Imliai mokosi
Kai diagnozavo autizmo spektro sutrikimą Lukui buvo dveji.
„Autizmo spektro sutrikimą patvirtino Kauno klinikų padalinyje „Lopšelis“. Mano pirmoji reakcija buvo klausimas: „Kaip ir kuo galiu jam padėti?“ Pravirkau, kad mano mažylis yra ypatingas vaikutis. Nors tuo metu jis jau mokėjo abėcėlę, skaičiavo iki 10. Kad Lukutis kitoks, supratau, kai buvo 3 mėnesių: jis nesišypsojo, nebuvo akių kontakto. Vėliau pastebėjau, kad nereaguoja į savo vardą, pats nesiekė žaislų, bijojo įvairių stiprių garsų“, – pasakoja trejų metų Luko močiutė I.Jankauskienė.
 
Dabar pašnekovė džiaugiasi, kad anūkėlis moka lietuvių, anglų bei rusų kalbų abėcėles, skaičiuoja, po truputį skaito. Lukas mėgsta klausytis sintezatoriaus skleidžiamų garsų. Daug piešia ir rašo. Tačiau, anot močiutės, berniukas ne visada reaguoja į savo vardą, ne visada atsako į klausimus.
 
„Greitai išmoksta eilėraščius ir daineles. Bendrauja ir žaidžia su pusseserėmis, o svetimus vaikus stebi ir atsirenka, su kuo bendrauti. Darželyje bendrauja su ne visais grupės vaikais, bet adaptavosi lengvai. Lukutis yra švelnus vaikas, žino ko nori, kas jam patinka. Mėgsta praustis, šukuotis, valytis dantis, bet apsirengti pats nepajėgia, dar silpna rankų smulkioji motorika“, – pastebi ponia Irena.

Apgaubtas meile ir dėmesiu
Paklausta, kaip pasikeitė įprastinė gyvenimo rutina, sužinojus anūko diagnozę, I.Jankauskienė pasakoja, aktyviai ieškojusi medicininės literatūros autizmo spektro sutrikimui suprasti. „Didelę ir neįkainojamą pagalbą suteikė Jonavos ankstyvosios raidos centro specialistai. Tai ir kineziterapeutės Inga Perednienė, Jūratė Katsevičienė, logopedės Milda Gabsevičienė ir Vida Miškinienė, psichologė Justina Siaurusevičiūtė, ergoterapeutė Giedrė Ginevičienė bei soc. darbuotoja Aušra Vaičekauskienė. Visa specialisčių komanda mokė Luką, o kartu ir mane.
 
Anūkas mielai važiuoja į užsiėmimus, stengiasi ir noriai atlieka užduotis. Stengiamės ir namuose žaidimų forma atlikti užsiėmimus, kuriuos daro raidos centre“, – pasakoja I.Jankauskienė.
 
Moteris pabrėžia, jog ypatingiems vaikams reikia skirti daug dėmesio ir švelnumo.
„Tuo ką jiems duodi, tuo jie atsidėkoja ir duoda tau atgal, – įsitikinusi ji ir užtikrintai priduria, kad anūkas ją pačią išmokė nepasiduoti, tikėti ir eiti tik pirmyn.
 
Luko močiutė visiems tėveliams ir seneliams linki stiprybės, meilės ir didelės vilties auginant ypatingus ir nuostabius vaikučius: „Sėkmės ir džiaugsmo tegul jie atneša į savo namus.“

---

 
Interviu su specialistu
Jonavos ligoninės Vaikų sutrikusios raidos ankstyvosios reabilitacijos tarnybos koordinatorė, vaikų ligų gydytoja, socialinė pediatrė Vaida Rimkienė:
 
- Vaiko raidai įvertinti be daugelio kitų testų naudojate ir Miuncheno funkcinę raidos diagnostiką (MFRD), ir vaiko raidos vertinimo skalę (angl. Diagnostic Inventory for Screening Children, toliau – DISC). Kokie šių taikomų tyrimų metodai ir kokiais atvejais taikote šias priemones?
 
- Pagal Sveikatos apsaugos ministro įsakymą VRSAR teikiamose paslaugose sudarant individualios raidos diagnostikos programą privalomas vienas adaptuotų tyrimo metodų, kuriais bus vertinamos vaiko psichomotorinės funkcijos. Raidos sutrikimas tai daugiau nei 30 proc. nukrypimas nuo normalios raidos sekos, pasireiškiantis fizinio, kognityvinio, emocinio ar socialinio pobūdžio disfunkcija ar atsilikimu, o raidos vėlavimas tai 25-30 proc. raidos nukrypimas nuo amžiaus standartų. Dar turime atsižvelgti ir į neišnešiotus naujagimius ir apskaičiuoti koreguotą amžių vertindami jų raidą. Ankstyvosios reabilitacijos tarnyboje paslaugos teikiamos vaikams iki 7 metų. DISC testas tinka vaikams iki 5 metų, vyresniems – „Wechsler“ intelekto skalės, kūdikiams dažniausiai taikome Miuncheno funkcinės raidos diagnostikos skalę. Atliekant testus taikomos standartinės priemones, rezultatai sužymimi protokoluose. Taip pat vaiko raidos ištyrime dalyvauja kiekvienas komandos specialistas vertindamas savo sritį, pvz.: kineziterapeutas vertina vaiko fizinę, motorinę raidą, logopedas – kalbos suvokimą, kalbinę raidą, socialinis darbuotojas atlieka psichosocialinį šeimos būklės tyrimą ir t.t. Baigus visus tyrimus su rezultatais supažindinami tėvai, paaiškinama, kurios vaiko raidos sritys vėluoja ir kokios terapijos toliau bus taikomos ankstyvosios reabilitacijos tarnyboje.
 
- Iš biologinės ir neurologinės perspektyvos žvelgiant, kokiais požymiais smegenyse, o taip pat ir smegenų jungtyse būtų galima apibūdinti ir apibrėžti autizmo spektro sutrikimą?
 
- Kas lemia autizmo spektro sutrikimą turinčių žmonių smegenyse vykstančius pokyčius, tyrinėja pasaulio mokslininkai. Jie bando suprasti, kas taip per pastaruosius kelis dešimtmečius pasikeitė mūsų genetikoje bei supančioje aplinkoje. Jau žinoma, kad smegenų tūris yra didesnis nuo 6 mėn. iki antrųjų gyvenimo metų, o vėliau supanašėja kaip bendraamžių. Taip atsitinka dėl nekontroliuojamų smegenų augimo tarpsnių, per didelio jungčių skaičiaus tarp nervinių ląstelių bei per mažo jungčių šalinimo. Tam tikros smegenų sritys atsakingos už nerimą susiformuoja mažesnės, dėl to jie neturi baimės jausmo, pavyzdžiui, išbėgti gatvę, atsiskirti nuo mamos. Kitose smegenų srityse sutrikusi slopinimo funkcija, todėl šie vaikai būna jautrūs. Ankstyvieji autizmo požymiai matomi jau pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, todėl ypač svarbi yra ankstyvoji reabilitacija.
 
- Kokiomis funkcijomis autizmo spektrą turinčio asmens smegenys skiriasi nuo neurotipinio individo?
 
- Kadangi tam tikrose smegenų srityse jungčių skaičius yra per didelis, kitose lieka per mažas, nes žmogaus smegenyse yra balansas. Dėl to vieni stimulai būna itin stiprūs, pavyzdžiui, greičiau nei bendraamžiai išmoksta skaičiuoti, sisteminti daiktus, o kitose srityse silpni: nėra įgimto empatijos jausmo, nesupranta, kaip jaučiasi kitas žmogus. Iš to ir kyla elgesio problemos. Tokie vaikai nori rikiuoti daiktus, laikytis tam tikrų ritualų, nenori bendrauti su bendraamžiais.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!