- Slau­gy­to­jų trū­ku­mas ša­ly­je – kri­ti­nis. Kas da­ro­ma sie­kiant pa­ska­tin­ti rink­tis šios spe­cia­ly­bės stu­di­jas?
 
- Slau­gos ir aku­še­ri­jos stu­di­jos – pri­ori­te­ti­nės, to­dėl kuo dau­giau sto­jan­čių­jų ska­ti­na­me rink­tis šias stu­di­jas. Vy­riau­sy­bė pra­ėju­sią sa­vai­tę pri­ėmė­ spren­di­mą di­di­nti vals­ty­bės fi­nan­suo­ja­mų vie­tų skai­čių slau­gos ir aku­še­ri­jos stu­di­jo­se. Uni­ver­si­te­tuo­se pa­di­di­no­me tris­de­šim­čia vals­ty­bės fi­nan­suo­ja­mų stu­di­jų vie­tų, ko­le­gi­jo­se – sep­ty­nias­de­šim­čia. Tai – reikš­min­gas skir­tu­mas. Vals­ty­bė į šias stu­di­jas pa­si­ruo­šu­si in­ves­tuo­ti dau­giau. Bū­si­miems svei­ka­tos prie­žiū­ros spe­cia­lis­tams kas­met nuo­sek­liai dau­gė­ja vals­ty­bės fi­nan­suo­ja­mų pro­fe­si­nio mo­ky­mo vie­tų. Švie­ti­mo, moks­lo ir spor­to mi­nis­te­ri­ja, skirs­ty­da­ma pro­fe­si­nio mo­ky­mo vals­ty­bės fi­nan­suo­ja­mas vie­tas, nag­ri­nė­ja dar­bo rin­kos prog­no­zes, at­si­žvel­gia į Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos, darb­da­vių už­sa­ky­mus, kiek ir ko­kių spe­cia­lis­tų rei­kė­tų pa­reng­ti.
 
- Nuo­gąs­tau­ja­ma, kad vais­ti­nin­kų dar­bo rin­ko­je si­tu­a­ci­ja ne­sta­bi­li – kiek­vie­nais me­tais į pen­si­ją iš­ei­na dau­giau žmo­nių, ne­gu uni­ver­si­te­tuo­se yra pa­ruo­šia­ma spe­cia­lis­tų. Prog­no­zuo­ja­ma, jog pro­ble­ma tik gi­lės. Opo­nen­tai gi ti­ki­na pro­ble­mos ne­ma­tą – esą tai ver­slo at­sto­vų verkš­le­ni­mai dėl pan­čio­ja­mos vais­ti­nių tin­klo plėt­ros. Se­ka­te šias ten­den­ci­jas? 
 
- Po­rei­kį dėl far­ma­ci­nin­kų ir ki­tų svei­ka­tos prie­žiū­ros spe­cia­lis­tų mums pa­tei­kia Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja. Į far­ma­ci­jos stu­di­jų vals­ty­bės fi­nan­suo­ja­mas vie­tas kas­met įsto­ja vis dau­giau pir­ma­kur­sių. Jei 2021-ai­ais jų bu­vo 45, 2022 – 60, 2023 – 67, per­nai įsto­jo 70. Ben­drai pas­ta­rai­siais me­tais sto­jan­čių­jų į far­ma­ci­jos stu­di­jas skai­čius iš­lie­ka sta­bi­lus. Į vals­ty­bės fi­nan­suo­ja­mas ir ne­fi­nan­suo­ja­mas far­ma­ci­jos stu­di­jas per­nai bu­vo pri­im­ti 146 pir­ma­kur­siai, 2023 – 148, 2022 – 130, 2021 – 138.
Vis dėl­to čia svar­bu pa­brėž­ti ver­slo at­sto­vų vaid­me­nį – dar­buo­to­jų pri­trau­ki­mas daž­niau­siai pri­klau­so nuo darb­da­vių in­te­re­so, vais­ti­nių tin­klo plėt­ros. Įpras­tai vais­ti­nių tin­klas pla­tus di­džiuo­siuo­se mies­tuo­se, sun­kiau pri­trauk­ti far­ma­ci­nin­kus į ma­žes­nius mies­te­lius, ta­čiau, kaip mi­nė­jau, sto­jan­čių­jų skai­čius di­dė­ja…
 
- Re­gio­nams ma­siš­kai trūks­tant gy­dy­to­jų ky­la dis­ku­si­jų įpa­rei­go­ti gy­dy­to­jus re­zi­den­tus da­lį re­zi­den­tū­ros lai­ko pra­leis­ti ir re­gio­ni­nė­se li­go­ni­nė­se? Pri­ta­ria­te tam? 
 
- Na­tū­ra­lu, kad toks spren­di­mas re­zi­den­tams kel­tų iš­šū­kių, bet čia no­ri­me įžvelg­ti po­zi­ty­vi­ą­ją pu­sę – re­gio­nų stip­ri­ni­mą. Juo­lab kad vie­nas šios Vy­riau­sy­bės pri­ori­te­tų – re­gio­nų plėt­ra. To­kiu spren­di­mu siek­tu­me su­da­ry­ti pa­lan­kes­nes są­ly­gas plės­ti re­zi­den­tū­ros ba­zių skai­čių Lie­tu­vo­je ir taip ska­tin­ti jau­nų­jų gy­dy­to­jų pri­trau­ki­mą į re­gio­ni­nes svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gas. Įtei­sin­ta ir tai, kad pa­pil­do­ma dar­bo už­mo­kes­čio da­lis, mo­ka­ma iš re­zi­den­tū­ros ba­zės lė­šų, nuo 2023-ių­jų pri­si­dė­tų ne ma­žiau kaip vie­nu pro­cen­tu, nuo 2024-ųjų – ne ma­žiau kaip dviem pro­cen­tais, o nuo 2025-ųjų ne ma­žiau kaip trimis pro­cen­tais ir taip kas­met iki 5 pro­cen­tų. Svar­bu, kad gy­dy­to­jai re­zi­den­tai ne­bū­tų trak­tuo­ja­mi kaip ne­mo­ka­ma dar­bo jė­ga. Na, o re­zi­den­tū­ros ba­zės ska­ti­na­mos įver­tin­ti tik­ruo­sius po­rei­kius, kiek gy­dy­mo įstai­goms re­zi­den­tų iš tie­sų rei­kia.
 
- Kas ga­lė­tų su­ma­žin­ti jau­nų, ką tik stu­di­jas pa­bai­gu­sių spe­cia­lis­tų mig­ra­ci­ją į už­sie­nį?
 
- Pa­ska­tin­ti lik­ti Lie­tu­vo­je ga­li ne tik dar­bo vie­tos, de­ra­mas dar­bo už­mo­kes­tis, bet ir pa­ra­mos ar pri­trau­ki­mo prie­mo­nės, pa­vyz­džiui, stu­di­jų kai­nos ap­mo­kė­ji­mas bū­si­miems spe­cia­lis­tams, ku­rias ga­lė­tų tai­ky­ti svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gos, sa­vi­val­dy­bės. Šiuo klau­si­mu daug pri­si­de­da sa­vi­val­da, su­da­ry­da­ma su jau be­si­mo­kan­čiais stu­den­tais su­tar­tis, už­tik­rin­da­ma būs­tą, ap­mo­kė­da­ma ke­lio­nės iš­lai­das, mo­kė­da­ma sti­pen­di­jas. Sa­vi­val­dos vaid­muo iš­ties svar­bus ir di­de­lis, nes jos at­sto­vai ge­riau­siai ma­to, ko la­biau­siai rei­kia jų sa­vi­val­dy­bei.
Me­di­kų ben­druo­me­nės vaid­muo taip pat svar­bus – me­di­kus vie­ni­jan­čios aso­cia­ci­jos ga­lė­tų ak­ty­viau ben­dra­dar­biau­ti su mo­kyk­lo­mis, sa­vi­val­dy­bė­mis. Tar­kim, or­ga­ni­zuo­ti ren­gi­nius slau­gos svar­bai pa­ro­dy­ti, kad jau­ni­mas rink­tų­si šią pro­fe­si­ją. Vi­sa­da svei­ka­tos prie­žiū­ros ins­ti­tu­ci­jas ska­ti­na­me ak­ty­viau ben­dra­dar­biau­ti su aukš­to­sio­mis mo­kyk­lo­mis, sa­vi­val­dy­bėms nu­sta­tant spe­cia­lis­tų po­rei­kį ir už­mez­gant ry­šį su stu­den­tais.
Vis dėl­to kiek­vie­no­je pro­fe­si­jo­je ypač svar­bu pa­lan­ki dar­bo ap­lin­ka, šil­tas ko­lek­ty­vas, orus at­ly­gi­ni­mas.
 
- Pa­kal­bė­ki­me apie moks­lei­vius. Val­dan­tie­ji su­si­rū­pi­nę, kaip in­teg­ruo­ti dirb­ti­nį in­te­lek­tą į jų ug­dy­mo pro­ce­są. Jei ne­mo­ky­si­me vai­kų, kaip nau­do­tis šiuo­lai­ki­nė­mis tech­no­lo­gi­jo­mis mak­si­ma­liai efek­ty­viai, at­si­lik­si­me. Tai da­ry­ti esą truk­do men­kos skait­me­ni­nio raš­tin­gu­mo plėt­ros ga­li­my­bės. Kal­ba­ma su iro­ni­ja – mo­kyk­lo­se trūks­ta ele­men­ta­rių va­do­vė­lių… Ar tik­rai mes taip ati­to­lę nuo tech­no­lo­gi­jų?
 
- Dirb­ti­nis in­te­lek­tas į mo­kyk­las at­ei­na spar­čiai. Juo nau­do­ja­si ir mo­ki­niai, ir mo­ky­to­jai. Tai – įran­kiai, ku­rie ga­li pa­dė­ti mo­ky­to­jams au­to­ma­ti­zuo­ti da­lį ug­dy­mo pro­ce­sų, pa­vyz­džiui, už­duo­čių ver­ti­ni­mą, grįž­ta­mo­jo ry­šio tei­ki­mą. To­kiu bū­du dau­giau lai­ko lie­ka mo­ky­to­jų kū­ry­biš­ku­mui, in­di­vi­du­a­liam mo­ki­nių ug­dy­mui. Be to, dirb­ti­nis in­te­lek­tas ga­li bū­ti nau­do­ja­mas ir in­di­vi­du­a­li­zuo­tai mo­ky­mo­si pa­tir­čiai, at­si­žvel­giant į mo­ki­nių ge­bė­ji­mus ar po­rei­kius.
Pa­si­sa­ko­me už at­sa­kin­gą skait­me­ni­nių tech­no­lo­gi­jų nau­do­ji­mą. At­nau­jin­to­je in­for­ma­ti­kos ben­dro­jo ug­dy­mo pro­gra­mo­je pa­keis­tas ne tik da­ly­ko pa­va­di­ni­mas, bet at­si­ran­da ir svar­bios te­mos: dar­bas su duo­me­ni­mis, dirb­ti­nis in­te­lek­tas, vir­tu­a­lus mo­ky­ma­sis, sau­gus el­ge­sys, ki­ber­ne­ti­nis sau­gu­mas. Mo­ki­niai su­pa­žin­di­na­mi ne tik su dirb­ti­niu in­te­lek­tu, bet ir su jo ga­li­my­bė­mis ir grės­mė­mis. Kaip tik mi­nis­te­ri­jo­je su­da­ro­me dar­bo gru­pę dėl dirb­ti­nio in­te­lek­to at­sa­kin­go nau­do­ji­mo ir to­les­nių spren­di­mų. Mums svar­bu, kad ir mo­ky­to­jai bū­tų pa­si­ren­gę sau­giai bei at­sa­kin­gai nau­do­ti dirb­ti­nio in­te­lek­to spren­di­mus, tu­rė­tų skait­me­ni­nes kom­pe­ten­ci­jas. Tam bu­vo vyk­do­mos skait­me­ni­nių kom­pe­ten­ci­jų stip­ri­ni­mo veik­los. Tuo ke­liu ir ei­na­me. 

---

 
Dosjė
1994-1995 m. Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jos Klai­pė­dos fa­kul­te­to mu­zi­kos edu­ko­lo­gi­jos ma­gist­rė.
1988-1994 m. Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jos Klai­pė­dos fa­kul­te­to mu­zi­kos mo­ky­to­ja-cho­ro di­ri­gen­tė.
1995-1998 m. Klai­pė­dos Si­mo­no Da­cho vi­du­ri­nės mo­kyk­los mo­ky­to­ja.
1998-2000 m. Vi­sa­gi­no Čes­lo­vo Sas­naus­ko mu­zi­kos mo­kyk­los mo­ky­to­ja.
2000-2007 m. Kau­no ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Kul­tū­ros, švie­ti­mo ir spor­to sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė.
2007-2011 m. Kau­no ra­jo­no so­cia­li­nių pa­slau­gų cen­tro di­rek­to­rė.
2011-2012 m. Kau­no ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja.
2012-2020 m. Sei­mo na­rė.
2020-2022 m. Kau­no ra­jo­no Tu­riz­mo ir ver­slo in­for­ma­ci­jos cen­tro l.e. pa­rei­gas di­rek­to­rė.
2023-2024 m. Kau­no ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės vi­ce­me­rė.
Nuo 2024 m. Sei­mo na­rė.
Nuo 2024 m. gruo­džio mėn. švie­ti­mo, moks­lo ir spor­to mi­nist­rė.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!