„Jau žinai, kur stosi?“ – klausimas, verčiantis krūptelėti ne vieną moksleivį. Psichologai pastebi, kad daugelis jaunuolių į šį sprendimą žiūri kaip į lemtingą gyvenimo posūkį, nors realybė rodo ką kita – šiandieniame pasaulyje karjeros kelias dažnai vingiuoja netikėtomis kryptimis. Apie patiriamą spaudimą ir tai, kaip padėti jauniems žmonėms apsispręsti, – psichologų, karjeros specialistų ir tėvų patirtys.
Nebijoti suklysti – toks pagrindinis patarimas jaunimui, renkantis ką studijuoti. Išmokti klysti ir keistis, pasak jų, – galbūt svarbiausia gyvenimo pamoka.
Bijo suklysti
„Daugelis jaunuolių specialybės pasirinkimą suvokia kaip „mirk arba gyvenk“ sprendimą – tarsi viena klaida užkirstų kelią sėkmingam gyvenimui“, – pastebi psichologė Agnė Vaiciukevičienė.
Nerimą, anot pašnekovės, kelia tai, kad stresas neretai virsta rimtomis psichologinėmis problemomis. „Jei vaikas tapo dirglesnis, jautresnis, verksmingesnis arba, priešingai, piktesnis, vertėtų atkreipti dėmesį ir skirti daugiau laiko pokalbiui, stebėsenai ar diskusijos būdu kartu paieškoti pagalbos priemonių“, – įspėja specialistė.
Pavojaus ženklai gali pasireikšti ir fiziniais sutrikimais: „Nerimo ar panikos atakos, miego sutrikimai, galvos ar pilvo skausmai be aiškios priežasties, pakitęs apetitas, išbalęs, pavargęs veidas rodo, kad stresas tapo netoleruojamas.“
Psichologė siunčia žinią tėvams: šiuo sunkiu laikotarpiu svarbu tapti vaiko ramybės uostu, o ne papildomu streso šaltiniu.
„Tėvų vaidmuo yra kritiškai svarbus. Kai jie bando įgyvendinti savo neišsipildžiusias svajones per vaikus, tai gali sukelti gyvenimą keičiančias pasekmes, – perspėja psichologė Agnė Vaiciukevičienė. – Išklausykite, priimkite, supraskite, drąsinkite. Mažiau akcentuokite silpnybes, labiau – stiprybes. Ugdykite suvokimą, kad sunkumai ir klaidos tėra gyvenimo pamokos, o ne asmenybės defektai. Vaikai klys, kaip klydome ir mes. Palydėkime juos jų pasirinktu keliu, būkime šalia, patarkime, bet kartu ir leiskime jiems būti savimi.“
Dauguma neapsisprendę
Siekiant stiprinti profesinio orientavimo sistemą nuo 2022 metų rugsėjo bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose įsteigti karjeros specialistų etatai. Šie konsultantai dirba kaip pagalbos mokiniui specialistai, didžioji jų darbo dalis yra skirta tiesioginiam darbui su mokiniais.
„Gimnazistams priklauso viena valanda privalomų individualių konsultacijų per metus. Bet tie, kurie ieško pagalbos, ateina tikrai ne vieną kartą. Vieni konsultuojasi dėl pasirenkamų dalykų, kiti prašo karjeros testų – dauguma moksleivių nerimauja ir turi klausimų“, – pasakoja Vilniaus Joachimo Lelevelio inžinerijos gimnazijos karjeros specialistė Ariadna Žilevičienė.
Konsultantė identifikuoja dvi moksleivių grupes: „Vieni nuo ankstyvos paauglystės žino, kad nori būti gydytojai, sportininkai, mokytojai – turi svajonę. Tačiau yra didelė grupė, kuri visai nežino arba turi daug variantų.“
Įdomu tai, kad sunkumų patiria abi grupės – tiek turintys aiškią kryptį, tiek neapsisprendę. „Vaikai jaučia baimę, kad pasirinks blogai. Tačiau noriu pabrėžti, kad pasirinkimas dvyliktoje klasėje – ne pasaulio pabaiga. Žmonės persikvalifikuoja, keičia kryptį, atranda save netikėtose srityse. Šiuolaikiniame pasaulyje karjera – tai kelionė, o ne galutinė stotelė“, – ramina Vilniaus Joachimo Lelevelio inžinerijos gimnazijos karjeros specialistė Ariadna Žilevičienė.
Specialistė siūlo vadovautis keliais pagrindiniais aspektais: „Reikėtų pasižiūrėti, kas gerai sekasi. Jeigu patinka kosmosas, bet su fizika prastai, ko gero, kils problemų. Kita vertus, mano patarimas vis tiek būtų rinktis tai, kas patinka. Juk pastudijavus tą sritį, jaunas žmogus galės pasakyti: pamėginau, patyrinėjau. Išbandžius vieną šaką, vėliau visada galima pereiti į gretutinę šaką, jei pirminė kryptis nepatiko. Mūsų gyvenimas ir pasaulis greitai keičiasi. Svarbiausia – išmokti gyventi tame nuolatiniame pokytyje.“
Sprendžia pats
„Jaunimo linijos“ Kauno padalinio vadovas, psichologas Mykolas Kriščiūnas pastebi, kad kasmet mokslo metams besibaigiant linija sulaukia daugiau dėl mokslo ir karjeros nerimaujančių mokinių skambučių.
„Jaunas žmogus nežino, ką gyvenime norės veikti po kurio laiko, bet apsispręsti reikia dabar. Nerimas kyla būtent dėl to, kad sunku suprasti, kas būtų geriausia, ypač kai įsivaizduojama, kad šią profesiją renkuosi visam gyvenimui. Toks įsivaizdavimas kyla dėl aplinkos spaudimo“, – pasakoja M.Kriščiūnas.
„Vienas renkasi tokią specialybę, kuri uždirbs daug pinigų. Kitas – tą, kurioje gali save geriausiai įprasminti. Dar kitas nori ką nors sukurti, pastatyti, – apie tai, kad galiausiai sprendimą priima pats jaunuolis, kalba psichologas. – Verta suprasti ir tai, kad žmogaus prioritetai keičiasi, ir tai normalu. Svarbu priimti, kad galiu suklysti, nes nesu savęs iki galo pažinęs. Išmokti klysti ir keistis – galbūt svarbiausia gyvenimo pamoka.“
Stresuoja ir tėvai
„Stresą tokiu sudėtingu metu patiria ir vaikai, ir tėvai, – atvirauja Lietuvos tėvų forumo tarybos narys Kęstutis Mikolajūnas. – Vaikai žiūri į tėvus, tėvai bando padėti, bet nebūtinai tai, kas suveikė jų patirtyje, galioja šiandien. Kadangi variantų gausu, apsispręsti nėra paprasta, o streso ir neužtikrintumo tikrai yra daug.“
Jis pastebi, kad profesinę kryptį besirenkantiems moksleiviams dažnai nepakanka brandos ir patirties. „Ne visi vaikai net tėvų darbuose yra buvę ir tiksliai žino, ką jie dirba. Vaikai mato mokytojus mokyklose, gydytojus poliklinikose, pardavėjus prekybos centruose, bet tai tik nedidelis profesijų spektras. O jau dešimtoje klasėje tenka pasirinkti profesijos kryptį ir mokomuosius dalykus… Tai čia toks loterijos elementas“, – sako K.Mikolajūnas.
„Kol profesija „kabo ant pakabos“, ji atrodo vienaip, bet kai ją pasimatuoji, įspūdis keičiasi. Reikėtų išsikelti tikslą išbandyti bent dešimt profesijų, bet ar mokyklos sudaro tam sąlygas?“ – klausia tėvų atstovas.
Patarimai
Moksleiviams
Supraskite, kad specialybės pasirinkimas nėra galutinis ir negrįžtamas sprendimas. Šiuolaikiniame pasaulyje žmonės keičia profesijas kelis kartus per gyvenimą.
Išnaudokite savanorystės, vasaros darbų, praktikų galimybes profesijoms pažinti.
Ieškokite profesijos, kuri atitinka jūsų stiprybes ir interesus.
Klauskite savęs ne tik „ką noriu dirbti?“, bet ir „kaip noriu jaustis dirbdamas?“, „kokioje aplinkoje noriu praleisti didžiąją dalį dienos?“.
Jei patiriate didelį nerimą, nebijokite kreiptis į tėvus, mokyklos psichologą, „Jaunimo liniją“ ar karjeros konsultantą.
Tėvams
Leiskite vaikams priimti savarankiškus sprendimus, bet būkite šalia ir palaikykite.
Padėkite vaikui išbandyti įvairias profesijas – susitarkite dėl „šešėliavimo“ dienos su savo pažįstamais įvairiose profesijose, pasidalinkite savo darbo patirtimi.
Klausykitės vaikų lūkesčių ir svajonių be išankstinių vertinimų. Kartais svarbiausias dalykas, kurio ieško jaunuolis – tiesiog būti išgirstas ir suprastas.
Švietimo sistemai
Svarbu modernizuoti karjeros konsultavimo procesą, suteikiant moksleiviams daugiau galimybių praktiškai išbandyti įvairias profesijas.
Plėsti karjeros konsultantų tinklą, užtikrinant, kad kiekvienas mokinys gautų ne tik formalią konsultaciją, bet ir nuolatinę, sistemingą palydą.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: