Nacionalinė savižudybių krizė
 
Olga Michel buvo išskirtinė moteris – viena pirmųjų Pietų Amerikos moterų, iškovojusių juodąjį diržą dziudo-džitsu, dviejų dukterų mama, siuvanti drabužius savo rajono našlaičiams ir seneliams. Būdama 66 metų, ji nusižudė, papildydama gausų gyvybę nutraukusių vyresnio amžiaus žmonių Urugvajuje sąrašą.
 
Pasak jos dukters Claudios Rodríguez, šalyje visi pažįsta ką nors, kas nusižudė. „Ir vis dėlto tai išlieka tabu, – apgailestauja ji. – Mes keičiame būdą, kaip kalbame apie psichikos sveikatą, bet vis tiek niekaip negalime atsikratyti kvailo požiūrio neva žudomasi siekiant dėmesio.“
 
Urugvajaus spauda pasidalijo naujausiais šalies Sveikatos ministerijos duomenimis: aukštais savižudybių rodikliais šalis išsiskiria visoje Lotynų Amerikoje. Pernai šalyje buvo užregistruotos 763 savižudybės – Urugvajuje, kur gyvena vos 3,4 milijono gyventojų, beveik du žmonės kasdien nutraukė gyvybę.
Šis skaičius atitinka 21,3 savižudybių 100 tūkst. gyventojų, o tai – dvigubai daugiau už regiono vidurkį, siekiantį 9,3. Didelę visų savižudybių dalį sudaro suaugusieji, vyresni nei 55 metų.
 
Ne globotiniai, o globėjai
 
Norint suprasti aukštus vyresnio amžiaus žmonių savižudybių rodiklius, būtina analizuoti socialinius vaidmenis, kuriuos jie užima senstančioje Urugvajaus visuomenėje, sako ekspertai.
 
Psichologė ir Respublikos universiteto Montevidėjuje savižudybių prevencijos grupės narė Catalina Barría aiškina, kad problema yra daug sudėtingesnė, nei tiesiog noras išvengti su amžiumi susijusių sveikatos problemų.
 
„Išeiti į pensiją iš tiesų yra sudėtinga. Pasibaigus darbiniam gyvenimo etapui, žmogus stipriai atsiskiria ir mėgina sukurti naują gyvenimo projektą, – teigia C.Barría. – Šį pereinamąjį laikotarpį dažnai lydi tapatybės krizė ir socialinė izoliacija.“
 
Šią realybę patvirtina ir nusižudžiusios O.Michel dukra: „Urugvajuje seneliai tampa globėjais, o ne globojamaisiais. Jie labiau išnaudojami nei saugomi. Į pensiją išėję žmonės tampa šeimos narių, ypač anūkų, globėjais, nesulaukdami jokios paramos ir priežiūros senatvėje.“
 
Socialinės psichologijos ekspertas Víctoras Gonzálezas pabrėžia, kad nacionalinė politika į savižudybių prevenciją turėtų žvelgti kompleksiškiau: „Mūsų rodikliai dvigubai didesni nei Čilės ar Argentinos. Kodėl? Nacionalinė sveikatos priežiūros sistema turi atkreipti dėmesį į vyresnio amžiaus suaugusiuosius. Turime paklausti: kas rūpinasi globėju?“
 
Vyrai labiau pažeidžiami
 
Statistika rodo, kad didžiąją dalį nusižudžiusiųjų Urugvajuje sudaro vyrai, o tai atspindi pasaulines tendencijas. V.Gonzálezas aiškina, kad ši disproporcija yra glaudžiai susijusi su patriarchaliniais lyčių vaidmenimis, kurie smarkiai apsunkina vyrų gebėjimą kalbėti apie emocinį skausmą ir prašyti pagalbos.
 
„Vyrams yra žymiai didesnis smūgis likti namuose ir prarasti „maitintojų“ vaidmenį. Tačiau tradiciniai vyriškumo idealai, skatinantys stojiškumą ir emocinį uždarumą, tampa rimta kliūtimi vyrams, bandantiems susidoroti su gyvenimo pokyčiais ir krizėmis.“
 
Anot V.Gonzáleso, vyresni vyrai dažnai patiria didesnę socialinę izoliaciją nei moterys. Praradę darbo aplinką, kuri buvo pagrindinis jų socialinių kontaktų šaltinis, ir neturėdami tokių išplėtotų socialinių tinklų kaip moterys, jie susiduria su vienatvės jausmu, vedančiu į depresiją ir savižudiškas mintis.
 
Prevencinės iniciatyvos
 
Siekdama pakeisti visuomenės požiūrį į savižudybes ir sulaužyti tabu, Respublikos universiteto savižudiško elgesio supratimo ir prevencijos grupė sukūrė kampaniją „La última foto“ („Paskutinė nuotrauka“). Kampanijos metu buvo viešinamos paskutinės nusižudžiusių žmonių nuotraukos, o kartu organizuojami kassavaitiniai susitikimai su jų artimaisiais – „išgyvenusiaisiais“.
 
Asmeninę tragediją išgyvenę Claudia ir Juanas Pablo teigia supratę, kad tylėjimas – visuomet blogas pasirinkimas: „Žinoti, kad nesame vieni, yra nepaprastai svarbu. Mes negalime lengvabūdiškai reaguoti į tuos, kurie sako, kad jiems kas nors negerai.“
 
Lietuvoje
Lietuvoje savižudybių skaičius aukščiausias tarp vyresnio amžiaus žmonių. 2019-2023 m. didžiausi savižudybių rodiklių vidurkiai buvo 85 m. ir vyresnių (35 / 100 tūkst. gyventojų), 75-79 m. (33,5 / 100 tūkst. gyventojų) bei 70-74 m. (31,6 / 100 tūkst. gyventojų) amžiaus grupėse.

---

 
Komentaras

SAM Psichikos sveikatos skyriaus vedėjo Igno Rubiko komentaras:

- Lietuvoje vykdoma pensinio amžiaus žmonių savižudybių prevencija, tačiau ši sritis vis dar išlieka reikalaujanti daugiau dėmesio.
 
Remiantis Higienos instituto duomenimis, vyresnio amžiaus žmonių, ypač vyrų, gyvenančių kaimiškose vietovėse, savižudybių rodikliai yra vieni aukščiausių. Pagrindinės rizikos priežastys – vienišumas, sveikatos problemos, psichikos sveikatos sutrikimai. Dažnai senjorai nesinaudoja psichikos sveikatos paslaugomis, todėl svarbus artimųjų ir specialistų budrumas, gebėjimas laiku atpažinti rizikos ženklus ir padėti gauti reikiamą pagalbą.
 
Šiemet jau 27 savivaldybėse veikia savižudybių prevencijos koordinatoriai, numatoma apmokyti 6 tūkst. asmenų, kaip atpažinti savižudybės grėsmę ir nukreipti žmogų pagalbos. Nuo liepos 1 d. psichikos sveikatos centruose numatytos naujos atvejo vadybininkų paslaugos, skirtos palaikyti sveikatos įstaigos ryšį ir prikviesti pagalbai asmenis, kurie turi didesnę riziką nusižudyti. Nuo rudens psichiatrijos ligoninėse bus teikiama specializuota ASSIP terapija po bandymo žudytis.
 
Psichikos sveikatos centruose pernai tęstinė pagalba buvo suteikta daugiau kaip 600 asmenų, patyrusių savižudybės krizę. Taip pat pernai liepą atsirado nauja paslauga – specializuotas psichologinis konsultavimas, kuris teikiamas ir asmenims, susiduriantiems su psichologiniais iššūkiais dėl somatinių ligų, kurios dažnai užklumpa ir senjorus - neurodegeneracinės ligos (demencija, Alzheimeris), onkologiniai susirgimai ir kt.
 
Mažinant senjorų vienišumą, Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Kultūros ministerija jau trečius metus įgyvendina Socialinio recepto programą, pagal kurią senjorai įtraukiami į kultūros, užimtumo, aktyvumo ir bendruomenines veiklas. Pernai iniciatyvoje dalyvavo 2 tūkst., o šiemet numatoma, kad dalyvaus apie 2,5 tūkst. pensinio amžiaus gyventojų.
 
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!