Atsistojo ant kojų
 
„Kai 2021-ųjų pradžioje pradėjau vadovauti ligoninei, situacija buvo sudėtinga: beveik 200 tūkstančių eurų skola, COVID-19 pandemijos iššūkiai, nuolatinis nerimas dėl skyrių atidarymo ir uždarymo“, – pasakoja Kupiškio ligoninės direktorius Julius Panka. Vadovas prisimena, kad tuo metu pacientai dar bijojo grįžti į gydymo įstaigas, o artimieji vengė palikti šeimos narius Slaugos skyriuje.
 
„Prieš algadienį nemiegodavau naktimis, skaičiuodavau, – juokiasi vadovas. – Būdavo situacijų, kai tekdavo užlaikyti atlyginimus administracijai, kad tik personalas laiku gautų algas.“
„Karštą“ vadovo kėdę užėmusiam J.Pankai teko imtis radikalių sprendimų: apie 30 darbuotojų buvo sumažinti krūviai, uždarytas Vaikų ligų skyrius. Po metų pradėjo ryškėti rezultatai – 2021-ųjų nuostolis sumažėjo perpus, o 2023-iaisiais ligoninė jau uždirbo 160 tūkstančių eurų.
 

„Iškopti iš skolų užtrunka – tai buvo ilgas ir sunkus procesas. O grįžti atgal į skolas galima greitai, – šypsosi Kupiškio ligoninės direktorius Julius Panka. Jis pabrėžia, kad medicinos sritis – nenuspėjama. – Galime daug ką planuoti, prognozuoti, bet realybė dažnai būna kitokia. Vieną savaitę skyrius pustuštis, kitą – jau nebetelpa pacientai. Ir kiekvienu atveju turime būti pasiruošę.“

 
Šiandien Kupiškio ligoninė ne tik stabiliai dirba, bet ir viršija nustatytas paslaugų kvotas. „Apie išaugusias paslaugų apimtis liudija skaičiai: slaugos ir paliatyviosios priežiūros srityje planinę 900 tūkstančių eurų kvotą viršijome beveik 300 tūkstančių – pasiekėme 1,2 milijono. Dienos stacionaro kvotą taip pat ženkliai viršijome – vietoje planuotų 80 tūkstančių įvykdėme už 150 tūkstančių“, – rezultatais džiaugiasi J.Panka.
 
„Tai yra visos komandos nuopelnas, – pabrėžia ligoninės vadovas. – Jaučiu, kad visa įstaigos komanda supranta mūsų tikslus. Tokioje darnoje kur kas lengviau jų siekti.“
 


Dienos chirurgija – naujas etapas
 
Gerus rezultatus pasiekė ir naujas, 2024-ųjų vasarį veikti pradėjęs Dienos chirurgijos skyrius. Jame šiandien dirba stipri specialistų komanda. Bendrąsias operacijas atlieka chirurgas Paulius Bagurskas, urologinėmis procedūromis rūpinasi urologas Egidijus Jurevičius, o ausų, nosies ir gerklės chirurgas Romas Truncė, per savo praktiką atlikęs daugiau nei 3 tūkst. operacijų, atlieka nosies pertvaros korekcijas, adenoidų operacijas, šalina polipus.
 
„Pastaruosius penkerius metus čia vyko dideli pokyčiai. Kai tik pradėjau dirbti, operacinė buvo visiškai tuščia. Dabar turime viską: šiuolaikinę chirurginę aparatūrą, aukštos kokybės narkozės įrangą, stebėjimo monitorius, – pasakoja R.Truncė. – Per dvidešimt praktikos metų niekur nesu turėjęs tokių gerų sąlygų dirbti. Čia nėra jokio administracinio spaudimo, galime visą dėmesį skirti pacientams.“
 
Tiesa, didžiausiu iššūkiu chirurgas įvardija informacijos apie naujas galimybes sklaidą. „Kupiškyje niekada anksčiau nebuvo teikiamos ausų, nosies ir gerklės chirurgijos paslaugos, todėl bendruomenė net nežino, kokios dabar yra galimybės, – aiškina pašnekovas. – Visi įpratę važiuoti į Kauną – jis jiems kaip antroji Meka. O kad išsiplėtė chirurginė apimtis mūsų mieste, kad teikiame visą chirurginių paslaugų spektrą – apie tai žmonės dar neinformuoti. Būtų gerai, kad ši žinia pasiektų kuo daugiau rajono gyventojų.“
 

Reanimacijos skyriuje dirbantis anesteziologas-reanimatologas Irmantas Kerpauskas: „Išties ligoninėje turime visą reikalingą įrangą – tiek operacinėje, tiek Reanimacijos skyriuje. Nors pacientų srautai čia mažesni nei didmiesčiuose, kiekvienas atvejis reikalauja tokio pat profesionalumo ir pasiruošimo. Reanimacijoje sulaukiame daugiausiai vyresnio amžiaus žmonių. Dominuoja plaučių uždegimas, širdies nepakankamumas, vyresnio amžiaus žmonių ligos. Džiaugiuosi, kad turime viską, ko reikia kokybiškam darbui.“

 
Ligoninės vadovas J.Panka užsimena, kad šiuo metu planuojamas ambicingas projektas – nauja operacinė, kuriai numatyta skirti ne mažiau kaip 100 tūkst. eurų. „Kuriame modernų chirurginį bloką, kur viskas bus suprojektuota maksimaliam pacientų patogumui – šiuolaikiška operacinė, o šalia jos – palatos su deguonies sistema bei monitoriais. Pacientai po operacijų galės sveikti ramioje, jaukioje aplinkoje, prižiūrimi profesionalaus personalo“, – pasakoja direktorius.
 
Trūksta medikų
 
Kolegos džiaugiasi, kad nuo vasario 25-osios chirurgijos paslaugos dar išsiplės – jas pradės teikti ginekologas Aurelijus Umantas. Vis dėlto specialistų pritraukimas išlieka vienu didžiausių rūpesčių.
 
„Tai – kol kas pagrindinė įstaigos problema, – pripažįsta J.Panka. – Vietinių gydytojų turime mažai. O jei specialistas šiandien atvažiuoja, nebūtinai jis rytoj negaus geresnio pasiūlymo dirbti kitur.“
 
Konsultacinės poliklinikos vyresnioji slaugytoja Laimutė Dūdienė situaciją patvirtina. Iš 17 poliklinikoje dirbančių gydytojų vietinių specialistų – vos trys. „Vieni atvažiuoja tik du kartus per mėnesį, kiti – du kartus per savaitę. Turime vieną iš Vilniaus atvažiuojantį kardiologą, kuris daugiausiai dirba su prevencinėmis programomis. Dėl paprastų konsultacijų jam tiesiog neapsimoka važiuoti – jis Vilniuje turi pakankamai darbo, – situaciją apibūdina slaugytoja. – Labiausiai mūsų komandoje trūksta kardiologo ir neurologo.“
 

Nepaisant iššūkių, poliklinikos personalas, kaip sako Konsultacinės poliklinikos vyresnioji slaugytoja Laimutė Dūdienė, sukasi kaip įmanydamas: „Mažas miestas turi savų privalumų – vieni kitus pažįstame, galime lanksčiau spręsti problemas. Kai vienas žmogus nedirba, kitas pavaduoja. Nors mūsų nedaug, bet stengiamės, kad pacientai neliktų be priežiūros.“

 
„Pernai ir šiemet kėlėme atlyginimus personalui, o ypač slaugytojams, – apie vieną iš specialistų išlaikymo strategijų užsimena J.Panka. – Kita vertus, jeigu ligoninė gali būti rami, kad turės finansavimą ir kad jai bus apmokėta už visas suteiktas paslaugas, tuomet ir gydytojai gali būti ramūs, kad gaus atlyginimą laiku, ir tokį, koks yra rinkoje.“
 
Naujas požiūris į senatvę
 
Vienas ryškiausių pastarojo meto ligoninės pasiekimų – sėkmingai veikiantis Geriatrijos dienos stacionaras. Iš Panevėžio į moderniai įrengtą stacionarą Kupiškyje atvykstantis gydytojas geriatras Arnas Paškevičius pasakoja, kad požiūris į vyresnio amžiaus žmonių gydymą regione sparčiai kinta.
 
„Tokių dienos stacionarų Lietuvoje dar nedaug, o ir patys veiklą pradėjome vos prieš metus. Tad didžiausia mūsų užduotis buvo kuo plačiau paskleisti informaciją apie geriatrijos paslaugas. Tą darėme aktyviai – pristatėme jas Kupiškio poliklinikoje, „Medicinos namuose šeimai“ dirbantiems šeimos gydytojams. Būtent jie pacientą gali siųsti konsultacijos pas geriatrą. Svarbu, kad visi gydytojai žinotų apie tokias galimybes ir galėtų informuoti pacientus“, – aiškina gydytojas geriatras Arnas Paškevičius.
 
„Vieni pacientai apie tokias paslaugas nė nebuvo girdėję, o kiti – labai konservatyvūs ir bijo tokių paslaugų prašyti, – priduria Geriatrijos dienos stacionare dirbanti kineziterapeutė Ingrida Kuliešienė. – Dabar informacija jau sklinda iš lūpų į lūpas. Užvesti ant kelio pacientai jau patys prašo gydytojų siųsti į geriatriją.“
 
„Anksčiau vyravo išankstinis nusistatymas prieš Geriatrijos paslaugas – žmonės vengdavo čia kreiptis, neva tai – „paskutinė stotelė“. Dabar, panašu, situacija po truputį keičiasi ir mūsų stacionaras jau veikia visu pajėgumu“, – džiaugiasi A.Paškevičius ir priduria, kad pastaruoju metu stacionare būna užimtos visos dvylika vietų.
 

„Dažnai išgirstame: „taigi senatvė, jam viskas skauda“. Bet mes ieškome, kas konkrečiai trukdo žmogaus kasdienėje veikloje. Orientuojamės ne į slaugą, bet į reabilitaciją. Žmonės mato realią naudą ir nori pas mus atvykti“, – pasakoja geriatras Arnas Paškevičius.

 
Anot specialisto, stacionare į kiekvieną pacientą stengiamasi žvelgti kompleksiškai. Pacientui paslaugas teikia didelė specialistų komanda: gydytojas, slaugytojas, ergoterapeutas, kineziterapeutas, socialinis darbuotojas, psichologas.
 
„Mūsų tikslas – ne tik gydyti, bet ir padėti žmogui integruotis į visuomenę, gyventi kuo įprastesnį gyvenimą, nepaisant jo amžius ar sveikatos būklės. Identifikuojame geriatrinius sindromus – judėjimo sutrikimus, pusiausvyros problemas, griuvimus. Čia daugiausiai dirba kineziterapeutė, naudojame specialią aparatūrą pusiausvyrai lavinti. Ergoterapeutė dirba su smulkiąja motorika ir pažintinėmis funkcijomis, šias lavina ir psichologai. Daug dėmesio skiriame demencija sergantiems žmonėms“, – pasakoja gydytojas geriatras.
 
Pašnekovas teigia ne kartą sulaukęs komentarų, neva stacionaro pacientai užsiima žaidimais. „Iš tiesų čia vyksta tikslingas darbas. Pas ergoterapeutą varžtukai sukinėjami ne šiaip sau. Rodos, smulkmena, bet kiek žmogui diskomforto sukelia smulkiosios motorikos sutrikimai – negali paimti rakto, atrakinti durų spynos, sugriebti monetos. Tada močiutė stovi eilėje, negali sumokėti, jaučiasi prastai ir vien dėl to niekur nebenori lįsti iš namų“, – sako A.Paškevičius.
 
„Pas mus pacientai sugeba atgauti savarankiškumą, – pabrėžia I.Kuliešienė. – Nors 99 procentai pacientų turi lėtinių ligų, bet su jomis galima gyventi, o mūsų tikslas – padaryti, kad jų gyvenimo kokybė būtų kaip įmanoma geresnė.“
 
Kruopščiai parinkdami procedūras Geriatrijos dienos stacionaro specialistai kiekvienam pacientui randa būdą sugrąžinti ir fizinį, ir emocinį komfortą. Apie tai kalba ir masažo kėdėje patogiai įsitaisiusi pacientė Eleonora. „Matote, koks aptarnavimas – vienu metu masažuoja kūną, rankos gydomos šiltu parafinu, mergaitės pribėga, pakalbina, – šypsosi moteris. – Turiu rankos traumą, kartais skauda nugarą. Esu sužavėta, kad Kupiškyje galime gauti tokias paslaugas.“


 
Nuo baseino iki druskų kambario
 
Nustačius paciento poreikius, juos profesionaliai įgyvendina Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyrius, galintis pasigirti modernia įranga ir plačiu procedūrų spektru. „Turime viską: masažą, kineziterapiją, fizioterapiją, baseiną, vonias, ergoterapiją, – vardija skyriaus vyresnioji slaugytoja Rita Balčiauskienė. – Aparatų taip pat netrūksta: naudojame mikrobangų aparatą, magnetoterapiją, elektrostimuliaciją, dioptroną ir kitą reikalingą įrangą sąnarių būklei gerinti, gydyti artritą ir radikulopatiją.“
 
Baseino procedūras vedanti kineziterapeutė Indrė Stakvilevičienė džiaugiasi įvairia mankštoms apsilankančiųjų amžiaus amplitude – specialistė sulaukia ir šešiolikmečių, ir vyresnių nei aštuoniasdešimties metų pacientų.
 
„Iš pradžių žmonės būna nedrąsūs, o kartais nė nežino, kad galima apsilankyti baseine. Tie, kurie pabando, patys prašo gydytojų skirti baseino procedūras“, – šypsosi kineziterapeutė.
 
„Dažniausiai baseino procedūros skiriamos turintiems radikulopatiją, stuburo, pečių, sąnarių, kojų problemų, asmenims po endoprotezavimo. Vandenyje atliekamų procedūrų reikia dvigubai mažiau nei paprastai, todėl tokia mankšta dvigubai efektyvesnė“, – aiškina I.Stakvilevičienė.
 
Ypatingas skyriaus pasididžiavimas – Rotary klubo dovanotas druskų kambarys. „Druska veikia kaip natūrali gamtos vaistinė. Čia mėgsta lankytis mamos su vaikais, ypač rudenį ir pavasarį, kai padaugėja alerginių ir kvėpavimo takų ligų atvejų“, – pasakoja R.Balčiauskienė.
 
Kambaryje įrengti keturi patogūs gultai. Kad procedūra neprailgtų, vaikai gali žaisti lavinančiais žaislais.
 
„Galime reguliuoti apšvietimą. Raudoną spalvą renkamės rečiau – žmonės labiau mėgsta švelnesnes, raminančias šviesas: švelniai violetinę, žalią. Druskos kambario mikroklimatas ne tik ramina nervus, bet ir stiprina imuninę sistemą, padeda dažnai kvėpavimo takų ligomis sergantiems asmenims, mažina alerginių reakcijų simptomus“, – sako Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus slaugytoja.
 
Purvo terapijos procedūrai atėjęs Algirdas patenkintas: „Karšta. Pats tas žiemos sezonu, – juokauja jis. – Procedūrą man atlieka ne pirmą kartą. Kas kartą laikinai pagerėja, nugaros tiek nebeskauda.“
 
Specialisčių teigimu, purvo terapijos gydomasis poveikis pasireiškia per šiluminį ir cheminį poveikį: šiluma atpalaiduoja raumenis, o mineralai skatina regeneracinius procesus. Metodas jungia senovines gydymo tradicijas su šiuolaikinio mokslinio požiūrio principais, efektyviai mažindamas skausmą ir gerindamas bendrą organizmo būklę.


 
Investicijos į kokybę
 
Artimiausiu metu ligoninę planuojama atnaujinti trimis naujais echoskopais, endoskopu ir kita diagnostine įranga. Ypatingas dėmesys bus skiriamas Ausų, nosies, gerklės kabinetui. „Pacientai skundžiasi, kad per plonas sienas girdisi visi garsai, – atvirauja ligoninės vadovas. – Netrukus įrengsime modernią, visiškai izoliuotą audiometrinę kabiną.“
 
J.Pankai entuziastingai kalbant apie investicijas į ligoninės infrastruktūrą, akys nejučia krypsta į tarybinių laikų jo kabineto dizainą. „Mano kabinetą remontuosime paskutinį, kai jau nebus ko daugiau remontuoti aplinkui, – šypsosi direktorius. – Prioritetai aiškūs – pirmiausiai investicijos keliauja į medicininę įrangą, geresnes sąlygas pacientams ir tinkamus atlyginimus darbuotojams.“
 
Nors Kupiškio ligoninė nuosekliai stiprina technologinį potencialą, apie kompiuterinį tomografą kol kas gali tik pasvajoti. Direktorius sako, jog ši problema – kompleksinė. Didžiausia kliūtis – sudėtinga valstybinės sveikatos sistemos biurokratija. Ligonių kasos taiko vadinamąjį poreikio tenkinimo mastą – algoritmus, kurie teoriškai apskaičiuoja regionų poreikius. Algoritmas remiasi demografiniais rodikliais, gyventojų skaičiumi ir teoriniais skaičiavimais. Paradoksalu, bet net turinti lėšų ligoninė negali tiesiog nusipirkti ir pradėti naudoti tokį aparatą.
 
„Galima pasakyti, kad Panevėžio regionas labai turtingas, visos ligonės turi kompiuterinius tomografus. Mes vieninteliai jo neturime. Kaip tik gavau oficialų Panevėžio teritorinės ligonių kasos atsakymą, kad jeigu būtume įsigiję kompiuterinį tomografą, jie nebūtų pasirašę sutarties“, – pasakoja J.Panka.
 
„Mūsų tikslas – ne tik turėti aparatūrą, bet ir užtikrinti, kad ji realiai pagerintų pacientų priežiūrą. Nesvarbu, ar žmogus gyvena Vilniuje, ar Kupiškyje – jis nusipelno kokybiškos sveikatos priežiūros. Neprašome iš sveikatos priežiūros formuotojų ko nors ypatingo – tik leiskite mums teikti paslaugas tiek, kiek galime, ir už jas apmokėkite“, – reziumuoja vadovas.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!