Garsina Lietuvą

 

Menininkas, grafikos dizaineris kaunietis 32-ejų Karolis Simaitis nuo pat vaikystės buvo visapusiška asmenybė. Mokykloje jis buvo vienas ryškiausių lyderių, nuolat turintis idėjų naujiems renginiams ir veikloms. Vėliau ši savybė pasireiškė dirbant kurčiųjų jaunimo organizacijose. Kita jo asmenybės pusė – menininkas. Jo grafikos darbai žavi originalumu ir detalėmis – jose Karolio gyvenimo patirtis susipina su neribota fantazija.

 

Lietuvos kurčiųjų žvaigždžių sąraše – VV atlikėjas, menininkas, BMW automobilių gerbėjų klubo Lietuvoje įkūrėjas Arnoldas Matulis. Taip pat drabužių dizaineris Giedrius Šarkauskas, kuris save atrado kurdamas lininių drabužių serijas. Giedrius pirmasis kurčias žmogus Lietuvoje įkūręs savo verslą ir sėkmingai jam vadovavęs 18 metų. Jurgita Šiaudkulytė – jauna ir perspektyvi fotografė, turinti savo verslą.

 

Tai tik saujelė tų, kurie ne tik skina asmenines pergales, bet garsina Lietuvą pasaulyje.

 

Gyvena visavertį gyvenimą

 

„Kurtieji visiškai nesijaučia likimo nuskriausti. Jie negirdėdami gyvena visavertį gyvenimą, puikiai jaučiasi“, – įsitikinusi Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro Švietimo pagalbos ir vertinimo skyriaus vedėja Daiva Burkauskienė.

 

Deja, neretai sparnus jiems pakerpa aplinka. Mat su kurčiųjų pasauliu nesusidūrę žmonės, pasak D.Burkauskienė s, linkę juos nuvertinti.

 

Taip atsitinka todėl, kad šie du pasauliai negali susikalbėti – juos atitolina komunikacijos nebuvimas.

 

„Ko nežinai – bijai. O ko bijai – nuo to atsitrauki, lieki nuošaly“, – aiškina pašnekovė. Kurtiesiems lietuvių kalba – didžiausias iššūkis. Jiems itin svarbus savas aplinkos ratas, bendruomenė. Mokykla kurtiesiems – kultūros dalis, vieta ,kur gali laisvai komunikuoti“, – pasakoja moteris.

 

Susikalbėti girdinčiųjų ir kurčiųjų pasauliams padeda menas, kūryba ir sportas.

Kaip sako D.Burkauskienė, Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro steigėjas – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija – stipriai palaiko kurčiųjų gyvybingumą, remia jų veiklas: „Kurtieji turi savo sporto komitetą, taip pat ir savo atskiras Olimpines žaidynes, čempionatus. Kurtieji mūsų sportininkai už savo pasiekimus iš valstybės gauna premijas, rentas.“

 

Kurčiųjų pasaulio atstovų pasiektas ir tarptautinis pripažinimas sporto arenoje. Profesionalus Lietuvos kurčiųjų orientacininkas Tomas Kuzminskis pasaulyje medalius skina daugiau kaip tris dešimtis metų, dalyvauja ir Pasaulio sveikųjų čempionatuose, yra daugelio Lietuvos bei tarptautinių kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų orientavimosi sporto varžybų dalyvis ir prizininkas.

 

Atsidavęs kurčiųjų pasauliui Jonas - pirmyn!

 

Kurčiųjų mokytojas, visuomenininkas, savanoris, imituojamųjų dainų atlikėjas, renginių vedėjas – tai apie kurčiųjų pasaulio atstovą Paulių Jurjoną. 

 

„Net nežinau, ką reiškia girdėti. Bet mano negalia man visai netrukdo. Nebuvo taip, kad susidurčiau su barjerais, vien dėl to, kad negirdžiu. Už tai dėkoju tėvams. Jie niekada nereikalavo, kad daryčiau taip, kaip jie nori, atvirkščiai – jiems svarbiausia buvo, kad gerai jausčiausi. Visada mane skatino. Net kai pirmą kartą įsilieti į draugų būrį man buvo nedrąsu, mama sakė: „Eik“, o kai šventės vykdavo girdinčiųjų aplinkoje, į kur manęs netraukė, tėvai visuomet suprasdavo. Baigiau kolegiją, akademiją, įsidarbinau mokykloje. Pasirodo, pasiekiu ir gaunu viską, ko noriu ir dėl ko stengiuosi. Tiesiog reikia išdrįsti. Jeigu bijosi, ką tuomet pasieksi? Mano tikslas nėra būti dėmesio centre, mano tikslas – parodyti visiems, kad kurtiesiems viskas įmanoma. Nori ko nors pasiekti? Ieškok kelio ir būdų nueiti iki savo tikslo! Tikslai pasiekiami ne per vieną dieną. Tai yra darbas ir keliauti teks mažais žingsneliais, svarbiausia – nebijoti“, – griauna mitus, kad kurtieji gyvena socialinėse paraštėse Jonas.

 

Jaunas vyras veda meno krypties būrelį darželio vaikams – imituojamų dainų, poezijos, teatro ar kitokius kūrybinius užsiėmimus. „Esu klasės vadovas ir auklėtojas. Šiuo metu man patikėti šeštokai. Esu technologijų mokytojas. Visai neseniai man pavedė organizuoti imituojamųjų dainų būrelį. Tai – tik pradžia, galbūt ateityje pavyks geriau, o kol kas mūsų tikslas – rengti menines programas artimiausioms šventėms. Taip išsprendėme ir renginių organizatorių centre klausimą“, – apie kūrybinę veiklą pasakoja Jonas.

 

Gražina Jočytė – sporto ir meno atstovė. 

„Į krepšinio aikštelę pirmąkart įžengiau būdama 9-erių ir šiam sportui esu ištikima iki šiol. Krepšinis yra mano kasdienybė, bet jis bėgant metams nenustoja teikti didžiulį malonumą ir daugybę teigiamų emocijų. Net tuomet, kai vaikystės pomėgis 2008 m. virto darbu ir tapau moterų krepšinio rinktinės žaidėja“, – apie sportinės karjeros pradžią pasakoja Gražina. Per tą laiką komanda tapo daugkartinėmis Europos vicečempionėmis, pelnė tris sidabro medalius,  bei dukart pasaulio vicečempionėmis. 

 

Dar viena merginos aistra – fotografija. 

„Man – nauja sritis, tačiau viskas prasidėjo nuo filmavimo. Pradėjusi kurti trumpus filmukus supratau, kad tai man įdomu. Filmuojant įvairius siužetus ir vėliau juos jungiant galima sukurti įtraukties efektą, kuris filmus daro patrauklius. Jau turėdama filmavimo patirties nusprendžiau pabandyti fotografuoti, tiesa, labiau dėl savęs, norėjau turėti savo vaiko ir šeimos nuotraukų. Telefonu kokybiškų ir efektyvių nuotraukų nepadarysi, todėl išbandžiau fotoaparatą ir nejučia pradėjau tuo užsiimti rimčiau. Gavusi pirmąjį užsakymą nufilmuoti vestuves supratau, kad užsakovų įgeidžiai didesni, jie pageidauja ne tik filmavimo, bet ir nuotraukų. Fotografavimas iš pradžių man pasirodė svetimas dalykas, tačiau įdėjus nemažai pastangų ir darbo supratau, kad galiu fotografuoti“, – apie užsispyrimą veikti pasakoja ji.

---

Tarp kitko

Kurtieji yra linkę į kūrybą. Jiems svarbus vizualumas ir rankų darbas. Daugiausia pastebima, kad kurtiesiems menininkams patinka piešti, tapyti, lipdyti keraminius kūrinius, daryti įvairius rankdarbius. Taip pat fotografuoti, vaidinti pantomimą, taip pat ir šokti.

 

Lietuvoje tradiciškai yra švenčiama kurčiųjų meno šventė, kuri dažniausiai vyksta birželio – liepos mėnesiais. Ši šventė kiekvienais metais vyksta vis kitame mieste. Meno šventė, kuri vyksta salėje arba lauke, kiekvienais metais pritraukia daugybę žmonių iš kitų miestų. Šventėje vyksta įvairūs spektakliai, pantomimos teatro pasirodymai, komedijų vaidinimai, imitacinės dainos, poezijos pasirodymai, tautiniai bei pramoginiai šokiai.