Tarsi mokslinė fantastika
 
Kai gydytojas pirmą kartą pasiūlė neregiui Brentui Chapmanui idėją chirurgiškai implantuoti vieną iš jo paties dantų į akį, kad jam būtų atkurtas regėjimas, vyras prisipažino jautęs nerimą. Tačiau pacientas pasiryžo operacijai pasikalbėjęs su moterimi iš Australijos, kuriai buvo atlikta ta pati, įspūdingų rezultatų davusi procedūra, rašo CBC.
 
„Sunku patikėti, kad ji buvo visiškai akla 20 metų, o dabar slidinėja, – pasakojo 33-ejų vyras iš Šiaurės Vankuverio. – Žinau, kad tai skamba kiek beprotiškai ir tarsi iš mokslinės fantastikos filmo, bet tokia yra tiesa.“
 
B.Chapmanas yra vienas iš trijų kanadiečių besigydančių Britų Kolumbijos ligoninėje, kur atliekama osteo-odontokeratoprotezė (OOKP), kitaip žinoma kaip „danties akyje“ operacija. Nors ši operacija buvo sukurta prieš kelis dešimtmečius, iki šiol ji nėra paplitusi, o Kanadoje atlikta pirmą kartą. Jei viskas vyks pagal planą, tikimasi, kad ji nebebus laikoma anomalija, o taps prieinama kur kas platesniu mastu.
 
Dantys, aiškino G.Moloney, turi dentiną – kietąją kūno gaminamą medžiagą, kuri idealiai tinka kaip apvalkalas plastikiniam lęšiui ir paciento akiai sujungti.
 
„Atliekant operaciją nėra atmetimo rizikos, nes naudojame dalį paciento kūno“, – teigė gydytojas. G.Moloney vadovavo trims praėjusią savaitę atliktoms operacijoms Kanadoje. Pasak jo, procedūra praėjo sklandžiai, pacientai – atidžiai stebimi.
 
G.Moloney anksčiau sėkmingai atliko septynias tokias operacijas gimtojoje Australijoje, prieš tapdamas pirmuoju gydytoju, atliekančiu jas Kanadoje. Oftalmologas pripažino, kad ši procedūra žmonės kelia siaubą: „Tai – reta operacija, apie kurią nėra girdėję net ir nemažai akių chirurgų.“
 
Visgi operacija nėra universali regėjimo sutrikimams gydyti. Ji skirta žmonėms, turintiems sunkų ragenos aklumą, kurį sukelia akies junginės randėjimas dėl autoimuninių ligų, cheminių nudegimų ar kitų traumų, tačiau kurių tinklainė ir regos nervai vis dar sveiki.
 
Rizikuoti verta
 
„Bet kokia akių operacija gali sukelti infekciją ir visišką regėjimo praradimą. Tačiau šiems pacientams, kurie ir taip visiškai nieko nemato, rizikos ir naudos santykis yra pagrįstas“, – sakė G.Moloney.
 
Pirmoje operacijos dalyje gydytojai pašalina paciento dantį, nušlifuoja jį iki stačiakampio formos ir išgręžia mažą skylę lęšiui įstatyti. Tada jie pašalina ragenos randus ir padengia akį minkšto audinio lopinėliu, paimtu iš paciento skruosto vidinės pusės. Galiausiai dantis su įmontuotu lęšiu yra implantuojamas į paciento skruostą, kad jis galėtų per kelis mėnesius prieš galutinę operaciją apaugti naujais audiniais. Nors po procedūros akis visiškai praranda pradinę išvaizdą, jos veiksmingumas atsveria grožio standartus.
 
B.Chapmanas, kuris su CBC kalbėjosi dieną prieš pirmąją operaciją, aiškino, kad jam nebuvo ką prarasti. Pacientas vaikystėje regėjimo problemų neturėjo, tačiau būdamas trylikos išgėrė ibuprofeno ir po mokyklos krepšinio varžybų patyrė retą autoimuninę reakciją, vadinamą Stevenso-Džonsono sindromu.
 
Po reakcijos vyras komoje praleido 27 dienas ir patyrė sunkius kūno nudegimus, įskaitant akis. Per pastarąjį dvidešimtmetį B.Chapmanas turėjo apie 50 operacijų, panaudota dešimt ragenos implantų. Kartais procedūros pagelbėdavo keletą mėnesių, vienas implantas dalinį regėjimą grąžino dvejiems metams. Tačiau galiausiai vyras vis tiek prarasdavo regą.
„Kai regėjimas grįždavo, jausdavau didžiulį emocinį pakilimą. Bet tada jį prarasdavau ir tai būdavo širdį verianti patirtis, dėl kurios nugrimzdau į depresiją. Jei ši operacija bus sėkminga, įsivaizduoju save vėl žaidžiantį krepšinį. Norėčiau daugiau keliauti ir tiesiog matyti pasaulį“, – pasakojo pacientas.
 
G.Moloney pažymėjo, kad dažnai ši operacija yra paskutinė išeitis, kai kitas gydymas nepadeda. Tai – sudėtinga procedūra, reikalaujanti dviejų operacijų, atliekamų su kelių mėnesių pertrauka, todėl B.Chapmanas ir du kiti kanadiečiai vėliau šiais metais vėl turės sugrįžti į operacinę.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!