“
 
Panikuoti neverta
 
A.Leveckytė kalbėjo, kad nerimaujančios pacientės jai – ne naujiena. Nemažai jų prisipažįsta išgirdusios apie tariamai pavojų keliančią procedūrą dvejoja, ar eiti tikrintis krūtis.
 
„Man teko susidurti su moterimis, kurios į kabinetą įžengia su klaidinga iš neaiškių šaltinių susirinkta informacija. Moterys išsako nerimą, o mes joms išaiškiname situaciją ir paprastai pacientės galiausiai pasiryžta mamografijos tyrimui. Baimių kyla dėl teisingos informacijos trūkumo, kurio vakuumą tenka užpildyti specialistams. Tada moterys nurimsta, – pasakojo A.Leveckytė. – Visuomenėje nėra pakankamo informavimo. Pastebėjau, kad moterys, o kartais ir vyrai, remiasi socialinių tinklų melagienomis. Bet po to, kai įvyksta diskusija ir pacientėms yra paaiškinama procedūros eiga bei rezultatai, nesunkiai randame bendrą kompromisą.“
 
Pasak A.Leveckytės, tinkamas informavimas padeda sudėlioti prioritetus. „Sunerimusiai moteriai pirmiausiai detaliai pasakau, kodėl mamograma yra reikalinga. Paaiškinu žalą, kas bus, jeigu ji neatliks procedūros. Taip pat kokios diagnostikos klaidos gali būti stebimos. Jeigu moteris nerimauja dėl skausmo suspaudus krūtį, trumpalaikis vienkartinis krūties liaukos suspaudimas nėra pavojingas. Be to, visada galima pasakyti, jeigu patiriamas didelis diskomfortas“, – sakė pašnekovė.
 
Medikė pabrėžė, kad mamografijų metu nustatoma apie 70 proc. ankstyvų krūtų vėžio atvejų. O pradėjus tinkamai gydyti ankstyvos stadijos krūtų vėžį išgyvenamumo lygis siekia 98 proc. „Todėl išvada yra aiški: mamograma yra nepaprastai naudinga, o ne sukelianti kokius nors netikėtus šalutinius sutrikimus“, – reziumavo A.Leveckytė.
 
Keliami griežti reikalavimai
 

„Krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos atrankinės programos, kurių metu naudojamas mamografinis (krūtų rentgenodiagnostikos) tyrimas, pasaulyje yra vykdomas rizikos amžiaus grupės moterims. Lietuvoje tai – 45-74 metų amžiaus moterys, kurios reguliariai tikrinamos kas dvejus metus. Mamografijos aparatams yra keliami griežti reikalavimai, kurių kontrolė atliekama periodiškai ir kuri apima mamografinio vaizdo kokybę ir krūties apšvitos dozę (vidutinė liaukinė dozė), kuriai taip pat nustatyti reikalavimai“, – aiškino Radiacinės saugos centro Ekspertizės ir apšvitos stebėsenos departamento direktorius Julius Žiliukas.

 
Departamento direktorius paantrino, kad procedūros nauda gerokai viršija bet kokią galimą riziką.
 
„Nėra tekę girdėti ar skaityti straipsnių, kad dėl dalyvavimo reguliarioje mamogafinėje patikroje moterims būtų pakenkta sveikatai ar dėl jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio ji susirgtų onkologine liga, – kalbėjo J.Žiliukas. – Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad su amžiumi žmogaus jautrumas jonizuojančiai spinduliuotei mažėja. Be to, žinant, kiek moterų tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje miršta nuo laiku nediagnozuoto krūties vėžio, pakartotinės mamografijos neabejotinai duos daugiau naudos negu žalos.“
 
Departamento direktorius ramina, vien dėl to, kad plika akimi spinduliuotės pamatyti neįmanoma, nereiškia, kad yra daroma nematoma žala. „Jonizuojančioji spinduliuotė nematoma, negirdima ir neuodžiama, todėl ji ir kelia žmonėms baimę. Tačiau be žalos ji duoda itin daug naudos. Šiuolaikinė medicina neįsivaizduojama be jonizuojančiosios spinduliuotės panaudojimo. Nėra žinoma, kad reguliarios mamografijos patikros metu atlikti tyrimai būtų sukėlę ligas, todėl ši baimė yra perteklinė ir, mūsų nuomone, nepagrįsta“, – komentavo departamento direktorius.

---

 
Tarp kitko
 
2016 metais JAV mokslininkai iškėlė hipotezę, kad dažnai atliekamos mamogramos gali sukelti sveikatos problemų. Tyrimo metu buvo stebėtas kasmetinių arba kas dvejus metus atliekamų mamografinių tyrimų poveikį 40-74 metų moterims. Pažymėta, kad pakartotinė mamografija gali padidinti krūties vėžio išsivystymo riziką ir kad ši rizika gali būti didesnė tiems, kurių krūtys yra didesnės. Visgi specialistai tvirtina, kad apšvitos poveikis tėra minimalus.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!