Komentaras

Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto dekanė prof. dr. Rita Vaičekauskaitė:

- Šiandieniame pasaulyje žmogaus sveikatos išlaikymas ir aktyvus gyvenimo būdas, apie kurį kalba ir fakulteto doc. dr. Lolita Rapolienė, sulaukia vis daugiau mokslininkų ir sveikatos priežiūros specialistų dėmesio. Holistinis požiūris į žmogaus sveikatą,  kuriuo vadovaujasi fakultetas, atsispindi ir jo siūlomose studijų programose. 
 
„Visos studijų programos apima teorinius ir praktinius mokymus, kuriuos veda aukštos kvalifikacijos dėstytojai bei praktikai. Modernios laboratorijos ir simuliacinės priemonės suteikia studentams galimybę įgyti praktinių įgūdžių, o bendradarbiavimas su gydymo įstaigomis leidžia įgauti realios darbo patirties“, – aiškina dekanė.
 
Fakultete populiarios slaugos, visuomenės sveikatos, radiologijos, kineziterapijos bakalauro studijų programos bei magistrantūros studijos, tokios kaip sveikatos priežiūros vadyba, kalbos ir kalbėjimo terapija ir papildomoji bei alternatyvioji sveikatos priežiūra. Klaipėdos universitetas – vienas iš dviejų Lietuvoje, rengiančių laisvalaikio sporto, fizinio aktyvumo ir sporto pedagogikos specialistus, padedančius visuomenei išlaikyti aktyvų gyvenimo būdą.
 
Taip pat siūloma socialinio darbo ir krizių intervencijos programa, ruošianti specialistus, padedančius žmonėms įvairiose socialinės rizikos situacijose.
 
„Naujos studijų programos – išplėstinės praktikos slauga ir ergoterapija – sulaukė didelio su- sidomėjimo. Ergoterapijos studentai mokosi stiprinti žmonių sveikatą ir kasdienius įgūdžius po patirtų traumų, o išplėstinės praktikos slaugos programa stiprina slaugytojų kompetencijas“, – džiaugiasi prof. dr. R.Vaičekauskaitė. 
 
Studijos KU Sveikatos mokslų fakultete suteikia ne tik aukštąjį išsilavinimą, bet ir vertingą praktinę patirtį. Fakultetas nuolat tobulina programas pagal naujausias sveikatos priežiūros tendencijas ir darbo rinkos poreikius, o absolventai sėkmingai įsidarbina Lietuvoje ir užsienyje. 

---

Skai­čiuo­ja­ma, kad lė­ti­nės ne­in­fek­ci­nės li­gos at­ima bent de­šimt svei­ko gy­ve­ni­mo me­tų. Nors nie­kas ne­abe­jo­ja, jog il­ga­am­žiš­ku­mui įta­kos tu­ri ge­ri ge­nai, moks­li­nin­kai pa­brė­žia: jie le­mia tik apie 15-30 pro­cen­tų. Vi­sa ki­ta – mū­sų pa­čių ran­ko­se. Tad ko­kie kas­die­niai įpro­čiai ga­li pa­dė­ti iš­sau­go­ti svei­ka­tą ir il­giau džiaug­tis vi­sa­ver­čiu gy­ve­ni­mu? Šei­mos gy­dy­to­ja, Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to do­cen­tė dr. Lo­li­ta Ra­po­lie­nė iš­var­di­jo svar­biau­sius veiks­nius.

 
Hid­ra­ci­ja

Kaip pir­mą ir bū­ti­ną svei­ka­tos veiks­nį doc. dr. L.Ra­po­lie­nė įvar­di­jo pa­kan­ka­mą van­dens var­to­ji­mą. Van­duo pa­lai­ko sme­ge­nų, šir­dies, plau­čių, virš­ki­ni­mo sis­te­mos bei rau­me­nų veik­lą: „Kiek­vie­nai kū­no ląs­te­lei rei­kia van­dens. Svei­kos ir tva­rios mi­ty­bos re­ko­men­da­ci­jo­se nu­ro­do­mas bū­ti­nas van­dens kie­kis – 6-8 stik­li­nės per die­ną, ta­čiau in­di­vi­du­a­lūs po­rei­kiai ga­li skir­tis, pri­klau­so­mai nuo svo­rio, ūgio, am­žiaus ir ki­tų veiks­nių.“
 
Mi­ty­ba

Anot gy­dy­to­jos doc. dr. L.Ra­po­lie­nės, ki­tas svar­bus il­go ir svei­ko gy­ve­ni­mo veiks­nys, ku­rį ga­li­me pa­tys kon­tro­liuo­ti, – su­ba­lan­suo­ta mi­ty­ba. „Mais­tas tu­ri bū­ti ne­per­dirb­tas, gau­sus skai­du­lų, lie­sų bal­ty­mų ir svei­kų­jų rie­ba­lų, ku­rie ma­ži­na lė­ti­nių li­gų, to­kių kaip šir­dies ir krau­ja­gys­lių, cuk­ri­nio dia­be­to bei nu­tu­ki­mo ri­zi­ką“, – var­di­jo doc. dr. L.Ra­po­lie­nė ir įspė­jo, kad per­dirb­to mais­to, pri­so­tin­to cuk­raus ir tran­srie­ba­lų var­to­ji­mas su­si­jęs su už­de­gi­mu ir me­ta­bo­li­nė­mis li­go­mis.
 
Fi­zi­nis ak­ty­vu­mas

Re­gu­lia­rus fi­zi­nis ak­ty­vu­mas stip­ri­na šir­dies ir krau­ja­gys­lių svei­ka­tą, imu­ni­nę sis­te­mą, ge­ri­na me­džia­gų apy­kai­tą ir pa­žin­ti­nę funk­ci­ją. „Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­ja re­ko­men­duo­ja bent 150 mi­nu­čių per sa­vai­tę vi­du­ti­nio in­ten­sy­vu­mo ae­ro­bi­nę veik­lą, – at­krei­pė dė­me­sį pašnekovė. – Vaikš­čio­ji­mas, tem­pi­mo pra­ti­mai ar ki­ta mankš­ta ge­ri­na krau­jo ir lim­fos apy­ta­ką, ma­ži­na rau­me­nų įtam­pą ir pa­de­da iš­veng­ti su­stin­gi­mo.“
 
Ko­ky­biš­kas mie­gas

Il­go bei svei­ko gy­ve­ni­mo veiks­nys yra ir ko­ky­biš­kas mie­gas apie 7-9 val. per pa­rą. Ig­no­ruo­da­mi šią bū­ti­ną svei­ka­tai są­ly­gą ri­zi­kuo­ja­me šir­dies li­go­mis, nu­tu­ki­mu, pa­žin­ti­nių funk­ci­jų blo­gė­ji­mu.
 
Stre­so val­dy­mas

Lė­ti­nio stre­so me­tu di­dė­jan­tis hor­mo­no kor­ti­zo­lio ly­gis nei­gia­mai vei­kia imu­ni­nę sis­te­mą, sme­ge­nų funk­ci­ją ir vi­so or­ga­niz­mo sis­te­mas. „Lai­ko val­dy­mo stra­te­gi­jos, už­duo­čių su­skirs­ty­mas į ma­žes­nius eta­pus, re­a­lių tiks­lų nu­sta­ty­mas ga­li ma­žin­ti stre­są“, – tvir­ti­no ji.
Gy­dy­to­ja pa­brė­žia, kad svar­bu kas­dien ras­ti lai­ko pa­bū­ti gam­to­je.
 
 „Skai­ty­mas, die­no­raš­čio ra­šy­mas, ta­py­ba, so­di­nin­kys­tė, mu­zi­ka, net juo­kas ga­li ati­trauk­ti min­tis ir ska­tin­ti at­si­pa­lai­da­vi­mą“, – var­di­jo moks­li­nin­kė.
 
So­cia­li­niai ry­šiai

„Vie­ni­šu­mas ir izo­lia­ci­ja su­si­ję su di­des­ne šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų ri­zi­ka bei de­men­ci­ja“, – įspė­jo doc. dr. L.Ra­po­lie­nė.
 
Tok­siš­kų me­džia­gų ven­gi­mas

Pas­ku­ti­nis, bet to­li gra­žu ne ma­žiau­siai svar­bus veiks­nys – kenks­min­gų me­džia­gų ven­gi­mas. „Rū­ky­mas, al­ko­ho­lio, per­tek­li­nių vais­tų var­to­ji­mas grei­ti­na am­žė­ji­mą, silp- ni­na imu­ni­nę sis­te­mą ir di­di­na li­gų ri­zi­ką“, – aiš­ki­no do­cen­tė.
 
Pa­pil­dai, mi­ne­ra­lai, vi­ta­mi­nai...

Gy­dy­to­ja doc. dr. L.Ra­po­lie­nė tei­gia, kad dau­gu­mą mais­to me­džia­gų mums tu­rė­tų su­teik­ti su­ba­lan­suo­ta die­ta. Ji pa­ta­ria veng­ti per­tek­li­nio mul­ti­vi­ta­mi­nų var­to­ji­mo, kad ne­su­kaup­tu­me per di­de­lį kie­kį rie­ba­luo­se tir­pių vi­ta­mi­nų A, E, K.
 
„Ven­ki­me ne­mo­ty­vuo­to an­ti­ok­si­dan­tų var­to­ji­mo, nes di­de­lės do­zės sin­te­ti­nių an­ti­ok­si­dan­tų ga­li są­vei­kau­ti su na­tū­ra­liais or­ga­niz­mo gy­ny­bos me­cha­niz­mais. Pa­kenk­ti ga­li ne­re­gu­liuo­ja­mas au­ga­li­nių prie­pa­ra­tų nau­do­ji­mas, nes kai ku­rie ga­li są­vei­kau­ti su var­to­ja­mais vais­tais, efek­tas ne­pa­grįs­tas moks­lu“, – įspė­ja pa­šne­ko­vė.

---

 
Svei­ka­tos prie­žiū­ros at­min­ti­nė

Kas­met ar kas dve­jus me­tus: at­lik­ti krau­jo ty­ri­mus (ben­drą krau­jo, šla­pi­mo, vi­ta­mi­no D, mi­ne­ra­lų, cho­les­te­ro­lio, gliu­ko­zės kie­kį), kad bū­tų ga­li­ma anks­ti nu­sta­ty­ti ga­li­mas svei­ka­tos ri­zi­kas, pa­si­tik­rin­ti re­gą.
Kas­met: pa­si­tik­rin­ti bur­nos ert­mę, kū­no odą ir glei­vi­nes, at­lik­ti krū­tų, pe­ri­fe­ri­nių limf­maz­gių ap­čiuo­pą, krau­jo­spūdžio ma­ta­vi­mą, EKG, gi­ne­ko­lo­gi­nę ap­žiū­rą, sek­ti kū­no svo­rio di­na­mi­ką.
Kas ke­le­tą me­tų ar pri­klau­so­mai nuo ri­zi­kų: da­ly­vau­ti pro­fi­lak­ti­nė­se pro­gra­mo­se, skir­to­se šir­dies-krau­ja­gys­lių li­gų, gim­dos kak­le­lio, krū­ties, sto­ro­sios žar­nos ir pro­sta­tos vė­žio pre­ven­ci­jai, at­lik­ti plau­čių rent­ge­no­lo­gi­nį iš­ty­ri­mą.
Esant svei­ka­tos su­tri­ki­mui: ne­lauk­ti pre­ven­ci­nės pro­gra­mos    ar ki­to tin­ka­mo lai­ko, o ne­del­siant kreip­tis į gy­dy­to­ją.

---

 
Verta žinoti

Kas­dien rei­kia at­si­žvelg­ti į ke­le­tą da­ly­kų, kad pa­lai­ky­tu­me sa­vo ir at­ei­nan­čių kar­tų svei­ka­tą.
 
At­si­sa­ky­ti per­dirb­to mais­to. Pir­miau­sia doc. dr. L.Ra­po­lie­nė ra­gi­na su­ma­žin­ti per­dirb­to ir kon­ser­vuo­to mais­to var­to­ji­mą.
 
Nesau­gus van­duo. „Svar­bu ger­ti sau­gų van­de­nį, taip išvengiant sun­kių­jų me­ta­lų, mik­ro­plas­ti­ko ar chlo­ro tar­pi­nių pro­duk­tų, ku­rie ga­li su­trik­dy­ti hor­mo­nų pu­siau­svy­rą or­ga­niz­me“, – įspė­ja pa­šne­ko­vė.
 
Va­ly­mo prie­mo­nės. „Rin­ki­mės kuo na­tū­ra­les­nes va­ly­mo ar as­me­ni­nio nau­do­ji­mo prie­mo­nes. Dau­ge­lis na­mų prie­žiū­ros pro­duk­tų ar kos­me­ti­kos prie­mo­nių tu­ri en­dok­ri­ni­nę, imu­ni­nę sis­te­mą trik­dan­čias me­džia­gas“, – sako gy­dy­to­ja doc. dr. L.Ra­po­lie­nė.
 
Veng­ti plas­ti­ko. Gydytoja ska­ti­na kiek įma­no­ma su­ma­žin­ti plas­ti­ko nau­do­ji­mą, nes mik­ro­plas­ti­kas ir bis­fe­no­lis A iš plas­ti­ko ga­li trik­dy­ti hor­mo­nų veik­lą.

Oro ko­ky­bė. „Įver­tin­ti rei­kia ir oro ko­ky­bę – tiek vi­daus, tiek lau­ko oro už­terš­tu­mas pe­lė­siu, dul­-          kė­mis, bal­dų che­mi­nė­mis me­džia­go­mis ska­ti­na aler­gi­jų vys­ty­mą­si ir au­to­imu­ni­nes re­ak­ci­jas. Pa­dė­ti ga­li oro va­ly­mo sis­te­mos, tin­ka­ma ven­ti­lia­ci­ja“, – pa­ta­rė gy­dy­to­ja doc. dr L.Ra­po­lie­nė.
 
Sun­kie­ji me­ta­lai. „Taip pat svar­bu veng­ti sun­kių­jų me­ta­lų, – įspė­jo pa­šne­ko­vė. – Gyv­si­dab­ris, švi­nas ir kad­mis iš jū­ros gė­ry­bių ir iš ki­tų su in­dust­ri­ja su­si­ju­sių me­džia­gų nei­gia­mai vei­kia svei­ka­tą. Kvies­čiau rink­tis or­ga­ni­nius, vie­ti­nius mais­to pro­duk­tus. Pes­ti­ci­dų lie­ka­nos ne­or­ga­ni­nia­me mais­te yra su­si­jusios su svei­ka­tos ri­zi­ko­mis, ypač vai­kams.“

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!