Bijo kreiptis pagalbos
 
„Šiuo metu stengiuosi rasti socialinį būstą, kad galėčiau ištrūkti iš nesveikos aplinkos, kurioje daug smurto. Tačiau jaučiuosi kalta, nes manęs nesumušė. Metė į mane peilį, bet juk nesubadė, ar ne? Manau, kad galėčiau likti – bet viduje jaučiu, kaip tai mane smukdo, negaliu augti ir įveikti savo psichologinių problemų“, – socialinėje erdvėje atsakymų ieško moterys.
 
Tokių istorijų – ne viena. Nemažai moterų nusprendžia kentėti smurtą, todėl psichologinės ar fizinės agresijos rodikliai nemažėja. Tačiau specialistai įsitikinę, kad jeigu moteris atpažįsta ir pripažįsta smurtinius santykius, tuomet svarbiausias žingsnis yra tvirtas jos apsisprendimas ir ryžtas keisti situaciją.
 
„Norėdama padėti sau, ji turėtų pasirūpinti savo saugumu, kreiptis pagalbos į specialistus, o skubiais atvejais – į policijos pareigūnus“, – teigia Vilniaus miesto krizių centro direktorė Kristina Ankėnaitė-Balčiūnienė.
 
Anot pašnekovės, kiekvieną savaitę į centrą kreipiasi po kelias nuo pavojaus bėgančias moteris: „Visi mūsų atvejai yra vienaip ar kitaip susiję su tam tikra smurto rūšimi. Vidutiniškas per savaitę kreipiasi 3-4 žmonės.“
Centro direktorė pabrėžė, kad net ir itin stiprų smurtą patiriančios moterys vengia palikti sutuoktinius dėl finansinių sunkumų ar baimių. Dažnai susiduriama ir su manipuliacijos atvejais, kai moterys yra įsitikinusios, jog sutuoktinis „nėra toks blogas“.
 

„Kaip pagrindines priežastis išskirčiau finansinę priklausomybę, tikėjimą, kad smurtautojas pasikeis, gailestį smurtautojui, gėdos ar kaltės jausmą, baimę dėl artimųjų ar visuomenės pasmerkimo, baimę prarasti vaikus. Deja, dažnu atveju moterys net neatpažįsta smurtinių santykių“, – sakė Vilniaus miesto krizių centro direktorė Kristina Ankėnaitė-Balčiūnienė.

 
Vilniaus miesto krizių centro psichologai įspėja, kad nesiėmus priemonių gali atsirasti nerimas, depresija, kaltės jausmas, sumažėjęs savęs vertinimas ir pasitikėjimas savimi, nemiga, socialinis uždarumas ar vienišumas, valgymo sutrikimai, galvos skausmai, psichikos sveikatos problemos, nepasitikėjimas kitais žmonėmis bei sunkumai užmezgant sveikus santykius ateityje.
 
„Jeigu pažįstame asmenį, kurio elgesys kardinaliai pasikeitė, taip pat matomi sužalojimai – mėlynės, kraujosruvos, neatitinkantys pateikto paaiškinimo apie jų kilmę, svarbu kalbėtis ir įspėti institucijas. Iš praktikos galiu pasakyti, kad tik kompleksinė pagalba – psichologinė, socialinė, teisinė – padeda asmenims pasiekti ilgalaikių ir tikrai efektyvių rezultatų“, – aiškino centro direktorė.
 
Stokojame emocinio raštingumo
 
„Lietuvos gyventojai linkę problemas spręsti gana agresyviu būdu – agresiją nukreipdami į išorę arba į save. Tai rodo, kad vis dar stokojame emocinio raštingumo, švietimo įvairiais jautriais klausimais, o kartu sumažiname konstruktyvaus problemų sprendimo galimybę. Kai emocijos nėra tinkamai atpažįstamos ir valdomos, jos gali virsti destruktyviais veiksmais: smurtu, savidestrukcija ar emociniu uždarumu. Todėl itin svarbu stiprinti emocinį raštingumą, skatinti atviras diskusijas apie psichikos sveikatą ir kurti aplinką, kurioje žmonės jaustųsi saugūs pranešti apie patirtą smurtą“, – pasakojo socialinių mokslų psichologijos studijų krypties daktarė, profesorė I.Laurinaitytė.
 
Profesorė atkreipė dėmesį, kad nors pastaraisiais metais bendras nusikaltimų skaičius mažėja, smurtinių nusikaltimų procentinė dalis išlieka panaši. Tiksliai įvertinti smurto padaromą žalą tiek asmenims ir šeimoms, tiek visuomenei yra sudėtinga, tačiau, anot pašnekovės, akivaizdu, kad jo pasekmės būna rimtos ir ilgalaikės, dažnai persiduodančios ir iš kartos į kartą.
 
„Smurtas ne tik kenkia žmogaus savijautai, bet ir turi įtakos jo psichinei bei fizinei sveikatai, taip pat finansinei situacijai. Agresyvaus elgesio pasekmės riboja galimybes realizuoti save tiek šeimoje, tiek darbo aplinkoje, o tai daro platesnį poveikį visai visuomenei“, – teigė psichologė.
 
Moksliniai tyrimai rodo, kad smurtinio elgesio atsiradimui įtaką daro daugybė veiksnių. Pasak I.Laurinaitytės, juos galima suskirstyti į tris pagrindines grupes: susijusius su smurto istorija, su smurtavimo galimybėmis arba su smurtą provokuojančiais stimulais. Pavyzdžiui, egzistuoja stiprus ryšys tarp smurto ir finansinių problemų. Europos lyčių lygybės institutas apskaičiavo, kad smurtas artimoje aplinkoje Lietuvai kasmet kainuoja 2,3 mlrd. eurų per metus.
 
Nukenčia ir mažamečiai
 
„Gausūs tyrimų duomenys patvirtina, kad skurdo ir smurto aplinkoje augę vaikai dažniau susiduria su asocialaus elgesio rizika, ilgainiui galinčia didinti tikimybę nusikalsti. Ekonominiai sunkumai stiprina vaikų elgesio ir emocines problemas, nes padidėja įtampos, konfliktų ir priešiškumo tikimybė vaikų ir tėvų kasdienėje sąveikoje. Stresas, susijęs su gyvenimu skurde, pablogina tėvų galimybes reaguoti vaikus palaikančiu būdu, tad dažniau pasitaiko šiurkščios ir bausmes taikančios tėvystės atvejų. Namai tampa tokia vieta, kurioje išmokstama agresyvaus, priešiško ir pikto elgesio, jis modeliuojamas, pastiprinamas ir toliau plėtojamas“, – aiškino I.Laurinaitytė.
 
Visgi, anot mokslininkės, tai nereiškia, kad visi vaikai, augę nepalankiomis sąlygomis, bus linkę nusikalsti. Tačiau tokie mažamečiai dažniau patiria ilgalaikį stresą, susiduria su šiurkščia tėvyste ar smurto aplinka, o tai turi įtakos jų raidai. Svarbu nepamiršti, kad smurtas artimoje aplinkoje nepriklauso nuo socialinės padėties, ekonominių veiksnių ar išsilavinimo – jis gali vykti bet kur ir pasireikšti įvairiomis formomis.
  
Pasak I.Laurinaitytės, nors socialiniai pokyčiai nevyksta greitai, svarbiausia yra nuoseklus darbas – tiek švietimo, tiek teisinių, tiek bendruomeninių iniciatyvų lygmenyje. „Kuo daugiau apie tai kalbėsime, tuo geriau galėsime suprasti, kad smurtas nėra tik jį patiriančio žmogaus asmeninė problema, – tai visos visuomenės atsakomybė.“

---

 
Skaičiai

16 proc. Lietuvos gyventojų (20 proc. moterų ir 11 proc. vyrų) pasisakė patyrę smurtą artimoje aplinkoje. Taip dažniau atsakė respondentai, kurių šeimos mėnesio pajamos yra žemesnės nei 1,2 tūkst. eurų (24 proc.). Dažniausiai patiriamas smurtas, Lietuvos gyventojų nuomone, yra  fizinis (jį paminėjo 11 proc.) bei psichologinis (10 proc. Lietuvos gyventojų). Tarp patyrusių smurtą respondentų fizinį smurtą paminėjo 69 proc., psichologinį smurtą – 62 proc., seksualinį ir ekonominį – po 5 proc.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!