Kovo pradžioje ligonių kasų pristatytos naujos viršsutartinių paslaugų finansavimo gairės sulaukė didelio pasipriešinimo iš gydymo įstaigų, ypač ligoninių vadovų, kurie teigė, kad toks finansavimas įstaigoms – nepakankamas.
 
Prieš savaitę Seimo Sveikatos reikalų komitete VLK direktorius Gytis Bendorius pristatė kompromisinį finansavimo gairių variantą, kuriame padaryta nuolaidų atsižvelgiant į gydymo įstaigų išsakytą kritiką.
 
Projektas nėra galutinis ir dar gali keistis. Jis įsigalios pasirašius sveikatos apsaugos ministrei, tačiau prieš tai projektą reikia pateikti derinimui teisės aktų informacinėje sistemoje, sulaukti pasiūlymų, pastabų ir jas apsvarstyti. Savaitės pradžioje projektas dar nebuvo įkeltas į teisės aktų informacinę sistemą.
 
Kompromisas?
 
Naujausioje redakcijoje, kuri buvo pristatyta Seime nuspręsta palikti šimtu procentų kas ketvirtį apmokamas viršsutartines dienos chirurgijos paslaugas, kaip ir dienos stacionarą, pradinę ir ambulatorinę medicininę reabilitaciją. Tiesa, viršytai sumai iki penkiasdešimt procentų sutarties.
 
Tačiau kitos konsultacijos, kita stacionarinė reabilitacija, kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai, kurių padaryta daugiau, nei numato pradinė sutartis su ligonių kasa, būtų apmokami kaip ir pirminiame variante – 70 proc. Stacionaras taip pat būtų apmokamas 30 proc. Kaip ir dienos chirurgijos atveju galios viršsutartinėms paslaugoms, viršijančioms tik iki 50 proc. nuo sutartinės sumos.
 
Ne laiku iškomunikuota
 
Kupiškio ligoninės direktorius Julius Panka palankiai vertina, kad dabartinė ministerijos vadovybė reaguoja į įstaigų pastabas. „Malonu matyti tokį operatyvumą, – neslėpė jis. – Priimtas geras ir logiškas sprendimas, kad dienos stacionaras ir dienos chirurgija turi būti apmokamos šimtu procentų. Pavyzdžiui, mes investavome nemažai europinių lėšų į dienos geriatrijos paslaugas, agentūra reikalauja parodyti rodiklius, išjudinome skyrių, todėl toks pokytis būtų nelogiškas.“
 

Kupiškio ligoninės direktorius Julius Panka sako naujoves buvus it šaltas dušas: „Mes jas sukonspektavome ir atsižvelgdami į tai derėjomės su ligonių kasa: mažinome prioritetines paslaugas, slaugos kvotą, kad padidintume dienos chirurgijos apimtis, nes neapsimokėtų už septyniasdešimt procentų daryti. Pasirašėme sutartį penktadienį, o trečiadienį sužinojome apie naujas korekcijas. Dėl to stipriai nenukentėsime, bet iš esmės tokia komunikacija nėra gera, nes vadovai sudarinėdami sutartis turėtų žinoti žaidimo taisykles, ypač, kai jos taip ženkliai keičiamos.“

 
Kėdainiuose kitaip
 
J.Pankos vadovaujama įstaiga mažai priklausoma nuo viršsutartinių dienos chirurgijos paslaugų, nes ją tik pradeda plėtoti. Kitokia situacija Kėdainiuose, kurie nuo viršsutartinių paslaugų apmokėjimo priklausomi stipriai ir viršija jas (tiek stacionaro, tiek dienos chirurgijos) daugiau nei puse sutarties sumos.
 
Kėdainiai šiuo atveju susiduria su keblia situacija, nes paprastai stacionaro apimtis siūloma mažinti persiorientuojant į dienos chirurgiją. Kėdainių ligoninės direktorė Asta Šakickienė neslepia, kad nors ligonių kasos pakoregavo finansavimo gaires, įtampos liko.
 
Nors ligonių kasų pristatyme buvo kalbama apie perteklines operacijas, A.Šakickienė tvirtina, kad Kėdainiuose operacijos ne perteklinės.
 
„Tiesiog kviečiu peržiūrėti mūsų pacientų srautus – jie anksčiau važiuodavo į Kauną, o dabar mes paimame pacientus iš trečio lygio, nesiunčiame į klinikas, operuojame čia. Tokiu būdu ir viršijame paslaugas“, – paaiškino vadovė.
 
Užtikrina stabilumą
 
Valstybinės ligonių kasos vadovas G.Bendorius Sveikatos reikalų komiteto posėdyje tvirtino, kad esamas viešųjų įstaigų finansavimas užtikrina jų finansinį stabilumą. Tačiau pernai po devynerių mėnesių šių bendras rezultatas buvo minusinis ir būtent dėl ligoninių, kurių nuostolis siekė 19,6 mln. eurų.
 
Tuomet VLK konstatavo, kad kone visų ligoninių minuso priežastis – išlaidos darbo užmokesčiui, kurių nepadengia pajamos.
 
Pernai metų gale ligonines pasiekė papildomos injekcijos už priėmimo skubios pagalbos paslaugas, kurios ne vienai įstaigai padėjo išlipti iš minuso.
 
Pavyzdžiui, vien Druskininkų ligoninė už šias paslaugas gavo beveik pusę milijono eurų.
 
Ligoninių vadovai „Lietuvos sveikatai“ teigia, kad jų stabilumas priklauso nuo viršsutartinių paslaugų apmokėjimo ir papildomų injekcijų iš ligonių kasų. Todėl lieka atviras klausimas, ar tvarus finansavimo modelis, kai viršsutartinės paslaugos tampa gelbėjimosi šiaudu.
 
Stabilumas reliatyvus
 
Kupiškio ligoninė nebuvo tarp tų, kurios pernai po devynių mėnesių turėjo minusą, ji su 96 tūkst. eurų pliusu baigė metus.
 
Visgi J.Panka teigia, kad „finansavimo stabilumas“ yra reliatyvi sąvoka. „Mūsų išlaidų didžioji dalis – aštuoniasdešimt procentų – tenka algoms. Visa kita – maitinimas, komunalinės išlaidos, vaistai, medicinos priemonės, administravimo išlaidos ir taip toliau – turi tilpti į likusius dvidešimt, – skaičiavo vadovas. – Tai stabilumas toks, kad jei turėsime gydytojų, išgalėsime mokėti jiems algas, galėsime teikti paslaugas.“
 
Kas nutiktų, jei nebūtų apmokamos viršsutartinės paslaugos, neateitų papildomos lėšos iš VLK?
„Iškart atsakysiu: mažai rajoninei ligoninei tai būtų itin didelis smūgis“, – konstatavo J.Panka.
 
Prie neapsimokančių paslaugų jis priskiria kitas konsultacijas, kurios apmokamos mažai. Išplėstinės konsultacijos, anot vadovo, kaip ir apsimoka, bet, vėlgi, tai priklauso nuo to, kokio įkainio už kiekvieną konsultaciją prašo atvykstantis gydytojas. Ypač tai aktualu regionams.
 
„Šiandien apsimoka teikti slaugos paslaugas, nes jos įkainiai dabar normalizuoti. Vidaus ligų stacionaras, pirmo lygio reanimacija ir intensyvi terapija, reabilitacija yra nenuostolingos, bet ir nelabai pelningos, ne kažkas virš sąnaudų, bet susumavus išeina pliusas. Nuostolingiausia išlieka skubi pagalba“, – skaičiavo J.Panka.
 
Perteklinės paslaugos
 
G.Bendorius Seime pastebėjo, kad įstaigos itin didina dienos chirurgijos apimtis. Daugiausiai klausimų kyla dėl tonzilių, tulžies pūslės ir venų operacijų, kurios Lietuvoje viršija ES vidurkį taip darant prielaidą, kad mūsų šalyje jų atliekama perteklinai.
Jis prabilo ir apie šeimos medicinoje esančias perteklines paslaugas: „Kai kurie šeimos gydytojai kasdien išrašo po 50-40 siuntimų – jų kiekis taip pat vienas didžiausių ES. Mūsų šalyje apskritai labai dažnai lankomasi pas šeimos gydytojus (16 mln. vizitų per pernai metus).“
 
Kaip žinia, pernai tiek išplėstinės, tiek kitos viršsutartinės konsultacijos apmokėtos šimtu procentų.
 
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!