Vienišumo daugėja
 
„1 iš 5 pokalbių „Jaunimo linijoje“ būna vienišumo tema. Ji yra viena populiariausių, dėl ko į mus kreipiasi jaunimas. Remiantis M.Jakubauskienės atliktu tyrimu, tarp jaunų žmonių tai – vienas dažniausiai minimų sunkumų. Ši problema nėra nauja, tačiau pastaruoju metu pastebima vis dažniau“, – sako I.Plauškutė.
 
Jos teigimu, paaugliai ir jaunuoliai pereina per įvairius gyvenimo etapus ir patiria iššūkių, kuriems nesijaučia pasiruošę: „Pavyzdžiui, mokyklos baigimas. Jaunas žmogus palieka namus, tėvus, draugus, mokytojus ir patenka į naują aplinką su naujais žmonėmis, kuomet santykius tenka kurti iš naujo. Tapatybės paieškos taip pat gali sukelti nesaugumo ir izoliacijos jausmą. Visi šie socialiniai veiksniai daro reikšmingą poveikį jauno žmogaus emocinei gerovei.
 
Jausmas, kad esi svarbus, reikalingas, priimtas tiek šeimoje, mokykloje, draugų rate ar visuomenėje, yra esminis žmogaus emocinės pusiausvyros ir psichologinės gerovės pagrindas. Jei šie santykiai yra stiprūs ir teigiami, jaunas žmogus jaučiasi užtikrintai, gali atsiverti ir lengviau įveikti kasdienius sunkumus. Tačiau, kai santykiai yra problemiški, trūksta emocinio palaikymo, arba jauni žmonės jaučia, kad nėra priimami, tai gali sukelti izoliaciją ir vienišumą.“
 
Problema internete
 

„Pastaraisiais metais dažnai minima socialinių tinklų žala. Nors jie turėtų padėti kurti ir palaikyti santykius, internetinis bendravimas dažnai lemia emociškai atokius ryšius, kuomet mažiau dalijamės išgyvenimais, jausmais ar nuoširdžiais pokalbiais. Dėl socialinių tinklų vis rečiau jaučiame poreikį susitikti gyvai ar paskambinti vieni kitiems. Be to, socialiniuose tinkluose gausu turinio, kuris nupiešia nerealistinį gyvenimo paveikslą, kartais priversdamas pasijusti mažiau svarbiu, priimtu ar kitokiu nei visi kiti“, – kalbėjo psichologė, „Jaunimo linijos“ Klaipėdos padalinio vadovė Ieva Plauškutė.

 
Specialistė aiškino, jog rodiklius gerokai pablogino saviizoliacija pandemijos metu, sukėlusi sunkumų tinkamai palaikyti ryšius realiame pasaulyje.
 
„Socialinė izoliacija, bendravimas tik nuotoliniu būdu tikrai turėjo reikšmingą poveikį daugeliui. Žmonės patyrė vienišumo jausmą, nerimą, stresą bei sunkumus išlaikyti motyvaciją. Šiuo laikotarpiu buvo gana sunku palaikyti socialinius ryšius, o po pandemijos juos vėl atkurti. Taip pat manau, kad švietimo sistema ir mokyklos turėtų kuo daugiau dėmesio skirti jaunimo psichinės sveikatos klausimams. Prie to galėtų prisidėti ir įvairios organizacijos. Svarbu, kad jauni žmonės sulauktų reikiamos informacijos jiems suprantamu ir patraukliu formatu“, – atkreipė dėmesį padalinio vadovė.
 
Ilgai jaučiamas vienišumas gali turėti rimtų pasekmių emocinei ir psichologinei sveikatai – lemti nerimą, depresiją, žemą savivertę, sukelti suicidines mintis.
 
„Deja, vis dar gaji stigma, kad psichologinės pagalbos kreipiasi tik silpni žmonės, todėl manoma, kad pavyks susitvarkyti patiems. Tačiau svarbu suprasti, kad kiekvienas galime prisidėti, jog vienišumo epidemija neplistų arba plistų kaip įmanoma mažiau. Kreipkimės emocinės ir psichologinės pagalbos, kai per sunku vienam su vienišumo jausmu būti, pastebėkime šalia esančius – padovanokime reikalingą pokalbį, kuris tuo metu kitam gali būti gydantis. Ir, žinoma, kalbėkime su artimaisiais apie tai, kaip jaučiamės ir atvirai komunikuokime savo poreikius“, – teigė I.Plauškutė.
 
Ateities prognozės džiugina
 
„Svarbu stebėti dinamiką, kaip situacija keičiasi. M.Jakubauskienės pranešime galime matyti, kad dinamika rodo situacijos pokytį į geresnę pusę. Labai dažnai žiūrint ir į kitus tyrimus, susijusius su patyčiomis, su kokių nors medžiagų vartojimu, galime pastebėti gerėjimo tendenciją, mažėjančius skaičius“, - komentavo VU Medicinos fakulteto doc. Jelena Stanislavovienė.
 
Visgi vien išgirdus tinkamas naujienas sustoti nereikėtų – geresni rodikliai nereiškia, kad situacija yra puiki.
 
„Ar tai reiškia, kad turime nusiraminti ir pasakyti, kad viskas gerai? Tikrai ne, nes, ypač kalbant apie savižudybes, net ir viena savižudybė yra daug, jeigu žiūrime į tai ne kaip į statistiką, o kaip į žmogaus gyvybę. Manau, kad ta gerėjanti statistika turėtų mus įkvėpti nenuleisti rankų ir toliau daryti tai, ką darome, kas yra pradėta, ir kažkaip tikėti savimi, kad turėsime geresnius rodiklius“, – kalbėjo J.Stanislavovienė.
 
Anot specialistės, stresas apskritai yra dažnesnis visose ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse. Jį patiria ne vien jauni žmonės, bet ir vyresni gyventojai. Tačiau docentė atkreipė dėmesį, kad nors statistiką gali lemti geopolitinės aktualijos, pats gyvenimo tempas tapo greitesnis, žmonės gyvena didžiuliame nuolatinės informacijos sraute, jaunimas susiduria su daug įtampos ir spaudimo. Todėl būtina atrasti būdų atlaikyti stresą ir prireikus kreiptis į profesionalus.
 
Nors lietuviams dažnai tenka pripažinti, kad Lietuva pagal rodikliai smarkiai atsilieka nuo kitų šalių ar ES vidurkio, situacija šalyje krypsta į geresnę pusę. Docentė pabrėžė, kad reikia pripažinti vyraujančias problemas, tačiau ūgtelėję psichologinių sutrikimų atvejų rodikliai labiau rodo žmonių polinkį apie tai daugiau kalbėti, o ne dėl šalutinių priežasčių išaugusius prastos psichologinės sveikatos atvejus.

---

 
Skaičiai
80 proc. jaunimo patiria stresą, o 79 proc. atskleidė besijaučiantys vieniši. Didžioji dalis (51 proc.) atsakė, jog neturi pakankamai finansinių išteklių rūpintis savo psichikos sveikata arba nesijaučia patogiai kalbėdami apie psichikos sveikatos problemas (48 proc.).

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!