Jei sumanytumėte į rašinio pavadinimą įsigilinti ir jo esmę iki galo suvokti, galbūt turėtumėte teisę pakartoti žodžius, kuriuos, Mėnulyje nusileidęs, ištarė pirmasis jo dulkes palietęs žmogus. O jei jau sulaukėte ir penkiasdešimties, gali būti, kad net jo pavardę atmenate – Neilas Armstrongas.
Bet ar reikia jums ir mums tai žinoti? (Nes kartu skridusių B.Aldrino ir M.Kolinzo jau ir JAV jaunimas nebežino). Informacijos lavina ir taip ant mūsų griūva. Ką daryti, kad ji mirtinai neprislėgtų?
Tačiau po gyvenimo analizės (ir planuoto elgesio teorijos) pasirodo, kad viskas, ką gyvenime nuveikiame, gali sutilpti į du universalius žodžius: protą ir... beprotybę. Bet psichoterapeutai ir kiti gudrūs medikai net tas dvi molekules apjungti geba: pavadina tai... fiziologija. Nėra absoliučiai tikslu. Vis dėlto tokia sofistinė prielaida – galima.
Tiems, kuriuos pseudofilosofinės išvados jau pradeda varginti, – buitiškesnis variantas, paprasčiau viską paaiškinantis. Planuoto elgesio teorija (jos autorių yra ne vienas, ir kaip visada jie vieni su kitais ginčijasi) teigia, kad žmogaus elgesys priklauso nuo jo ketinimų. O tuos ketinimus „reguliuoja“ trys pagrindiniai veiksniai:
Požiūris į savo elgseną (kiek žmogus mano, kad tam tikras elgesys jam naudingas ar žalingas).
Subjektyvios normos (kaip žmogus suvokia kitų žmonių lūkesčius dėl jo elgesio).
Elgesio kontrolė (kiek žmogus jaučiasi pajėgus įgyvendinti tam tikrus planus).
Jei šie trys veiksniai yra ganėtinai stiprūs, jie mumyse formuoja ir tam tikrą elgesį (ketinimai čia yra pirmasis žingsnis).
Tačiau nesileiskite viliojami į spąstus. (Jau beveik įviliojome!). Planuoto elgesio teorija kartais netikėtai nukrypsta į šoną. Pavyzdžiui, kuomet ryte prieš darbą verdate kavą, šis veiksmas nebūtinai remiasi aktyviu svarstymu (greičiau tai – įprotis). Kartais tas „į šoną“ yra padiktuotas vidinės kontrolės nebuvimo (pažvelgėte pro langą ir pamatėte gatvėje automobilių kamštį). Ir, žinoma, iš vėžių išmuša... impulsyvus elgesys: dienotvarkę (?) ir net dietinius jūsų ketinimus kažkodėl (?) ima reguliuoti netikėtai (?) nusipirkta šokolado plytelė...
Gali būti, kad ir šie, ką tik išvardinti pavyzdžiai, jums nėra aiškūs. Nes surašyti sąlyginai šiuolaikine kalba. Bet geresniam asociacijų įsisavinimui turime atsisukti į dar vieną teoriją: planuojamos rizikos. Ši su mūsų jau nagrinėja – stipriai susijusi, jos autorius kažkoks ponas Geraldas S. Wilde‘as. Vienu sakiniu nusakomas turinys yra toks: kiekvienas individas iš savo veiklos nori gauti kuo daugiau naudos. Žmogus pats nustato tam tikromis aplinkybėmis priimtinas rizikos ribas, įvertina tas rizikas sveikatai ir saugumui.
Dar vienas pavyzdys, kurį tikrai ne visi atmins: 1952-ųjų prancūzų filmas „Fanfanas Tulpė“ (su Gina Lollobrigita). Esmė: Fanfanas, norėdamas išvengti priverstinės santuokos, stoja į kariuomenę, pirmenybę teikdamas rizikai būti nužudytam karo, o ne... santuokos.
O dabar, kaip keista bebūtų, užmirškite tai, kas ligi šiolei rašiny... prirašyta. Įjunkite fantaziją bei vaizduotę. Suraskite iki šiol paminėtuose pavyzdžiuose situacijas, kurios tarsi ir šmėkštelėjo jūsų galvose.
Lengviausia, žinoma, Lietuvos gatvėse rasti fanfanų – pilni skersgatviai jų. Nuolat nuomones keičiančių prezidentų (įvairių rūšių ir kategorijų) – antra tiek. Bet ne visi atsargūs: vienos partijukės vadas (tas, kuris dar nesuprato, kad liežuvio nevaldymas į aukštą postą dar nė vieno neatvedė) stipriai rizikuoja. Ir greit savo kailiu tai pajus.
Kodėl taip mažai pavardinta? Negi tik tiek negirdėjusiųjų apie elgesio teorijos planavimą teturim? Yra! Pabaigoje apie juos dar užsiminsiu. O dabar –apie tikrąją, ne šešėlinę, planuoto elgesio teoriją. Apie tą, kuri nukreipta tiesiai į jus. Ir ties kuria jau esate „pakibę“.
Taip jau atsitiko, kad privertėme jus planuoto elgesio teoriją pasukti politikos link. Tiesa, pirminis teorijos taikymas buvo kur kas praktiškesnis – planuoti pirkėjų poelgius.
O kada jūs paskutinįsyk analizavote savo elgesį pirkimo metu? Tiesa, kam jums galvoti, kuomet apie jūsų elgesį jau kiti pagalvojo? Žinoma, pardavėjai. Bet įprastu keliu neisime – nekartosim banaliųjų metodų (pieno skyrius – tik parduotuvės gale, gėlės ir agurkai, pomidorai – prie įėjimo, mėsos vitrinos – raudonai apšviestos, o visoje parduotuvėje – bandelių su cinamonu kvapas). Vartotojų požiūris į prekes turi teigiamą arba neigiamą konotaciją, telefono ar automobilio pasirinkimuose atsispindi kaimynų pirkiniai ir apsisprendimai ir t.t.
Vienas iš planuotos elgesio teorijos pradininkų – JAV sociologas Isakas Ajzenas – teigė, kad atsitiktinių veiksmų visuomenėje beveik nebūna: visuomet veikia nuosekli jų grandinė. Jau minėjau, kad planuoto elgesio teorijos „specai“ tarpusavyje nesutaria. I.Aizekas yra tarp tų, kurie teigia, jog elgesio kontrolė yra reliatyvi, o būsimus vartotojų veiksmus įmanoma numatyti. Priklausomai nuo situacijos. Tačiau kartais viską sugriauna... kvailystė. Arba noras būti originaliam. Norite pavyzdžių?
Tuo, kad per artimiausius 10 metų savaitgaliais nebedirbs didžiausi prekybos centrai, netiki net vienos mūsų jau minėtos partijukės veikėjas. Tačiau kiša „šaršalą“ į smegenis. Dar toliau nužengė originalumo ieškanti kadaise neprasta žurnalistė: kokio gi
nupušimo mergaitei prireikė, kad kalbinto politiko telefono numeryje 88 įžiūrėtumei raides HH ir jų besislepiančius... Hitlerio inicialus? Štai kur, pasirodo, slepiasi Tikroji Planuoto Elgesio Teorija! Nors kai kas komentaruose tvirtino: šizofrenija!
O dabar prašome patikrinti, ko iš šitų nedidelių pamokėlių išmokote.
Kaip manote, ar padaugėtų avarijų Didžiosios Britanijos salų keliuose, jei nuo rytojaus ten visi imtų važiuoti kita, nei dabar įprasta, kelio puse?
Atsakymas (ne toks, kokio tikėjotės): sumažėtų. Nes visi imtų važinėti kur kas atsargiau. O padidėtų – maždaug po pusmečio, kuomet ateitų samprata, kad TAIP važinėti jau įpratome. Išmokome.
Dabar – darsyk apie tuos, kurie yra seni niurzgos, ir kuriems nepatinka nė vienas iš Lietuvoje dirbančių prezidentų. Ir nė vienas nė vienos partijos lyderis. Ir nė vienas TV žurnalistas. Ir nė vienas, siekiantis Lietuvai „Eurovizijoje“ atstovauti.
Jei tikitės išgirsti receptą, jo nebus nesitikėkite. Kadangi didžiuoju procentu atvejų tą prezidentą patys ir išsirinkote. Didžiuoju procentu atvejų už tą EP dabar dirbantį balvoną patys ir balsavote. Ir ne kam kitam, o jums patiko tas liežuvio nevaldantis partijos „lyderis“. Ir tik mūsų Ministras Pirmininkas kaltu nelieka: balsavote už vieną, o gavote kitą. Planuoto elgesio teorija nepasitvirtino.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: