Batsiuvys be batų
 
Gydytojos išsilavinimą turinčios I.Diržienės istorija tik patvirtina patarlę: batsiuvys – be batų. Apie padidėjusį kraujospūdį, pašnekovė išgirdo prieš 35-erius metus. „Kreipiausi į Kauno klinikų akių gydytoją visai ne dėl šios ligos, – pasakoja kaunietė. – Mane priėmęs akių gydytojas patikrino kraujospūdį ir sakė: „taigi, jūsų kraujospūdis yra aukštas“. Gydytojas nurodė tuoj pat kreiptis į šeimos gydytoją, gydytoją terapeutą. Kadangi esu gydytoja reabilitologė ir tuo metu jaučiausi absoliučiai gerai, į kolegas taip ir nesikreipiau.“
 
Augant vaikams, daugėjant darbo namuose, moteris pasakoja ir toliau nekreipusi dėmesio į padidėjusį kraujospūdį. Vis dėlto po vieno profilaktinio patikrinimo I.Diržienė dėl hipertenzijos jau neišvengė vizito pas gydytoją kardiologą, kuris kraujospūdžiui reguliuoti skyrė vaistus.
 
Pašnekovė prisimena, jog maždaug prieš 8 metus, atlikus širdies echoskopiją ir visus kitus tyrimus, gydytoja kardiologė ją nusiuntė į Kauno klinikas širdies ir kraujagyslių tyrimui. Mat kraujospūdžio vis nepavyko kontroliuoti: jis tai būdavo per aukštas, tai – žemas. „Maniau, kad kraujospūdis šokinėja dėl nervinės įtampos, – pasakoja I.Diržienė. – Man rekomendavo atlikti koronografiją. Po šio tyrimo paaiškėjo, kad kraujagyslės yra susiaurėjusios. Praktiškai turbūt nė vienos normalios nebuvo: užsikimšimas buvo nuo 35 iki 90 procentų.“
 
Bėdos po vieną nevaikšto
 
Tais pačiais metais medikei buvo atliktas širdies šuntavimas, įdėti du šuntai. Po sėkmingos reabilitacijos situacija ėmė taisytis, pavyko normalizuoti kraujospūdį.
 
Deja, moterį ištiko infarktas. Tiesa, laiku suteikus pagalbą ligoninėje, skirtas ambulatorinis gydymas. „Kardiologė paskyrė dar vieną koronografijos tyrimą. Tada man buvo įdėti keturi stentai. Savijauta pagerėjo, vis dėlto vaistus nuo spaudimo gerti privalėjau. Ir tai dariau kaip nurodė gydytojai, – pasakoja I.Diržienė. Dabar ji kasmet eina pasitikrinti pas kardiologą.
 
Negalima sustingti
 
„Negalima sustingti, nejudėti ir laukti, kada čia tau kokia tabletė padės. Reikia galvoti, kad tu pasveiksi… Aš visada buvau optimistė. Man padėjo relaksacinė muzika, pasivaikščiojimai gamtoje. Mes gyvename Panemunėje, čia pat – šilas. Vyras visada eidavo kartu pasivaikščioti, palaikydavo morališkai, – kaip bandė atgauti jėgas, pasakoja I.Drižienė, pridūrusi, jog šiuo metu jos savijauta tikrai nebloga, nors po širdies operacijų, jai dar keisti klubų sąnariai, teko spręsti ginekologines problemos. – Gyvenimas eina į priekį ir negalima pasiduoti ligai. Gydytojai padeda, tačiau pats žmogus turėtų būti savo sveikatos kalvis. Turi stengtis bendrauti, būti veikloje ir tada visas gyvenimas atrodys gražesnis, o savijauta bus geresnė.“

---

 
Interviu su specialistu
 
Respublikinės Klaipėdos ligoninės gydytoja kardiologė Gintarė Valterytė:
 
- Kokios yra dažniausios išeminės širdies ligos, širdies kraujagyslių susiaurėjimo priežastys?
 
- Išeminę širdies ligą dažniausiai sukelia rizikos veiksnių visuma. Tai yra antsvoris, nutukimas, rūkymas, cukrinis diabetas, padidėjęs kraujo spaudimas, cholesterolio koncentracijos padidėjimas kraujyje, mažas fizinis aktyvumas bei stresas. Taip pat įtakos susirgti miokardo infarktu, krūtinės angina turi ir veiksniai, kurių negalime kontroliuoti, pavyzdžiui, amžius, lytis, genetika. Dauguma šių veiksnių pažeidžia kraujagyslių sieneles, todėl jose gali kauptis cholesterolis. Ilgainiui šie aterosklerotiniai procesai gali lemti reikšmingą vainikinių arterijų spindžio susiaurėjimą ar užsikimšimą, sukeldami miokardo išemiją. Kuri gali pasireikšti krūtinės angina arba, visiškai užsikimšus arterijai, miokardo infarktu.
 
- Kokie simptomai rodo, kad gali būti užsikimšusios širdies kraujagyslės?
 
- Dažniausias simptomas, kuris turėtų kelti susirūpinimą, kad yra pažeistos širdies kraujagyslės, yra skausmas ar diskomfortas krūtinėje. Jis dažniausiai jaučiamas vidurinėje arba kairiojoje krūtinės pusėje, už krūtinkaulio. Pacientai dažniausiai šį skausmą apibūdina kaip spaudžiantį, veržiantį, maudžiantį ar deginantį. Skausmas gali plisti į kairę ranką, petį, kaklą, apatinį žandikaulį ar net nugarą. Jis įprastai pasireiškia fizinio krūvio, emocinio streso metu ar šaltame ore. Taip yra, nes tuo metu širdžiai reikia daugiau deguonies, tačiau dėl susiaurėjusių kraujagyslių aprūpinimas juo yra nepakankamas. Esant pažengusiai ligai, simptomai gali atsirasti ir ramybės būsenoje, naktį arba pavalgius – tai nurodo jau toli pažengusią ligą. Skausmas įprastai trunka kelias minutes ir praeina nutraukus fizinį krūvį. Dar vienas būdingas simptomas – dusulys, kurį provokuoja fizinis krūvis. Kai kurie pacientai skundžiasi širdies ritmo sutrikimais, nebesukontroliuojamu kraujo spaudimu, sumažėjusia fizinio krūvio tolerancija, bendru silpnumu, prakaitavimu ar galvos svaigimu. Tai nėra patys būdingiausi simptomai, bet kartais, įvertinus rizikos veiksnius, galime suprasti, kad pacientui greičiausiai yra pažeistos širdies vainikinės kraujagyslės. Taip pat yra ir „tyliosios“ išeminės širdies ligos atvejų, kai pacientai nejaučia jokių simptomų, o liga nustatoma tik atliekant papildomus tyrimus.
 
- Kokių naudingų patarimų, padėsiančių išvengti išeminės širdies ligos, galėtumėte duoti skaitytojams?
 
- Rekomenduojama mesti rūkyti, riboti alkoholio vartojimą, maitintis sveikai ir subalansuotai. Svarbu išsaugoti fizinį aktyvumą, judėti, leisti laiką gryname ore. Reikėtų stengtis nepriaugti svorio, o turint antsvorio – mažinti kūno masę. Taip pat atsakingai vartoti vaistus, kurie yra paskirti arterinei hipertenzijai, cukriniam diabetui ir dislipidemijai (padidėjusio cholesterolio kiekio kraujyje) gydyti. Mano nuomone, svarbiausia anksti nustatyti širdies ir kraujagyslių ligas arba įvertinti jų rizikos veiksnius, kad būtų galima užkirsti kelią tokioms sunkioms būklėms kaip miokardo infarktas.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!