Profesorius Liudas Mažylis puikiai prisimena senelį – profesorių Praną Mažylį, jau brandžioje senatvėje su lupa skaitantį dalykinę literatūrą. „Apie suvažiavimus Maskvoje prašydavo garsiai paskaityti tėvo, bet profesinę literatūrą skaitė pats, nors ir rinkdamas po vieną raidę“, – „Lietuvos sveikatai“ pasakojo L.Mažylis, sutikęs pasikalbėti nelinksma proga – LSMU Kauno ligoninei paskelbus apie uždaromus P.Mažylio gimdymo namus.
 
Emociškai sunku
 
Gimdymo namų įkūrėjas – prof. P.Mažylis svariai prisidėjo prie akušerijos-ginekologijos raidos tarpukario Lietuvoje. Jis buvo Aukštųjų kursų lektorius, Lietuvos universiteto Akušerijos-ginekologijos katedros kūrėjas, vėliau ir jos vadovas...
Sovietmečiu profesoriaus įkurtą ligoninę nacionalizavo, bet jam leido gyventi joje esančiame bute, kur vienuolika vaikystės metų praleido ir būsimasis VDU profesorius, Vasario 16-osios akto atradėjas L.Mažylis.
 
„Emociškai sunku. Galiu pavartoti tą žodį, nes išgirdus šią žinią būtent tokia ir buvo mano būklė... – pripažino profesorius. – Man ši vieta atmintyje buvo ir liks kaip mano dieduko statyta ligoninė.“ Pašnekovas pridūrė, kad ją visuomet gaubė gera aura: per ilgus dešimtmečius čia pasikeitė tik keturi vadovai, tai rodo, kad kolektyvas nekonfliktiškas, draugingas.
 
Garsios gimdyvės
 
Tiesa, tarpukariu ligoninėje gimdyti galėjo sau leisti ne kiekviena. „Joje buvo nedaug lovų, čia teiktos nepaprastai brangios paslaugos, nupirkta tuo metu pati brangiausia, moderniausia įranga, buvo itin aukšta aptarnavimo kokybė...“ – pasakojo prof. L.Mažylis.
 
Tiesa, jo senelis 10 iš 25 lovų paskyrė neturtingoms gimdyvėms ir iš jų pinigų neėmė.
 
„Pirmi trys garsūs vardai, kurie iškart iškyla atmintyje, tai čia pasaulį išvydęs dramaturgas Raimondas Samulevičius, ir dvi gimdyvės – poetė Salomėja Nėris ir žydų gelbėtojo japonų diplomato Čijunės Sugiharos žmona Jukiko...“ – vardijo profesorius.
 
„Beje, tarp šios ligoninės sienų buvo gelbėjami žydai“, – pasakojo L.Mažylis, kurio senelis dėl to gavo Pasaulio tautų teisuolio vardą, apdovanotas Žūvančiųjų gelbėtojo kryžiumi.
 
Parodė moralinį stuburą
 
„Pasakojimų apie žydų gelbėjimą žinau. 1941 metų birželį, kuomet prasidėjo tokie dalykai kaip Lietūkio garažas, pas senelį atėjo prisiglausti jo senas pažįstamas Judelevičius... Pabrėžkime, kad tai buvo tarpukario Kauno bendruomenė, kurią tik sovietų ir nacių okupacija suardė savo žiaurybėmis“, – atkreipia dėmesį L.Mažylis ir vardija kitų išgelbėtųjų vardus: Lilijaną Levintoff, buvusio nuomininko dukrą, kurią augino Mažylio šeima, visų numylėtiniu greitai tapusį berniuką iš Jurbarko Georg Teper ir kitus.
 
„Frauenklinik“ nacių pavadintoje ligoninėje visi puikiai žinojo, kad už žydų gelbėjimą gresia mirtis. „Tačiau nė vienas nepaskundė, – patvirtino L.Mažylis. – Senelis ketino aiškintis, kad vaikus rado paliktus prie ligoninės ir nežino, nei kieno jie, nei kokios tautybės. Tokia buvo paskutinės vilties taktika.“
 
„Senelio humanistinė prigimtis skatino padėti kitiems, – apie prof. P.Mažylį, sovietinės okupacijos metu rėmusį ir tremtinius pasakojo jo anūkas. – Manau, kad tokį elgesį lėmė profesija, susijusi su naujos gyvybės atėjimu į pasaulį, būtinybe iš paskutiniųjų ją gelbėti.“
 
Dominuojanti asmenybė
 
„Mano diedukas buvo tikras šeimos patriarchas, aiškiai dominuojanti asmenybė, kurios valia galutinė ir neskundžiama“, – sakė prof. L.Mažylis. – Jis artimai tardavosi su žmona, mūsų senele Antanina. Tai mes su seseria aiškiai matydavome. Žinojome, kad tarimasis gali užtrukti ilgas valandas, kol išsvarsto reikalus.“
 
„Senelį mačiau jau ligotą, jis beveik nematė, turėjo stuburo problemų. Ir mirė nukritęs lūžus stuburui nuo vėliau ištikusio paralyžiaus, – kalbėjo L.Mažylis. – O šiaip mus išruošdavo kartu pasivaikščioti. Aš – dar vaikas, senelis jau prastai mato, bet kartu visai nebloga pora. Kaune buvome tapę net visai atpažįstamais simboliais, kai Laisvės alėjoje žingsniuodavome drauge į knygyną – Pranas Mažylis su Liudu Mažyliu. Nuklysdavome ir iki tunelio, kur kantriai laukdavome garvežio. Pamenu, tik nutariame, kad jau nebesulauksime, tik nusisukame ir pasigirsta – tū tū tū...! Koks apmaudas, kad pražiopsojome.“
 
Pažindavo iš žingsnių
 
„Kaip vadovas diedukas buvo nepaprasto reiklumo. Pavaldiniai už ligonio priežiūros klaidas ar retus, fatalinius atvejus prisiklausydavo tokių perkūnų, kad tiesiog virpėdavo. Buvo pravartu mokėti pažinti senelio žingsnius ir juos išgirdus priimti skubius sprendimus. Apie jo griežtumą pasakojo bendražygiai, pasekėjai, mokiniai...“ – prisimena L.Mažylis.
 
Su žmona, kurios nuomonės taip paisė, prof. P.Mažylį siejo ir verslo reikalai. „Senelis visad svajojo apie privačią ligoninę, bet tam reikėjo kapitalo, o komerciniai bankai tokiai paskirčiai – ligoninėms – paskolų neduodavo. Tad jie ėmėsi kitokios veiklos – statė namus ir nuomodavo butus. Kadangi ir taip stebėtina, kaip Pranas Mažylis spėdavo dėstyti, dirbti klinikinį darbą ir dar vadovauti, nekilnojamas turtas daugiausiai buvo senelės rūpestis“, – sako L.Mažylis.
 
Nepaisant užimtos dienotvarkės, svarbi prof. P.Mažylio darbotvarkės dalis buvo poilsis. „Jis eidavo pasivaikščioti, o vasarą keletui savaičių dingdavo. Ir stuburo gydytis, ir kartu Europoje aplankydavo pažangiausius kolegas, pasisemdavo inovacijų Vienoje, Berlyne, Vengrijoje...“ – vardijo L.Mažylis.
 
Pastato likimas neaiškus
 
Šiuo metu P.Mažylio gimdymo namų pastatas priklauso Kauno savivaldybei. Koks tolesnis jo likimas? Kauno savivaldybės vicemeras Andrius Palionis „Lietuvos sveikatai“ teigė, kad kol kas jokių konkrečių sprendimų nėra.
O prof. L.Mažylis kalbėjo, kad jei turėtų valią – ieškotų būdų, kaip tą erdvę panaudoti pagal paskirtį, o ne uždaryti: „Gimdymų yra kiek yra, bet iš minuso gal galima padaryti pliusą... Tačiau einama paprasčiausiu keliu.“
 
Jis pažymi, kad pastatas priklauso kultūros paveldui su priskirta funkcija. „Taigi, negalima keisti jo paskirties. Čia gali būti tik gydymo įstaiga. Kaip toliau viskas bus realizuota, neaišku – gal ten galėtų būti kita ligoninė?“ – svarstė profesorius, neprarandantis vilties, kad ši istorinė vieta nežus be pėdsako.

---

 
Komentaras
 
LSMU Kauno ligoninės generalinė direktorė prof. Diana Žaliaduonytė:

- Norime patikinti, kad Kauno regiono nėščiosios ir gimdyvės be paslaugų neliks. Ligoninėje pertvarkius akušerijos ginekologijos paslaugas, P.Mažylio gimdymo namų veikla bus integruojama į du kitus ligoninės padalinius: Akušerijos ginekologijos skyrių (Josvainių g. 2) ir Krikščioniškuosius gimdymo namus (Miško g. 27).
 
Be mūsų ligoninės padalinių, Kaune akušerijos ginekologijos paslaugas teikia ir LSMU ligoninė Kauno klinikos.
Šie pokyčiai LSMU Kauno ligoninei ne tik leis išlaikyti paslaugų prieinamumą, bet ir didinti jų kokybę bei spektrą, nes ligoninė galės koncentruoti finansinius resursus ir optimizuoti specialistų darbą.
 
Abu mūsų padaliniai yra šiuolaikiškai ir jaukiai įrengti, palatos primena namų aplinką. Juose naudojama moderni įranga. Tiek Akušerijos ginekologijos skyriui Josvainių g. padalinyje, tiek Krikščioniškiesiems gimdymo namams suteiktas Naujagimiui palankios ligoninės statusas. 
Padaliniuose dirba patyrusi specialistų komanda, kurią tik sustiprins iš P.Mažylio gimdymo namų prisijungę specialistai.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!