Tylūs motinystės sunkumai

Rasa Kasperavičiūtė-Martusevičienė
2025-05-12
Nors praėjusi Motinos diena viešojoje erdvėje motinystę vaizdavo kaip absoliučią laimę, realybėje daugeliui moterų ji atnešė sunkių išbandymų. Tūkstančiai moterų Lietuvoje po gimdymo susiduria su emociniais sunkumais, apie kuriuos vis dar kalbame retai. Tyrimai rodo, kad kas penkta lietuvė patiria pogimdyminės depresijos simptomus, tačiau oficialiai ji diagnozuojama vos kelioms dešimtims.
Tylūs motinystės sunkumai
Šiuo metu Lietuvoje mamai, kuriai reikalingas stacionarinis gydymas dėl pogimdyminės depresijos, tenka atsiskirti nuo kūdikio, o tai kelia papildomą stresą ir gali trukdyti sveikti. Mamos ir kūdikio skyriai padėtų ne tik užtikrinti medicininę priežiūrą, bet ir leistų palaikyti motinos bei kūdikio ryšį.

Sunkumai vis dar nematomi

Pogimdyminė depresija Lietuvoje vis dar nepakankamai atpažįstama. Oficialūs duomenys rodo, kad 2022 m. pogimdyminė depresija buvo nustatyta vos 41 moteriai, o kartu su įprastos depresijos diagnozėmis – 152 moterims per metus.
 
„Šie skaičiai kelia klausimų, ypač turint omenyje, kad tais pačiais metais šalyje įvyko net 21 753 gimdymai. Galima daryti prielaidą, kad ne visa reali situacija atsispindi statistikoje“, – teigia Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertė Rūta Juodelytė.
 
Anot jos, realybė gali būti daug sudėtingesnė. 2019-2020 m. atlikta apklausa, kurioje dalyvavo beveik 2,7 tūkst. Lietuvoje tuo laikotarpiu gimdžiusių moterų, parodė, kad net 20,5 proc. jų patyrė reikšmingus pogimdyminės depresijos simptomus, o 22 proc. – įvairių potrauminio streso po gimdymo reakcijų. Apie 3 proc. moterų nuo potrauminio streso simptomų kentėjo net praėjus dvejiems metams po gimdymo.
 
Nuo 2024 m. liepos 1 d. Lietuvoje įsigaliojo sveikatos apsaugos ministro įsakymas, pagal kurį šeimos gydytojai privalo įvertinti nėščiųjų ir neseniai pagimdžiusių moterų emocinę sveikatą, pasitelkdami Edinburgo pogimdyminės depresijos skalę (EPDS). „Tai – sveikintinas žingsnis. Tiek Sveikatos apsaugos, tiek Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos plečia teikiamas paslaugas, tobulina prevencijos, priežiūros ir intervencijos sistemas. Bet galima dar geriau“, – tvirtina R.Juodelytė.

 
Ori pagalba – specialiuose skyriuose
 
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba siūlo įgyvendinti reikšmingą žingsnį – steigti mamos ir vaiko skyrius psichiatrijos ligoninėse. Tai būtų specializuotos stacionarinės pagalbos vietos, kur pogimdyminę depresiją ar kitus psichikos sveikatos sutrikimus patiriančiai moteriai galėtų būti teikiama pagalba, neatskiriant mamos ir kūdikio.
 

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertės Rūtos Juodelytės teigimu, rūpinimosi mamomis klausimai yra viena iš lyčių lygybės integravimo sričių: „Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad psichiatrijos ligoninių paslaugos vienodai prieinamos visiems: tiek vyrams, tiek moterims. Tačiau būtent specifinių poreikių atliepimas yra laikomas lygių galimybių įgyvendinimu – tik taip gali būti užtikrinamas lygiavertis paslaugų teikimas žmonėms su skirtingais poreikiais.“ M.Ambrazo nuotr.

 
Šiuo metu Lietuvoje mamai, kuriai reikalingas stacionarinis gydymas dėl pogimdyminės depresijos, tenka atsiskirti nuo kūdikio, o tai kelia papildomą stresą ir gali trukdyti sveikti.
 
Mamos ir kūdikio skyriai padėtų ne tik užtikrinti medicininę priežiūrą, bet ir leistų palaikyti motinos bei kūdikio ryšį, skatintų psichologinį stabilumą, kartu mažintų stigmą, susijusią su psichikos sveikatos sutrikimais, įsitikinę Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovai.
 
Teigiamą specializuotų skyrių poveikį rodo ne vienas mokslinis tyrimas. Jungtinės Karalystės mokslininkės apžvelgė net 23 tyrimus šia tema – sisteminė analizė parodė, kad gydymas tokiuose skyriuose, kai kūdikiai neatskiriami nuo mamų, reikšmingai pagerina jų psichikos sveikatą ir stiprina mamos bei kūdikio ryšį.
 
Anot sisteminės analizės autorių R.Gillham ir A.Wittkowski, tyrimuose dalyvavo daugiau nei 5 tūkst. motinų, kurioms buvo diagnozuoti įvairūs sutrikimai – nuo depresijos iki šizofrenijos. Išvadose teigiama, kad apie 70 proc. moterų išrašymo metu buvo „be simptomų arba žymiai pagerėjusios savijautos“. „Stebint motinos ir kūdikio santykį, pastebėta, kad jis nuosekliai gerėja, o vaikai, stebėti ilgalaikėse studijose, nesiskyrė nuo bendraamžių raidos rodikliais“, – rašoma analizėje. Ypač svarbu tai, kad motinos ir kūdikio skyriuose gydytų mamų santykiai su vaikais formavosi teigiamai – net 58 proc. atvejų buvo nustatytas saugus motinos ir vaiko prieraišumas – šis rodiklis panašus į sveikų motinų ir jų vaikų prieraišumo rodiklius bendrojoje populiacijoje.
 
Tyrėjos atkreipia dėmesį, kad ne visi tyrimai buvo metodologiškai stiprūs, tačiau bendri rezultatai vienareikšmiškai patvirtina tokių specializuotų skyrių naudą tiek motinų psichikos sveikatai, tiek jų ryšiui su kūdikiais.
 
Gerieji užsienio pavyzdžiai
 
Minėtas modelis sėkmingai veikia įvairiose pasaulio valstybėse. Jungtinėje Karalystėje, Australijoje, Nyderlanduose dirba „Mother and Baby Units“ – specializuoti psichiatrijos skyriai, kuriuose moterys gydomos kartu su kūdikiais. Tai leidžia joms gauti visapusišką pagalbą, nepakenkiant motinystės ryšiui.

Kaip pasakoja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertė, Nyderlanduose po gimdymo visas mamas namuose lanko speciali slaugytoja, kuri skiria iki 80 valandų priežiūros pirmosiomis dienomis. Slaugytoja stebi ne tik fizinę, bet ir psichologinę būklę bei padeda anksti pastebėti pogimdyminės depresijos požymius. Panaši praktika nuo šių metų gegužės turėtų būti taikoma ir visose Lietuvos savivaldybėse. Vis dėlto Lietuvoje prioritetas gauti tokias paslaugas namuose būtų skiriamas socialiai jautrioms šeimoms.
 
Australijoje nuo 2018 m. taikomos nacionalinės gairės, kuriomis vadovaujantis kiekviena nėščioji ir gimdyvė įvertinama psichosocialiniais klausimynais, o į gydymo procesą aktyviai įtraukiami šeimos nariai. Australijoje taip pat prieinama galimybė būti gydomai kartu su vaiku, kai tai reikalinga motinos sveikatai ir vaiko gerovei užtikrinti. Australijos modelis pripažįsta, kad sveikimą lemia ne tik vaistai ar terapija, bet ir emocinis klimatas šeimoje, todėl akcentuojama, kaip svarbu kurti palaikančią, saugią ir emociškai sveiką aplinką namuose.

 
Naudinga žinoti

Pogimdyminė depresija gali būti diagnozuojama, kai pasireiškia visi arba bent keletas simptomų, kurie tęsiasi ilgiau nei dvi savaites:

Prislėgta nuotaika.

Bevertiškumo, kaltės jausmai.
Kūno svorio ar apetito pokyčiai.

Susidomėjimo ar malonumo praradimas.
Neramumas ar sunkumas nusėdėti vienoje vietoje.
Nuolatinis nerimas, nepasitenkinimas, padidėjęs dirglumas.

Nesidomėjimas kūdikiu, abejingumas jam.
Nuovargis.
Sumažėjusi savivertė, pasitikėjimas savimi ir gebėjimais pasirūpinti kūdikiu.

Susilpnėjusi dėmesio koncentracija ar sunkumas priimti sprendimus.
Mintys apie kūdikio sužalojimą ar nužudymą.
Nemiga arba hipersomnija.

Mintys apie savižudybę ar bandymas nusižudyti ir pasikartojančios mintys apie mirtį.
Svarbu anksti atpažinti depresijos po gimdymo pradžią ir laiku kreiptis psichologinės, psichoterapinės, o prireikus – ir psichiatrinės pagalbos.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 

    Gydytojas ir pacientas


    T.Sveikata: chirurgai – kaip Formulės vairuotojai

    T.Sveikata: chirurgai – kaip Formulės vairuotojai

    „Galbūt rega prastėja, gal judesiai nebe tokie greiti, bet tu kiekvieną dieną galvoji, kad rytoj operacinėje būsi stipresnis...
    Krūtų mamografija gelbėja, koją kiša melagienos

    Krūtų mamografija gelbėja, koją kiša melagienos

    Antrąjį gegužės pirmadienį yra minima Nacionalinė moters sveikatos patikros diena. Nors informacijos apie prevencinių patikrų naud...

    Budinti vaistinė


    Seime gaivinama idėja įteisinti mobiliąsias vaistines

    Seime gaivinama idėja įteisinti mobiliąsias vaistines

    Seime vėl registruotas siūlymas įteisinti mobiliąsias vaistines.  
    Mobiliąsias vaistines M.Jakubauskienė vadina sveikintina iniciatyva

    Mobiliąsias vaistines M.Jakubauskienė vadina sveikintina iniciatyva

    Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė sako, kad mobiliosios vaistinės būtų gera galimybė priartinti vaistų įsigijimą gy...

    razinka


    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Serialo „Adolescence“ pamokos: patyčios turi slaptą kodą

    Neseniai „Netflix“ pristatytas britų mini serialas „Adolescence“ (liet. „Paauglystė“) per kelias savaites tapo žiūrimiausiu kūriniu platformoje ir sukėlė audringas diskusijas tarp tėvų, pedagogų ir psichologų. Pastarieji neatsistebi, kaip giliai filme nagrinėjama skaitmeninės prarajos tarp kartų te...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Turite tai žinoti
    Henrikas Vaitiekūnas Turite tai žinoti
    Pasiryžę gimdyti? Niekada!
    Gediminas Karoblis Pasiryžę gimdyti? Niekada!
    Medicinos bendruomenė – atsakingas valstybės partneris. Laikas tai išnaudoti
    Andrej Rudanov Medicinos bendruomenė – atsakingas valstybės partneris. Laikas tai išnaudoti

    Naujas numeris