- Pradėkime pokalbį nuo aktualijų – daug nerimo tarp įstaigų sukėlė naujos finansavimo gairės. Jūsų asociacijos narius tai irgi paliestų – pradinės ir ambulatorinės bei kitos stacionarinės reabilitacijos viršsutartines paslaugas ketinama apmokėti 70 procentų kainos.
 
- Mus išgąsdino šie Valstybinės ligonių kasos inicijuojami pokyčiai. Jie rodo, kad politika pasikeitė. Prieš keletą metų Sveikatos apsaugos ministerija ir ligonių kasa sakė: tik teikit, tik priimkit, o mes ieškosime būdų, kaip apmokėti. Žinoma, ne oficialiais raštais, bet neoficialiai tai nuolat buvo akcentuojama.
Įstaigos stengėsi taip ir daryti, kai kurios plėtėsi, priėmė daugiau darbuotųjų... o dabar išgirstame apie kurso pasikeitimą: pasirodo, viskas priešingai – jau nereikia paslaugų ir eilės nieko tokio.
Tokios apmokėjimo logikos negaliu suvokti. Ar paslauga suteikta virš sutarties ar sutarties rėmuose, jos teikimo savikaina ta pati.
Neramu, kad šių pokyčių kontekste nekalbama apie pacientus.
 
- O kaip tai palies pacientus?
 
- Įstaigos nustos teikti viršsutartines paslaugas. Įsivaizduoju, kad dėl to eilės padidės dvigubai ar net trigubai. Ne mėnesį, o keturis šešis reikės laukti.
Be to, gydytojai akcentuoja, kad reabilitacija veiksmingiausia, kai suteikiama kaip galint greičiau. Gauta po pusmečio ji gali apskritai prarasti prasmę.
 
- Einamuosius reikalus, problemas visi skuba aptarti su naujaisiais valdančiaisiais. Ar jau pasimatėte su sveikatos apsaugos ministre?
 
- Buvome susitikę su ministre ir viceministrėmis, kurios kuruoja mūsų sritį. Pokalbis buvo tikrai produktyvus, papasakojome apie kylančius iššūkius, kur neišnaudojamas potencialas.
Esame įsitikinę, kad reabilitacijoje reikėtų skatinti gamtinių išteklių panaudojimą – mineralinio vandens ir gydomojo purvo. Lietuva šioje srityje išskirtinė, nes turime ir tradicijas, ir žinias...
 
- Beje, prieš keletą metų pradėjote kurortologijos doktorantūros programą su LSMU, kaip sekasi jai įsibėgėti?

- Išties turime tokią specialybę, doktorantūros programa tęsiama, šios idėjos įgyvendinimo partneris yra „Versmės“ sanatorija.
 
- Grįžtant prie pokalbio su ministre. Kokia didžiausias problemas jai įvardijote?
 
- Pagrindinė problema, kurią patiriame, – medikų trūkumas. Mums trūksta gydytojų reabilitologų, bendrosios praktikos slaugytojų. Pailginus mokymo programas jau aiškiai pastebime ir masažuotojų trūkumą... Taip pat nustebino tendencija, kad pastaruoju metu imame pasigesti ir kineziterapeutų, kurių iki šiol atrodė pakankamai. Galbūt dėl to, kad dalis jų dirba neoficialiai?..
 
- Kaip manote, kas padėtų spręsti žmogiškųjų išteklių trūkumą?
 
- Reikėtų didinti rengiamą specialistų skaičių, mažinti biurokratinę administracinę naštą gydytojams reabilitologams – tai leistų vienam gydytojui aptarnauti daugiau pacientų. Nėra normalu, kad pusę laiko gydytojas ne konsultuoja, o pildo dokumentus.
 
- Turite omenyje panašius pokyčius, kaip šeimos gydytojo komandoje?
 
- Pasikeitusi slaugytojų medicinos norma, kai jie gali receptus išrašyti, kai kuriuos tyrimus paskirti, tikrai būtų sprendimas ir medicininės reabilitacijos gydytojo darbe.
 
- Savo „Linkedin“ profilyje pasidžiaugėte, kad praėjusieji metai asociacijai buvo rekordiniai...
 
- Jei kalbėtume apie visą sektorių, džiugu, kad augo sanatorijų paslaugomis pasinaudojusių asmenų skaičius. Jie vyksta čia savo lėšomis, nes tiki jų nauda, jaučia pagerėjimą. Smagu, kad augo ir lietuvių, ir užsieniečių skaičiai. Tai rodo, jog mūsų veikla reikalinga bei naudinga.
Smagu, kad užsienio svečiai vertina gydomąjį purvą, mineralinį vandenį ir aukštą medicinos paslaugų kokybę, nes kitur Europoje tokios kombinacijos negauna.
Sanatorijos, pritraukdamos klientus, kuria darbo vietas regionuose, kuriuos siekiama atgaivinti, mažinti atskirtį tarp jų ir miesto.
 
- Visgi yra tekę girdėti atsiliepimų, kurie rodo ir erdvę tobulėti, ypač reabilituojant pacientus po sunkių operacijų... Tai ir neaiškiais kriterijais parenkamos procedūros, po onkologinių žarnyno operacijų nepritaikyta dieta, dėl ko pacientams kilo rimtų negalavimų... Kaip galima paaiškinti tokius atvejus?
 
- Pavienių atvejų negalėčiau komentuoti. Šiaip visos įstaigos yra licencijuojamos, vyksta nuolatiniai patikrinimai, nustatytos tvarkos, kurių turime laikytis.
Atkreipčiau dėmesį, kad iš asociacijos narių reabilitaciją gauna apie keturiasdešimt tūkstančių pacientų. Matyt, neigiamų atsiliepimų neišgirstame iš didžiosios dalies, bet per tokį didelį kiekį gali būti ir ne visai atitiktų lūkesčių.
Kalbant apie maitinimą ir dietą, tai specialistų trūkumas galėtų būti viena tokių nusiskundimų priežasčių, nes tiek dietologų, tiek dietistų trūksta.
Kalbant apie kitus atvejus, tai jei daktaras pusę laiko pildo dokumentus, negali skirti pakankamai dėmesio pacientui... Tas irgi gali lemti nesklandumus.
 
- Nepaisant augančių reabilitacijos apimčių, eilės vis tiek išlieka. Kas tai lemia?
 
- Anksčiau buvo kvotos siuntimams, o dabar – pacientų priėmimui. Nesiimu vertinti kitų siuntimų tvarkos, bet reabilitacijos atveju, kai įstaigoms atrištos rankos rašyti neribotą kiekį siuntimų, tai lėmė, jog tiesiog nėra galimybių suteikti tiek paslaugų, kiek siunčiama. Ir ne visi gali gauti paslaugą, tenka laukti.
Tada, kai buvo daromas šis pokytis, įspėjome, kuo viskas baigsis – milžiniškomis reabilitacijos eilėmis. Prieš trejus ketverius metus nebuvo eilių, nes siuntimų skaičius buvo ribotas ir gydytojai tai žinodami atrinkdavo pacientus, kuriems labiausiai reikia reabilitacijos.
 
- Vadinasi, reabilitaciją gaus nebūtinai sunkiau sergantis ligonis, o kas pirmiau prisiregistruos?
 
- Atsitinka ir taip, kad paslaugą gauna ne tas, kam labiausiai šią akimirką jos reikia, o kas pirmesnis paskambino, rado vietą. Mes tikrai nerūšiuojame pacientų, jų net nematome iki atvykstant, taigi negalime žinoti, kuriems jų reabilitacijos reikėtų labiau ar skubiau.

---

 
Dosjė
Artūras Salda nuo 2003 m. su pertraukomis ir įvairiose pareigose dirbo UAB „Eglės sanatorija“, nuo 2015 m. yra šios bendrovės generalinis direktorius.
Nuo 2017 m. Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos prezidentas.
2020-2023 m. „Lithuania travel“ valdybos narys.
2020-2023 Lietuvos turizmo rūmų viceprezidentas.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!