- Kauno klinikoms neseniai patikėta įgyvendinti Šveicarijos ir Lietuvos bendradarbiavimo programos „Motinos ir vaiko sveikata bei gerovė“ projektą. Gal tai ir taps keliu gerinant Lietuvos moterų sąlygas gimdyti ir auginti vaikus?
 
- Manau, kad tai vienas kelių. Tai – jau ketvirtoji parama Lietuvai, skirta Šveicarijos Vyriausybės, gavus visuomenės pritarimą. Pirmosios paramos dėka Lietuvoje įkurtos naujagimių reanimacijos, jos aprūpintos būtina medicinine įranga, apmokytas personalas, gimdymo skyriai aprūpinti vaisiaus būklės stebėjimo įranga. Antroji buvo skirta vaikų reanimacijoms įkurti. Abi jos užtikrino saugų, kokybišką sergančių naujagimių ir vaikų transportavimą specializuotai pagalbai į centrus iš mažesnių ligoninių. Trečioji, kelis kartus didesnė finansinė parama, buvo skirta stacionarinių sveikatos priežiūros paslaugų nėščiosioms, gimdyvėms bei naujagimiams kokybei gerinti. Jos dėka sukurta 70 nacionalinių akušerijos ir neonatologijos metodinių rekomendacijų, apmokyta daugiau kaip keturi tūkstančiai specialistų, Lietuvos ligoninės pagal teikiamų paslaugų sudėtingumą aprūpintos būtina moderniausia medicinine įranga ir kt. 
Naujoji Šveicarijos ir Lietuvos bendradarbiavimo programa, kuri bendrai finansuojama Antrojo Šveicarijos įnašo ir Lietuvos biudžeto lėšomis, „Motinos ir vaiko sveikata bei gerovė“ bus vykdoma dviem kryptimis: gerinant ambulatorines akušerijos ir vaikų sveikatos priežiūros paslaugas bei plečiant holistinių vaiko raidos paslaugų spektrą. Pirmoje priemonėje finansai bus skirti nėščiųjų, pagimdžiusių mamų, naujagimių ir vaikų iki septynerių metų ambulatorinei sveikatos priežiūrai stiprinti, paslaugų kokybei gerinti. Antroji priemonė skirta vaikų iki septynerių metų, turinčių raidos sutrikimų, sveikatos priežiūros standarto sukūrimui. Taip pat kokybiškų paslaugų ir holistinės sistemos Lietuvoje sukūrimui, apjungiant sveikatos, socialinę bei švietimo sritis. Bus įsigyti ir validuoti pasaulyje pripažinti vaiko raidai vertinti naudojami testai.  
 
- Ar daug kūdikių gimsta ne ligoninėse, o, tarkime, greitosios pagalbos automobilyje, namuose?
 
- Uždarant rajono ligoninėse gimdymo skyrius, galima išgirsti kalbų, kad padaugės nespėjusių nuvykti į ligoninę pacienčių, moterys gimdys namuose ar greitosios medicinos pagalbos (GMP) automobilyje. Dešimtmečio patirtis leidžia tai paneigti. Nedidėja nespėjusių atvykti į ligoninę ar gimdančių GMP automobiliuose. Visada būdavo keletas atvejų per metus, tokia pati tendencija išlieka ir pastaraisiais metais. Turime siekti, kad kiekviena nėščioji žinotų, kada vykti ir į kurią gydymo įstaigą, kokiais atvejais būtina kviesti GMP greitesniam ir saugesniam transportavimui, ypač, kai kalbame apie jau gimdžiusias moteris. Čia matau prasmę užtikrinti reguliarų GMP personalo mokymą kokybiškai teikti paslaugas neatidėliotinose situacijose, kas ir numatyta įgyvendinti naujo Šveicarijos ir Lietuvos bendradarbiavimo programos projekto rėmuose.
 
- Kaip yra su emocine motinos gerove, pogimdymine depresija? Tuo pasirūpinama gimdymo skyriuose ar tam startą duos šveicarų projektas?
 
- Pastarųjų metų skaudūs įvykiai vertė priimti tam tikrus sprendimus, keisti teisės aktus. Pasaulyje pogimdyminės depresijos atvejų skaičiuojama iki dešimties procentų. Lietuvoje turėjome apie du procentus. Galima daryti prielaidą, kad mes nemokėjome diagnozuoti ir dažnai pogimdyminę depresiją galbūt priskirdavome kitokioms būklėms. Jau dabar reglamentuota, kad nėštumo metu privalo būti įvertinta kiekvienos nėščiosios psichologinė būklė, vertinant Edinburgo pogimdyminės depresijos klausimyną. Po gimdymo moteriai turi būti suteikta informacija, kur galėtų kreiptis psichologinės pagalbos išėjus iš ligoninės. Džiaugiuosi, kad Kauno klinikose kiekviena pagimdžiusi moteris turi galimybę gauti medicinos psichologo ir socialinio darbuotojo konsultacijas.
Naujame Šveicarijos ir Lietuvos bendradarbiavimo programos projekte suplanuota parengti naujas ir atnaujinti esamas metodikas nėščiosios ir pagimdžiusios moters psichologinės būklės vertinimui, palaikymui bei pagalbai. Suplanuoti mokymai ambulatorinės grandies specialistams, kaip atpažinti ir gerinti nėščiųjų bei pagimdžiusiųjų psichologinę būseną, numatyta sukurti priežiūros standartą, atnaujinti paciento kelio teisinį reglamentavimą.
 
- Po gimdymo keičiasi ir vyrų psichologinė būklė...
 
- Vyrų dalyvavimas gimdyme prasidėjo daugiau nei prieš du dešimtmečius. Pradžioje buvo pavieniai atvejai, kai dalyvaudavo vyrai, pasitaikydavo alpimų ir kitokių nesusipratimų.  Dabar viskas pasikeitę. Turime pavienius atvejus, kai šalia gimdyvės nėra artimo žmogaus. Didžioji dalis vyrų kartu su nėščiąja lanko mokymus, ruošiasi padėti gimdymo metu, todėl vis daugiau dalyvaujančių artimųjų ateina pasiruošę padėti. Matome didelę pasiūlą mokymų nėščiosioms ir jų artimiesiems, kuriuose teikiama informacija ir mokymai ne visada grįsti mokslo įrodymais ar gerąja praktika. Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos projektu sieksime sukurti metodiką, kuri reglamentuotų, ką nėščioji ir jos artimasis turėtų žinoti (išmokti), kokios žinios turi būti suteikiamos apie pogimdyminį laikotarpį.
 
- Sakoma, kad kiekvienas gimdymas – unikalus ir nenuspėjamas. Per ilgą jūsų karjerą dar sulaukiate siurprizų?
 
- Nors nėštumo, gimdymo ir ankstyvuoju pogimdyminiu laikotarpiu rizika komplikacijoms vertinama nuolatos, dažniausi siurprizai, tai neplanuoti klinikinės situacijos pokyčiai, kuomet reikia veikti neatidėliotinai ir tiksliai. Būna, kad esant mažai rizikai gimdymo pradžioje, gimdymas staiga komplikuojasi dėl staigaus vaisiaus ar moters būklės pablogėjimo, ar masyvaus gimdyvės kraujavimo.
Siurprizų, kurių pasitaikydavo anksčiau, kai laukta vieno, o gimsta du, jau nebūna. Lietuvoje įdiegta aukštos kokybės ultragarsinė patikra pirmuoju ir antruoju nėštumo laikotarpiu tokių siurprizų leidžia išvengti.

---

 
Trumpas dosjė
1999-2003 m. – gydytojas akušeris ginekologas Marijampolės ligoninėje.
Nuo 2001 m. – gydytojas akušeris ginekologas Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikoje.
2004-2022 m. balandžio mėn. – Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos gimdymo skyriaus vadovas.
Nuo 2022-03-25 – LSMU ir LSMU ligoninės Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovas.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!