Gydytojai neapmokyti
 

„Iš mūsų klienčių, kurios patiria persileidimą ar vaiko netektį, kartais girdime, kad personalas nemoka jautriai moters atžvilgiu elgtis. Trūksta psichologinio supratimo, kaip jaučiasi moteris toje situacijoje, kaip jautriai pranešti informaciją, parodyti, paaiškinti visą eigą bei leisti tinkamai atsisveikinti su prarastu vaiku, kaip atsiminti ir palaidoti kūnelį. Ši tvarka yra reglamentuota ministro įsakymu, tačiau kai moterys su skaudžia patirtimi susiduria tiesiogiai, ligoninių personalas dažnai pasimeta. Būna, kad personalas liepia kreiptis į gydytoją, gydytojas siunčia pas socialinį darbuotoją ir „permetinėjimas“ nesibaigia“, – pasakojo Krizinio nėštumo centro vadovė Zita Tomilinienė.

 
Pašnekovės teigimu, šios problemos vis dar kyla, nes specialistai nėra tinkamai edukuoti, kaip reikia suteikti emocinę paramą, patyrus skausmingą situaciją.
 
„Kadangi leidimas motinoms atsisveikinti su kūdikiais vis dar yra naujiena, ne visų gydymo įstaigų personalas yra perpratęs tvarkas. Viena pacientė pasakojo, kad po vėlyvo persileidimo ji paklausė mediko – tai buvo berniukas ar mergaitė? Atsakymas buvo šaltas: „Iškrito ir iškrito. Tokia Dievo valia.“ Ramina tik tai, kad tokie atvejai yra pavieniai“, – sakė centro vadovė.
 
Pasak Z.Tomilinienės, anksčiau nebuvo skiriama dėmesio nėščiųjų psichologinei būsenai ir pagalbai nėštumo metu – visiems atrodė, kad tai – natūralus procesas, prie kurio daug prisidėti nebūtina: „Kalbėta, kad nėštumas – natūralus procesas, visos išgyvena, vadinasi, ir išgyvens. Todėl tikrai buvo reikalingas dėmesys ir supratimas, kad nėščiosios emocinė bei psichologinė būklė yra permaininga ir svarbu ja rūpintis, nes tai gali lemti vaiko augimą bei gerovę nėštumo metu ir po gimdymo. Jeigu vaiką mama augina viena ir visiškai neturi palaikymo artimoje aplinkoje, būtina užtikrinti, kad moteris laiku sužinotų, kokia pagalba jai gali būti suteikiama.“
 
Žvilgsnis krypsta į finansus
 
„Finansinė pagalba nėra vienintelis rodiklis, į kurį reikėtų orientuotis, bet jis yra svarbus. Norint užauginti vaiką, reikia didelių lėšų ir dėl to jaunoji karta nesiryžta susilaukti vaikų. Jie apskaičiuoja, kad auginti vaiką yra itin brangu tiek finansiškai, tiek psichologiškai, tiek laiko prasme. Kiekvienais metais yra didinami vaiko pinigai bei kitos išmokos, susijusios su vaiko priežiūra, tačiau taip pat svarbu, kad būtų finansuojamos ir nevyriausybinės organizacijos, teikiančios nemokamą socialinę ir psichologinę pagalbą nėštumo metu bei po gimdymo“, – teigė centro vadovė.
 
Deja, valstybės finansinė pagalba nėra prieinama visoms nėščioms ir pagimdžiusioms moterims – dalis jų neatitinka tam tikrų kriterijų pagalbai gauti.
 
„Pavyzdžiui, moterys, kurios neturėjo pakankamai stažo, negauna motinystės išmokos. Arba yra užsienietės studentės, turinčios leidimą gyventi, tačiau neturinčios pajamų ir negalinčios gauti jokių išmokų iš valstybės – nei išmokos vaikui gimus, nei vaiko pinigų. Mamos, kurių vaikams dėl kokių nors priežasčių nenustatyta tėvystė, negali gauti socialinės pašalpos. Be papildomos pagalbos joms išgyventi yra beveik neįmanoma. Todėl reikia atsižvelgti į kliūtis sistemoje ir bandyti ją pagerinti“, – pasakojo pašnekovė.
 
Centro vadovė įspėjo, kad kol valstybei motinos ir vaiko gerovė netaps prioritetu, vis mažiau moterų pasiryš susilaukti vaikų: „Kadangi gimstamumas ir nėščiųjų skaičius kiekvienais metais mažėja po du tūkstančius, vis daugiau dėmesio turi būti sutelkta į kuo palankesnių sąlygų sudarymą nėščiosioms ir auginančioms vaikus moterims bei šeimoms. Tokiu būdu būtų galima prisidėti ir prie gimstamumo didinimo. Valstybė privalo garantuoti nėščiosios saugumą, ypač, jeigu to saugumo nesuteikia sutuoktinis ar artimiausi žmonės.“
 
Prieš keletą metų pasirodžiusios šiurpios naujienos apie pagalbos nesikreipusias ar nesulaukusias mamas, buvo atspirtis nevyriausybinėms organizacijoms ir iniciatyvoms, globojančioms motinystę, kurtis.
 
„Kai pasklido informacija apie skaudžias mamų savižudybes, atsirado ir daugiau iniciatyvų, kurios atkreipė dėmesį į pogimdyminę depresiją, jos prevenciją bei pagalbą po gimdymo. Pavyzdžiui, VšĮ „Namų mama“ subūrė mamų bendruomenę, kur mamos padeda kitoms mamos tiek emociškai, tiek fiziškai namuose po gimdymo. 2023 m. valstybė pradėjo vykdyti „1000 pirmųjų motinystės dienų“ programą ir įgyvendina veiksmų planą, kuris padeda kuo anksčiau atpažinti pogimdyminės depresijos simptomus ir nukreipti pagalbai“, – atkreipė dėmesį Z.Tomilinienė.
 
Prasčiau regionuose
 
„Kriziniame nėštumo centre“ organizuojamos nuotolinės grupės nėščioms, išgyvenančioms sunkumus, ir moterims po gimdymo, jeigu jos susiduria su sunkumais ar depresyviomis būsenomis. Taip pat tiek regionuose, tiek ir didžiuosiuose miestuose teikiamos psichologinės ir socialinės konsultacijos nėščioms, pagimdžiusioms ar patyrusioms persileidimą, kūdikio netektį.
 
Tačiau Z.Tomilinienė pastebėjo, kad dėl prastesnės situacijos regionuose motinos privalo vykti į didmiesčius.
 
„Regionuose sveikatos apsaugos įstaigų sistema yra menkesnė – mažiau gydytojų, uždarinėjami gimdymo skyriai. Todėl aišku, kad atskirtis jaučiasi. Dažnai moterys važiuoja į didesnius miestus dėl gydytojo konsultacijos. Tačiau dabar vis labiau plėtojami psichikos sveikatos centrai, kuriuose būna suteikiamos psichologinės paslaugos. Dažniau regionuose gyvenančios motinos susiduria su sunkesne socialine ir materialine padėtimi. Jos dažnai į mus kreipiasi ir prašo kūdikio kraitelio ar kitokios finansinės paramos. O didelių miestų gyventojai dažniau kreipiasi dėl psichologinių sunkumų. Bet negalėčiau suabsoliutinti, kad vienos problemos būna tik regionuose, o kitos tik didmiesčiuose – visur yra pastebimas jų pasiskirstymas“, – kalbėjo centro vadovė.

---

 
Tarp kitko

2025 m. vasario 11 d. sostinėje oficialiai atidaryta daugiau nei 36 mln. eurų vertės Šveicarijos ir Lietuvos bendradarbiavimo programa „Motinos ir vaiko sveikata bei gerovė“. Naujojoje programoje dėmesys bus skiriamas nėščiųjų ir pagimdžiusiųjų moterų sveikatai, ankstyvajai vaiko raidos sutrikimų diagnostikai ir holistinei pagalbai šeimai. Programos lėšomis pagerintomis sveikatos priežiūros paslaugomis galės pasinaudoti visi Lietuvos vaikai iki 7 metų.

 lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!