S.V.Alšauskė: ateities medicinai mūsų neruošia

Greta Vanagienė
2025-02-17
Biologinio laikrodžio reguliavimas – ne tik estetika, bet ir medicina – tuo įsitikinusi Kauno klinikų šeimos gydytoja doc. Silvija Valdonė Alšauskė. „ Kai pasakai, kad dirbi su ilgaamžiškumo medicina, pradeda būriuotis pacientai“, – sako ji.
S.V.Alšauskė: ateities medicinai mūsų neruošia
„Šeimos gydytojams organizuojame kvalifikacijos kėlimo kursus, kurie moko ir primena, kaip tinkamai įvertinti maisto papildą, kad jis duotų realią naudą. Kartais skauda širdį matyti, kai pacientai iškrato piniginę beverčiams maisto papildams. Galėjo verčiau obuolį nusipirkti...“ - sako Kauno klinikų šeimos gydytoja doc. Silvija Valdonė Alšauskė.

- Susitinkame konferencijoje, skirtoje ilgaamžiškumo medicinai aptarti. Jūs – viena pranešėjų. Lašinės, super papildai, deguonies kapsulės, žadančios amžiną jaunystę ir sveikatą. Rodos, ši tema pastaruoju metu madinga...
 
- Konferenciją organizavome ne tik šeimos gydytojams, bet ir gyvensenos specialistams, išplėstinės praktikos slaugytojams. Pastebime itin didelę atskirtį tarp mūsų turimų žinių ir to, kas deklaruojama viešojoje erdvėje, socialiniuose tinkluose, ką pozicionuoja privačios gydymo įstaigos. Ateities medicinai mūsų niekas neruošia. Būti suinteresuoti ir tuo domėtis turime patys.
Verslas greitai pagauna straipsnių antraštes – akcentuojama kas yra gero, tačiau nesigilina, kokia yra blogoji pusė. Medikams dėl to skauda. Mums svarbu spėti su skubančia visuomene: turime suprasti, kaip vartojami pasaulyje populiarūs papildai, kas yra lašinama, kokia ilgalaikė to nauda, žinoti, kokios yra rizikos, o pirmiausia matuoti naudos ir žalos santykį.
Tiesa, gydytojai neturėtų nurašyti ilgaamžiškumo medicinos gydymo metodų. Neretai jie tokias naujoves kaip infraraudonųjų spindulių terapija, krioterapija nurašo sakydami, kad tai – ne medicina. Anaiptol! Moksliniai tyrimai rodo, kaip tai veikia žmogaus kūną. Deja, šeimos gydytojai neretai būna per daug išdidūs tuo domėtis. Norime juos paskatinti pasinaudoti viskuo, kas pasaulyje yra sukurta sveikatos labui.

Šeimos gydytojams organizuojame kvalifikacijos kėlimo kursus, kurie moko ir primena, kaip tinkamai įvertinti maisto papildą, kad jis duotų realią naudą. Kartais skauda širdį matyti, kai pacientai iškrato piniginę beverčiams maisto papildams. Galėjo verčiau obuolį nusipirkti...
 
- Kaip tuomet saugiai naudoti infuzijas ir kitus madingus preparatus siekiant profilaktiškai pasisveikatinti?
 
- Nueiti pas šeimos gydytoją. Pradedant įvairiausias intervencijas, svarbu žinoti bazinį tašką, kuriame pacientas yra: kokių turi lėtinių ligų, išsiaiškinti šeimos ligų tendencijas – galbūt yra sergančių diabetu? Jei taip, nereikėtų vartoti papildų, kurie galėtų tam sudaryti riziką. Pavyzdžiui, kai kuriuose nėščiosioms skirtuose papilduose esama priedų, kurie kelia glikemiją. Sugriežtinus diabeto normas, nemažai nėštukių sulaukia gestacinio diabeto diagnozės. Jei moteris tai žinotų, galbūt pasirinktų kitą papildą. Pokalbis su šeimos gydytoju – pirmoji užduotis norint vartoti papildus. Taip pat svarbu atlikti bent jau bazinius kraujo tyrimus, kurie rodytų bendrą kraują, kepenų, inkstų, skydliaukės funkciją.
 
Papildai (ne)gali tapti alternatyva vaistams?
 
- Iš dalies gali. Gali būti puikiu jų priedu. Vaistas nuo papildo skiriasi tik doze. Vis dėlto nereikėtų pamiršti, kad kiekvienas mūsų esame individualus. Tai, kas tinka vienam, netinka kitam. Ilgaamžiškumo medicina yra apie individualizuotą gydymą. Mūsų siekis – saugiai vartoti tiek vaistus, tiek papildus. Kai pasakai, kad dirbi su ilgaamžiškumo medicina, pradeda būriuotis pacientai. Jie nori konsultacijų iš medicininės perspektyvos. Todėl akcentuoju: pirma reikia ne maisto papildus išrašyti, bet pacientą ištirti.
 
- Jau matau, kaip šeimos gydytojas pakelia antakius, išgirdęs klausimą apie papildus, kai už durų laukia dar kelios dešimtys sunkių poliligotų pacientų... Ko gero, individualizuota medicina galėtų sėkmingai veikti nebent privataus gydytojo kabinete.
 

- Lankytis pas šeimos gydytoją turi būti malonu dėl visų sveikatos bėdų. Jei šeimos gydytojo ir jūsų biolaukai nesutampa, keiskite gydytoją. Nėra jokio asmeniškumo.
Nors pati esu valstybininkė, stengiuosi nupiešti kuo platesnį paciento sveikatos vaizdinį. Tiesa, posakis „gera širdelė – plika subinėlė“ šiuo atveju itin tinka. Dvidešimt minučių, kurias skiriame paciento vizitui, neužtenka. O per dokumentacijų pildymą, teisybei pasakius, apžiūrai lieka vos penkios.
Šeimos gydytojai ne be reikalo organizuoja įvairius judėjimus prieš ydingą sveikatos apsaugos sistemą. Esame jos įkaitai. Pacientams galėtume padėti daug labiau, nes to ne tik norime, bet ir esame kompetentingi, gerai parengti specialistai. Šeimos gydytojas turi galimybę paciento sveikatos būklę sekti visą jo gyvenimą ir taip matyti holistinį jo sveikatos paveikslą. Specialistas gi – epizodiškai, tad mato tik vieną nedidelį sveikatos nusiskundimą. Norime, kad šeimos gydytojų darbe ilgaamžiškumo medicina pasitarnautų.
 
- Kaip sakote, gera širdelė – plika subinėlė... Kaip ilgaamžiškumo medicinos išmanymas pasitarnauja patiems gydytojams?

 
- Sveikesni pacientai lygu gydytojams mažiau darbo. (Šypsosi.) Rezultatą pacientai gali pajusti skirtingai – tai priklauso nuo jų sveikatos būklės, įpročių ir nusiteikimo. Lietuvoje gaju visą atsakomybę permesti gydytojams: gydytojas liepė, darė, iki galo nepadarė... Privačiam sektoriui valstybininkai pavydi, kad ten ateina savo sveikata suinteresuoti pacientai. Jiems nereikia papildomai įrodinėti, kaip naudinga, tarkime, baro kameros. Nesuinteresuoto paciento jomis nesudominsi, o norintieji pajusti teigiamą naujovių naudą tai įvertina greitai.
Na, o rezultatas atsiras, kai sveikatos apsaugos sistemoje įvyks pokyčiai. Visų pirma šeimos gydytojams reikia atrišti rankas, suteikiant jiems galimybę daryti daugiau, konsultuoti pacientą ilgiau, atlikti mažiau biurokratinių veiksmų.

 
Dosjė
Silvija Valdonė Alšauskė – šeimos gydytoja, medicinos mokslų krypties doktorantė ir mokslininkė, aktyviai prisidedanti prie medicinos inovacijų, ilgaamžiškumo medicinos sklaidos bei pacientų sveikatos gerinimo.
2018 m. baigusi medicinos studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete, ji tęsė šeimos medicinos rezidentūrą ir šiuo metu siekia daktaro laipsnio toje pačioje institucijoje.
Profesinę patirtį ji kaupė dirbdama šeimos gydytoja LSMUL KK Šeimos medicinos klinikoje, kurioje praktikuoja nuo 2021 m., taip pat ėjo akademines pareigas kaip asistentė Lietuvos sveikatos mokslų universitete.
Nuo 2024 m. eina „Longevity Alliance Baltic director for education“ pareigas, kur aktyviai vysto ilgaamžiškumo medicinos programas.
Baigė „Holistic Infant Sleep Coaching“ programą, studijavo pediatrinę mitybą Bostono universitete bei gilino žinias ilgaamžiškumo medicinoje per specializuotus kursus. 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Ministerijos pasiteisinimas sukasi prieš ją pačią

    Ministerijos pasiteisinimas sukasi prieš ją pačią

    Netylant kalboms apie inovatyvių vaistų trūkumą Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) išplatino pranešimą, esą didelė...
    Lietuvos vaistinių asociacija ir LSMU sveikatos ministrę kviečia atkreipti dėmesį į nerimą keliančią vaistininkų situaciją

    Lietuvos vaistinių asociacija ir LSMU sveikatos ministrę kviečia atkreipti dėmesį į nerimą keliančią vaistininkų situaciją

    Nors farmacijos ir farmakotechnikos studijų diplomas suteikia kone šimtaprocentinę galimybę įsidarbinti, Lietuvos vaistinių...

    razinka


    Sveika šeima


    Nuo erkių nepasislėpsi net žiemą

    „Šį sezoną dar nebuvo periodo be aktyvių erkių“, – sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Žygutienė. Įprastai žiemą snaudžiančios erkės stebina specialistus – šiemet jos aktyvios ištisus metus ir kelia grėsmę ne...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Vaistai – tik už vieną centą?

    „Pacientams, prieš atliekant žarnyno operacijas, reikėjo vartoti vidurių laisvinamuosius vaistus. Vis dėlto jiems skirti vaistai neturėjo jokio poveikio net ir padvigubinus dozę, todėl žmonėms teko imtis savų priemonių – gerti kavą“, – pyktį liejo kinų platformos „Weibo“ narys. Kinijos visuo...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Planuoto elgesio teorija
    Henrikas Vaitiekūnas Planuoto elgesio teorija
    Klampūs privilegijų pančiai Klaipėdoje
    Audrius Petrošius Klampūs privilegijų pančiai Klaipėdoje
    Atvirai apie Lietuvos sveikatos sistemos skaudulius: ar esame pasirengę pokyčiams?
    Andrej Rudanov Atvirai apie Lietuvos sveikatos sistemos skaudulius: ar esame pasirengę pokyčiams?

    Naujas numeris