- Pastaruoju metu vis daugėja vaikų, sergančių neurologinėmis ligomis. Kokia to priežastis?
 
- Viena priežasčių – gerėja ankstyvoji diagnostika, todėl daugiau vaikų sulaukia raidos sutrikimo diagnozės anksčiau. Taip pat didėja tėvų ir visuomenės sąmoningumas – neretai pastebimi net nedideli vaiko raidos nukrypimai ir į juos reaguojama anksčiau. Be to, daugėja mokslinių tyrimų apie įvairius rizikos veiksnius, susijusius su šiuolaikiniu gyvenimo būdu, aplinkos pokyčiais. Vienas veiksnių – vėlyva motinystė ir tėvystė, nes vyresni tėvai gali turėti daugiau sveikatos problemų, jiems didesnė genetinių ligų, autizmo spektro sutrikimų rizika.
Manoma, kad raidos sutrikimų skaičiaus auga ir dėl aplinkos taršos, tiek oro, tiek maisto. Tiesa, tarša nėra vienintelė priežastis, o labiau vienas rizikos veiksnių, veikiančių kartu su genetiniais, biologiniais ir socialiniais aspektais. Vis daugiau kalbama apie kumuliacinį poveikį – kai keli žalingi veiksniai veikia vienu metu. Be to, vaikų kasdienybėje nuolatos daugėja ekranų, bet mažėja gyvo bendravimo, aktyvios veiklos ir knygų skaitymo. Visa tai veikia kalbos, socialinę ir judesių raidą.
 
- Turbūt tėvai iki paskutiniųjų nenori tikėti, kad jų vaiko raida yra sutrikusi, todėl bijodami susidurti su diagnoze, atvesti vaiką pas specialistą delsia.
 
- Vieni tėvai domisi vaiko raida, stebi ją nuo pat kūdikystės ir pastebi net subtilius nukrypimus. Ypač budrūs būna tie, kurių artimoje aplinkoje jau yra buvę raidos sutrikimų atvejų – jie paprastai kreipiasi anksti arba net profilaktiškai, kartais ne vieną kartą, kad įsitikintų, jog vaiko raida normali.
Kiti delsia ne iš nežinojimo ar abejingumo, bet dėl baimės. Ne pati problema ar sutrikimas juos gąsdina, o galimybė, kad vaikui bus nustatyta diagnozė, kurią lydės „etiketė“ – kad būtent diagnozė, o ne tikrieji vaiko gebėjimai ateityje nulems jo galimybes mokytis, augti, dalyvauti visuomenėje. Baiminamasi, kad informacija atsiras elektroninėje sveikatos sistemoje ir turės ilgalaikių pasekmių.
Delsiama neretai dėl klaidingų įsitikinimų – vis dar dažnai tenka girdėti: „nors dar nekalba, bet palauksime – gal prabils vėliau“. Taip, kai kurie vaikai iš tiesų pradeda kalbėti vėliau, tačiau svarbu suprasti, kad toks vėlavimas dažnai susijęs ir su kitais sunkumais.
 
- Kauno klinikos netrukus atvers naują moderniausią Baltijos šalyse Vaikų reabilitacijos kliniką. Kaip tai pagerins vaikų sveikatos būklę?
 
- Naujoji klinika leis taikyti pažangias, šiuolaikines priemones vaikų judesio sutrikimų – tokių kaip cerebrinis paralyžius ar įgyti galvos ir nugaros smegenų pažeidimai – gydymui. Pirmą kartą turėsime galimybę taikyti robotizuotą terapiją: skyriuje įrengta sukomplektuota robotizuota rankų funkcijos lavinimo sistema, funkcinės elektrostimuliacijos sistemos bei itin išplėtota vaikščiojimo funkcijos atkūrimo įranga. Pastaroji apima tris tarpusavyje derančias technologijas – nuo žingsniavimo lavinimo Lokomatu iki pusiausvyros ir ištvermės treniravimo virtualia realybe praturtintame bėgtakyje. Pastatas suprojektuotas specialiai reabilitacijos poreikiams, todėl jame galima įdiegti tai, kas senose, istorinėse patalpose buvo neįmanoma dėl techninių ir architektūrinių apribojimų.
Didelis naujojo skyriaus privalumas – vieta Kauno klinikų miestelyje, suteikianti daug platesnes galimybes bendradarbiauti su kitais klinikų padaliniais. Jau dabar vykdome neišnešiotų naujagimių raidos stebėseną kartu su Neonatologijos klinika, veikia vaikų maitinimo sutrikimų komanda, o netrukus pradės darbą ir vaikų spastiškumo bei distonijos valdymo komanda. Joje sprendimai bus priimami bendradarbiaujant reabilitacijos, neurologijos, ortopedijos ir neurochirurgijos specialistams – kartu įvertinant vaiko būklę ir parenkant tinkamiausią gydymo taktiką.
 
- Buvo laikai, kai vaikai ligoninėse gulėdavo savaitėmis. Dabar neretai pakanka tik dienos stacionaro. Prisitaikėme prie valstybės galimybių ar gerėja gydymo metodikos, taikomos priemonės?
 
- Pasikeitė pats požiūris į pagalbą vaikams. Vis labiau suvokiama, kad efektyviausios intervencijos vyksta natūralioje vaiko aplinkoje, kai į pagalbos procesą aktyviai įtraukiami tėvai. Todėl vis daugiau dėmesio skiriama ne vien tiesioginiam darbui su vaiku, bet ir tėvų mokymui, jų gebėjimų stiprinimui. Mūsų praktikoje tėvai visada dalyvauja terapiniuose užsiėmimuose, aptarimuose, yra aktyvūs komandos nariai.
Plečiasi paslaugų tinklas regionuose, gerėja šeimų socialinė ir ekonominė padėtis – vis daugiau šeimų renkasi atvykti į centrus net iš toliau, dalis jų įveikia nemažus atstumus automobiliu, kad gautų specializuotą pagalbą. Pavienės šeimos iš tolimesnių vietovių kartais apsistoja viešbutyje ir lankosi dienos stacionare – tai rodo augantį pasitikėjimą paslaugomis ir tėvų įsitraukimą. Dienos stacionare kaip ir įprastiniame raidos sutrikimų stacionare dirba tarpdisciplininės komandos, kurios vienu metu sprendžia medicininius, raidos, elgesio ar mitybos klausimus, pritaikydamos pagalbą konkretaus vaiko ir šeimos poreikiams.
Vis dėlto stacionaro poreikis išlieka – kai būtina stebėti vaiko būklę, kai šeimos aplinka sudėtinga ar pagalba negali būti užtikrinta kitaip. Suprasdami, kad stacionaro poreikis ilgainiui mažės, naujajame pastate planavome nedidelį stacionarą – tik 13 lovų. Dauguma pastato erdvių skirtos konsultacijoms ir reabilitacinėms intervencijoms, kad būtų galima užtikrinti intensyvią ambulatorinę ir dienos stacionaro pagalbą, atitinkančią šiuolaikinį, į vaiką ir jo šeimą orientuotą pagalbos modelį.
Svarbus žingsnis – vasario mėnesį startavęs Šveicarijos ir Lietuvos bendradarbiavimo programos „Motinos ir vaiko sveikata bei gerovė“ projektas, kuris finansuojamas Antrojo Šveicarijos įnašo ir Lietuvos biudžeto lėšomis. Projekto įgyvendinimui skirta virš 34 milijonų eurų ir jį sudaro dvi priemonės. Būtent antroji priemonė orientuota į vaikų raidos paslaugų stiprinimą – numatyta įsigyti reikalingą įrangą ir diagnostines priemones, apmokyti specialistus, atnaujinti vertinimo bei terapijos metodikas ir įdiegti sisteminį vaiko raidos vertinimą visose ankstyvosios reabilitacijos tarnybose. Daug dėmesio skiriama ir specialistų kvalifikacijai: planuojami mokymai apie autizmą, kalbos, maitinimo ir elgesio sutrikimus, šeimos konsultavimą bei tarpžinybinio bendradarbiavimo stiprinimą. Tai leis užtikrinti ankstyvą, koordinuotą ir į vaiką bei jo šeimą orientuotą pagalbą visoje Lietuvoje.
 
- Įtariu jūsų aplinkos ratas nuolat tikisi iš jūsų konsultacijos, pagalbos, „užmesti akį“, o jūs taip niekad neturite atostogų. Gydytojai  lieka visą gyvenimą ir po darbo valandų…
 
- Dažnai sulaukiu klausimų apie vaikų raidą ar auklėjimą – ir į juos mielai atsakau. Mėgstu savo sritį – ji man įdomiausia. Kartais pagaunu save stebint vaikų elgesį tiesiog gatvėje ar svečiuose – kaip jie juda, reaguoja, ar socialinis dėmesys tipinis, ar ne. Profesinis žvilgsnis visada šalia.
Ne visada spėju viską nuveikti darbe, nes tenka derinti klinikinį, administracinį, pedagoginį ir mokslinį darbą. Kartais ir namuose tenka skaityti profesinę literatūrą, skaityti ar rašyti mokslinius straipsnius, vertinti studentų darbus. Dėl to stengiuosi laikytis paprastų, bet man svarbių principų – rasti laiko judėjimui, miegui, poilsiui. Tik pailsėjus galiu vėl su tikru dėmesiu būti šalia vaikų, šeimų ir kolegų – taip, kaip man pačiai svarbu.

---

 
Dosjė
1994–1996 m. Bendroji vaikų ligų rezidentūra, Vilniaus universitetas
1988–1994 m.   Pediatrija, Vilniaus universitetas
1997–1999 m.   Vaikų neurologijos rezidentūra, Kauno medicinos akademija
2015–2020 Doktorantūra (medicinos kryptis), Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Vaikų reabilitacijos klinika
Nuo 2009 m. Vaikų neurologė-socialinė pediatrė, Vaiko raidos klinika „Lopšelis“  (nuo 2011 m. – LSMU ligoninės Kauno klinikų filialas Vaikų reabilitacijos ligoninė „Lopšelis“)
Nuo 2010 m. Abilitacijos/reabilitacijos ir slaugos skyriaus vadovė, Vaiko raidos klinika „Lopšelis“ (nuo 2011 m. – LSMU ligoninės Kauno klinikų filialas Vaikų reabilitacijos ligoninė „Lopšelis“)
Nuo 2015 m. asistentė (nuo 2017-10-01 – lektorė, nuo 2022-11-01 – docentė), Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Vaikų reabilitacijos klinika
Nuo 2024–11 LSMU Vaikų reabilitacijos klinikos vadovė, Kauno klinikų Vaikų reabilitacijos klinikos vadovė ir LSMU ligoninės Kauno klinikų filialo Vaikų reabilitacijos ligoninės „Lopšelis“ direktorė

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!