Su kuo susijęs griežimas dantimis ir kokias sveikatos problemas jis gali sukelti, šiandien pasakoja VIC klinikų Kaune gydytoja odontologė Jovita Dubinskienė.
 
Pasireiškia ir dantų neturintiems žmonėms
 
Specialistė pirštu beda į tarptautinę ligų klasifikaciją, kurioje griežimas dantimis patenka į psichiatrinių sutrikimų skiltį. Esą taip bruksizmas klasifikuojamas ne veltui – jis glaudžiai susijęs su mūsų emocine būkle.
 

„Griežimą dantimis gali sukelti stresas, emocinė įtampa, nerimas ir kiti psichologiniai faktoriai. Taip pat dantimis dažniau griežia žmonės, kurie turi daug nuslopintų emocijų, pasižymi didele savitvarda ar hiperaktyvumu. Svarbu suprasti, kad bruksizmas yra ne apie dantis, o apie raumenis, dėl to ir yra siejamas su patiriamu stresu, nerimu. Žmogaus psichoemocinės sveikatos atstatymo mechanizmai veikia per kramtymą. Tai reiškia, kad naktį mūsų kramtymo raumenis veikia visos per dieną sukauptos emocijos. Todėl labai svarbu valdyti stresą, kad jis nepakenktų dantims ir audiniams aplink juos“, – aiškina gydytoja odontologė Jovita Dubinskienė.

 
Vis tik, nors šį sutrikimą dažnai sukelia įvairūs psichologiniai sunkumai ar nervų sistemos ligos, tai nėra vienintelė priežastis. Bruksizmą gali paskatinti ir miego sutrikimai, tokie kaip obstrukcinė miego apnėja, netaisyklingas sąkandis ar plombos, nepilnavertė mityba, B grupės vitaminų, kai kurių mineralinių medžiagų – kalcio, magnio – trūkumas. 
 
„Taip pat dažna priežastimi tampa netaisyklingi dantų protezai – smarkiai sukąsdamas dantis ar jais grieždamas, žmogus nevalingai stengiasi protezus atstatyti į taisyklingą padėtį. Bruksizmą išprovokuoti gali ir vaistų, alkoholio, tabako ar narkotinių medžiagų vartojimas“, – sako specialistė.
 
Ir priduria, kad odontologai šiam sutrikimui turi apibrėžimą, kuris paaiškina, kas vyksta tuomet, kai žmogus griežia dantimis. 
 
„Odontologai šią problemą apibrėžia kaip smilkininio apatinio žandikaulio sąnario veiklos sutrikimą, kurio viena iš formų gali pasireikšti ant dantų. Tai yra nevalingi, nesąmoningi, pasikartojantys kramtymo raumenų veiklos epizodai, kurių metu būdingas labai stiprus dantų sukandimas arba dantų trynimas ir apatinio žandikaulio padėties užfiksavimas, stūmimas net be dantų kontakto. Tai reiškia, kad net ir bedančiai žmonės gali turėti bruksizmą. Jie negrieš dantimis, bet tai vis tiek bus bruksizmas“, – tikina ji. 
 
Užleisto bruksizmo pasekmės – ne tik dylantys dantys
 
VIC klinikų Kaune gydytoja odontologė J. Dubinskienė aiškina, kad ignoruoti bruksizmo negalima, mat ilgainiui jis sukelia ne tik diskomfortą, bet ir įvairius sveikatos sutrikimus.
 
„Dėl bruksizmo suintensyvėja kramtymo aparatą palaikančių raumenų veikla. Tad ilgainiui kenčia ir kiti su jais susiję dalykai – pirmiausia, dantys, kurie su kaulu jungiasi per periodontą. Periodontui nebepajėgiant amortizuoti kenčia žandikaulio kaulas. Neatlaikius kaului, jis ima tirpti. Taip pat per daug apkraunami raumenys, tad juos ima skaudėti. Kai jau ir raumenys neatlaiko, per didelis krūvis tenka raiščiams. Galiausiai kenčia sąnarys, atsiranda kramtymo, išsižiojimo judesių apribojimai ir kitos problemos“, – aiškina specialistė. 
 
Kaip dantų griežimo pasekmes, pašnekovė vardija ir dylančius dantis, plombas, protezus – galiausiai jie gali skilti ar lūžti. Be to, dantys tampa jautresni, suprastėja estetinis jų vaizdas. 
 
„Dėl bruksizmo sukeltų perkrovų gali formuotis vadinamieji pleištiniai defektai – kaklelių audinių defektai prie dantenų, gali net pasmukti dantenos. Įvykus rimtesnėms traumoms – šaknų skilimui ar veikiant stipresnėms perkrovoms, netekus daugiau kaulo – galimas netgi dalies dantų netekimas“, – apie tai, kokias bėdas gali sukelti bruksizmas, kalba J. Dubinskienė.
 
Griežimą dantimis išduoda ne vienas požymis
 
Pastebėti dėl griežimo dantimis vykstančius pokyčius, kurių patys dar nematome, kiekvienam žmogui gali padėti reguliarūs vizitai pas odontologą ar burnos higienistą. Taip pat padėti suprasti, kad kenčiate nuo bruksizmo, gali ir žmogaus antroji pusė, naktį prabudusi nuo nemalonaus dantų griežimo garso. O kartais esą nuo garso prabunda ir pats žmogus. Pašnekovė dalijasi ir kitais požymiais, galinčiais padėti suprasti, kad naktį griežiate dantimis.
 
„Ryte žmogus gali jausti kramtomojo aparato nuovargį, tarsi ilgai, intensyviai būtų ką nors kramtęs. Taip pat jis gali jausti kramtomųjų raumenų ar smilkininio apatinio žandikaulio sąnario skausmą. Be abejonės, gali padidėti dantų jautrumas – arba visų, arba ten, kur jie yra labiausiai apkraunami griežimo. Pastebėti, kad griežiate dantimis, galite ir apžiūrėję dantis – jie būna labiau nudilę nei įprasta pagal amžių“, – sako specialistė.
 
Taip pat, anot jos, ant žandų gleivinės galima pamatyti ir baltą juostelę, susidarančią dėl to, kad žandas spaudžiasi į dantis – perbraukus liežuviu per skruosto gleivinę galima pajusti jos kontūrus. Bruksizmą galima įtarti ir tada, kai atsikėlus ant liežuvio kraštų matosi dantų įspaudai.
 
„Kad žmogus griežia dantimis, jis gali įtarti ir pajutęs kitus, iš pirmo žvilgsnio su tuo visai nesusijusius simptomus. Pavyzdžiui, po nakties jis gali atsikelti visai nepailsėjęs, pavargęs, jausti rytinius galvos skausmus, kentėti nuo dėmesio sutrikimo ar justi raumenų įtampą galvos, kaklo srityje“, – aiškina J. Dubinskienė. 
 
Griežimas dantimis sprendžiamas su psichikos specialistų pagalba, o jo pasekmes sumažinti ar kontroliuoti padeda gydytojas odontologas
 
Pasak specialistės, įtariant bruksizmą negalima į jį numoti ranka – verta skubiai keliauti pas odontologą. Esą kuo anksčiau bus nustatyta ši problema, tuo lengviau bus galima užkirsti kelią dantų dilimui ir kitoms rimtoms pasekmėms.
 
„Įvertinus esamą pažeidimo laipsnį, numanomas prognozes, pasirenkamos tinkamos taktikos ar gydymo priemonės. Kol nestebima pasekmių – pasirenkamas sekimas, stebėjimas, pasakoma, ką daryti, ko nedaryti, parodomi pratimai. Pasekmių stabdymui gali būti pasirenkamos kapos – plastmasiniai antdėklai, kurie neleidžia dantims kontaktuoti, stipraus sukandimo metu amortizuoja dantims ir sąnariui tenkantį spaudimą. Pažengusio bruksizmo gydymas apima nudilusių dantų atstatymą. Kartais atstatymui gali būt reikalingas ir kompleksinis gydymas – plombavimas, protezavimas bei chirurgija“, – pasakoja ji.
 
Neretai gydytojai odontologai atkreipia dėmesį, kad reikia tvarkytis ne tik su bruksizmo pasekmėmis, bet ir priežastimis. Tad, kadangi bruksizmą dažniausiai sukelia įvairūs emociniai sunkumai, stresas, odontologai pacientus nukreipia ir pas psichologus, psichoterapeutus, psichiatrus ar kineziterapeutus.
 
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!