- Jurgita, kalbėsimės įdomia tema – apie ketogeninę dietą, kaip gydymo būdą sergant epilepsija. Iš kur atėjo ši naujovė?
 
- Iš tiesų, ne tokia ir naujovė. Jau Hipokratas pastebėjo, jog badaujant mažėja priepuolių. Tik jis nesuprato priežasties. Kad badaujant susidarantys ketonai mažina priepuolius ir traukulius, pirmi dokumentuoti moksliniai įrodymai pasirodė 1921 metais.
Tačiau dvidešimto amžiaus viduryje įvyko didžiulė medicinos pažanga, atsirado naujų vaistų nuo epilepsijos. Tad mitybos, kaip gydymo būdo, užuomazgos buvo primirštos iki pat amžiaus pabaigos, kol nepradėti nauji moksliniai tyrimai.
Jie patvirtino, kad ketogeninė dieta – efektyvus ir saugus būdas vaikų bei suaugusių epilepsijai gydyti. Aš pirmąkart apie tai išgirdau 2011 metais konferencijoje Rygoje. Prisipažinsiu – buvo keista. Pasvarsčiau: negi dabar lašiniais epilepsiją gydysime?! Atrodė lyg koks burtas, mistika...
 
- Visgi tapote šio gydymo būdo pradininke Lietuvoje. Kas paskatino pažiūrėti į jį rimčiau?
 
- Turbūt atsakymas būtų – neviltis. Po keleto metų nuo minėtos konferencijos turėjome ypač sudėtingą pacientą, kuriam nepadėjo joks gydymas. Jį tekdavo nuolatos nardinti į dirbtinę komą. Tuomet profesorė Milda Endzinienė, su kuria dalyvavome konferencijoje, priminė girdėtą pranešimą ir pasiūlė pabandyti. Pradėjome skaityti straipsnius, gilintis. Deja, pacientui ši dieta netiko, bet sėkla buvo pasėta: įsitikinome, kad tai – rimtas gydymo būdas, ne veltui taikomas įvairiose pasaulio gydymo įstaigose.
Iki šiol esu dėkinga profesorei už palaikymą. O taip pat ir kito paciento mamai, kuri neveikiant medikamentiniam gydymui ryžosi išbandyti šį būdą. Ji kėlė praktinius klausimus, o aš ieškojau atsakymų, vykau į kursus...
 
- Ar greitai pamatėte poveikį?
 
- Man pasisekė, nes pirmieji pacientai pasiekė gerų rezultatų: vaikams retėjo priepuoliai, jie tapo aktyvesni, nereikėjo kas savaitę gulėti reanimacijoje...
Pavasarį bus šešeri metai, kai šį gydymą taikome Kauno klinikų Vaikų neurologijos skyriuje. Iki šios dienos jį išmėgino keturiasdešimt keturi vaikai.
 
Prieš keletą metų straipsnyje apžvelgėme pirmųjų trisdešimties pacientų gydymo rezultatus. Suskaičiavome, kad efektyvumas siekia daugiau nei 60 procentų.
 
Šie skaičiai atitinka ir pasaulinių tyrimų duomenis. Deja, trečdaliui ši dieta netinka. Bet tai normalu – juk ir medikamentinis gydymas veikia ne šimtu procentų.
 
- O kaip įvertinate, kad ketogeninė dieta buvo efektyvi?
 
- Yra pasaulinis sutarimas, kad jei priepuolių sumažėja dvigubai, vadinasi, dieta yra efektyvi. Praktikoje matome, kad priepuolių per dieną buvę penkiolika, o lieka tik penki. Yra pacientų, kuriems priepuolių dažnis sumažėja devyniasdešimt procentų.
 
Kalbant apie ketogeninę dietą, priepuolių mažėjimas, palengvėjimas nėra vienintelis teigiamas efektas. Vaikai tampa budresni, aktyvesni, susitvarko miegas, pagerėja emocijos, elgesys, reikia vartoti mažiau vaistų, nekalbant apie retesnį gulėjimą ligoninėse.
 
- Dar neaptarėme pačios dietos. Ar jūsų taikoma kuo nors skiriasi nuo tos populiariosios?
 
- Iš esmės ne. Tačiau mes nuolat stebime pacientus, prižiūrime kaloražą, ar patenkinamas organizmui reikalingų medžiagų poreikis ir taip toliau.
O šios dietos yra keletas variantų. Klasikinė – griežčiausia, kur reikia skaičiuoti kiekvieną gramą, kaloriją. Yra modifikuota, kiek laisvesnė dieta, taip pat žemo glikeminio indekso dieta, kur rekomenduojama vartoti žemesnio glikeminio indekso produktus.
 
- Kas lemia tokį puikų šios dietos poveikį?
 
- Ja siekiama sumažinti angliavandenių kiekį racione ir padidinti riebalų, kad organizmas pradėtų gaminti ketonus. Įprastai, smegenų ląstelių mitybinė medžiaga yra gliukozė. Jos kiekis laikantis dietos šiek tiek sumažėja, o atsiradę ketonai patenka iš kraujo į smegenis ir tampa alternatyvia mitybine medžiaga smegenų ląstelėms.
 
Iš to seka visa sudėtinga biocheminių procesų kaskada, tačiau pacientams paprastai paaiškinu, kad gavusi kitokią mitybinę medžiagą ląstelė tarsi persikrauna, nustoja būti tokia dirgli, sumažėja epilepsinių iškrovų ir dėl to retėja priepuoliai, atsiranda priešuždegiminis veikimas.
 
- Prieš keletą metų rengiau publikaciją, kaip ketogeninė mityba pagelbėjo migrena sergantiems žmonėms. Ar yra duomenų apie jos platesnį taikymą, ne tik epilepsijai?
 
- Kad ketogeninė dieta tinkama ne tik epilepsijai gydyti, pasauliniuose kongresuose kalbama jau ne vienerius metus, daugėja tai patvirtinančių mokslinių straipsnių. Taigi, šios dietos horizontai plečiami.
Atsiranda duomenų apie teigiamą jos poveikį valdant depresiją, bipolinius sutrikimus, pagerėjusius socialinius įgūdžius autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams. Ji gali padėti prie tam tikrų auglių, cukrinio diabeto, Parkinsono, Alzheimerio ligų, išsėtinės sklerozės... Nors dauguma tyrimų dar vyksta su gyvūnais, pradeda rodytis ir pirmieji rezultatai ir su žmonėmis.
 
- Galima suprasti, kodėl ja susižavi sveikos gyvensenos entuziastai...
 
- Ketogeninė mityba tikrai ne panacėja nuo visų ligų. Ji taikytina tik pasitarus su medikais, nes galima greitai pasidaryti žalos.
Kiekvieną kartą rinkdami gydymo būdą mes sveriame naudos ir žalos santykį pacientui. Ketogeninę dietą laikau gydymo būdu, kuris turi privalumų ir trūkumų, šalutinių reiškinių, pavyzdžiui, akmenų formavimąsi ir pan. Todėl jos, kaip ir medikamentų, nereikėtų imtis lengva ranka kiekvienam.
Mes sekame naujausius tyrimus, laukiame platesnių tyrimų su daugiau pacientų, siekiant patikslinti šios dietos saugumo aspektus ir ilgalaikį poveikį.
 
- Kada siūlote ją savo pacientams?
- Mes niekada nesiūlome jos kaip pirmo pasirinkimo – pirmiausia suplanuojamas medikamentinis gydymas. Jei jis nepadeda, pasiūlome ketogeninę dietą. Yra tik du medžiagų apykaitos ligų atvejai, kai ji taikoma kaip pirmas ir pagrindinis gydymo būdas visam gyvenimui. Bet tokie pacientai pavieniai.

---

 
Dosjė
J.Karandienė 2007 m. baigė VU Medicinos fakultetą, įgijo medicinos gydytojo diplomą.
2016 m. baigė vaikų ligų ir vaikų neurologijos rezidentūrą LSMU. Nuo tada dirba Kauno klinikose vaikų ligų gydytoja Vaikų skubios pagalbos skyriuje ir gydytoja vaikų neurologe Neurologijos klinikoje.
 
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!