Derybos be Ukrainos
 
„Prezidentas ir jo komanda yra susitelkę į derybų su abiem šio karo pusėmis tąsą, kad konfliktas būtų užbaigtas. Prezidentas yra įsitikinęs, kad tai įmanoma padaryti šią savaitę“, – savaitgalį, po kasmetinio Amerikos konservatorių politinio suvažiavimo (CPAC), paskelbė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt.
 
Pasak K.Leavitt, Nacionalinio saugumo patarėjas Mike’as Waltzas „dirbs ištisą parą, kad pasiektų susitarimą ir užbaigtų šį konfliktą su Ukraina“, o D.Trumpas „tvirtai tiki, jog rusija yra pasirengusi susitarti“.
 
Netrukus po to, antradienį, Saudo Arabijos sostinėje Rijade JAV ir rusija surengė antrąjį derybų etapą, į kurį Ukraina vėl nebuvo pakviesta. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tokioms „deryboms“ kategoriškai prieštaravo ir atmetė bet kokius jų rezultatus.
 
Reikalauja grąžinti „skolą“
 
CPAC konferencijoje D.Trumpas daugiausiai kalbėjo apie tai, jog JAV ir Ukraina yra „gana arti“ susitarimo dėl Ukrainos gamtos išteklių. Pasak „The Kyiv Independent“, abi šalys pastarosiomis dienomis intensyviai dirbo siekdamos susitarti dėl detalių.
 
„Noriu, kad Ukraina mums duotų kažką už visus tuos pinigus, kuriuos investavome į pagalbą, kovojant su rusija, – pareiškė JAV prezidentas. – Mes prašome retųjų mineralų ir naftos – visko, ką galime gauti.“
 
Konferencijoje kalbėjęs JAV prezidentas dėl užsitęsusio konflikto apkaltino ir pačią Ukrainą: „Girdėjau, kad ukrainiečiai yra nepatenkinti, jog neturi vietos prie derybų stalo… Jie turėjo galimybę imtis veiksmų trejus metus ir ilgą laiką prieš tai. Ši situacija galėjo būti išspręsta labai lengvai. Jūs neturėjote pradėti tokio ilgo konflikto, galėjote greitai prieiti prie bendro susitarimo.“
 
„The New York Times“ paviešintame susitarimo projekte matyti, kad JAV reikalauja 50 proc. pajamų iš Ukrainos gamtos išteklių, mainais nesiūlydama jokių konkrečių saugumo garantijų. V.Zelenskis tokį amerikiečių pasiūlymą griežtai atmetė.
 
Taika – Ukrainos žemių sąskaita
 
Politologė Rajan Menon, knygos „Konfliktas Ukrainoje“ bendraautorė, „The Guardian“ atskleidė D.Trumpo siūlomas taikos sąlygas: „Ukraina nebus priimta į NATO. Ji turės atsisakyti rusijos okupuotų teritorijų. JAV nesuteiks Ukrainai jokių saugumo garantijų po karo. Europos šalys gali padėti savo ruožtu, bet suprasdamos, kad jų kariai nebus ginami pagal NATO sutarties 5-ąjį straipsnį. Viliojantis pasiūlymas?“
 
R.Menon nuomone, „JAV gali drąsiai imtis šių veiksmų, nes situacijai pablogėjus juos atskirs vandens kelias. Jei Kyjivas nuspręs toliau kovoti ar ieškos saugumo garantijų, turės kreiptis į Europą. JAV, kaip pats prezidentas pabrėžė, gali tiesiog atsitraukti – juos nuo Ukrainos skiria vandenynas.|
 
Politologai: D.Trumpas – ne visagalis
 
Ar iš tiesų D.Trumpas gali užbaigti karą šią savaitę? Toronto universiteto Politikos mokslų katedros docentė Olga Chyzh tokius JAV prezidento pareiškimus vertina kritiškai: „D.Trumpas, save vadinantis „sandorių meistru“, tikino, kad gali užbaigti karą per vieną dieną. vladimiras putinas ir jo sąjungininkai iš šių žodžių juokiasi, nes JAV pažeminimas jiems buvo didžiausia svajonė. putinas nesidera sąžiningai – nuo Gruzijos iki Donbaso jis naudojo paliaubas kaip strategines pinkles.“
 
„D.Trumpo pastarieji pareiškimai kelia sumaištį Europoje ir nerimą Kyjive. Jis apkaltino Ukrainą 2022 metais pradėjus karą su rusija ir pavadino V.Zelenskį diktatoriumi. Iš susitikimo Saudo Arabijoje D.Trumpas tiek Ukrainą, tiek Europą išbraukė sąmoningai“, – teigia politologė R.Menon.
 
Politikos mokslų profesorė Dovilė Budrytė D.Trumpo galimybes susitarti dar šią savaitę taip pat vertina skeptiškai: „Dar nėra aišku, ar jis iš tiesų sugebės susitarti su rusijos lyderiu. D.Trumpas kalba tarsi jis vienintelis gali nuspręsti visą lygtį, tačiau svarbu, ar bus pateiktos sąlygos, tinkančios Ukrainai.“
 
Politologė pažymi, kad nors D.Trumpas bando sukurti įspūdį, jog pasaulis pakeitė požiūrį į konfliktą, duomenys rodo priešingai: „Matome balsavimą Jungtinėse Tautose, kad daugiau nei 90 proc. valstybių tebepalaiko Ukrainą, tiesą ir tarptautinius įstatymus. Perversmas įvyko tik Amerikos užsienio politikoje ir tai atsitiko dėl D.Trumpo įtakos. Pasaulis dėl to nepasikeitė. Žinau, kad istorija neigiamai įvertins Trumpo žingsnį bendrauti su putinu kaip su sau lygiu. Akivaizdžiai matyti, kad JAV prezidentui diktatoriai tampa vos ne geriausiais draugais. Dėl to yra labai apmaudu.“
 
„Reikalavimą atlyginti už suteiktą pagalbą regiu kaip Amerikos virtimą grobuoniška valstybe. JAV veiksmai parodo, kokį požiūrį D.Trumpas turi į pasaulio valdymą – tai yra imperialistinis vertinimas, kuris visiškai sutampa su jo pareiškimais apie Grenlandiją, Panamą ir netgi apie Kanadą. Jis mato tik siaurus Amerikos interesus ir priima karo situaciją kaip verslo sandorį – kad jis turėtų ką nors gauti iš Ukrainos. Stebint ilgalaikes perspektyvas, šis planas nepasiteisins“, – įsitikinusi ekspertė.
 
Paklausta, ar didžiųjų Europos šalių lyderių pokalbiai su D.Trumpu gali atnešti naudos, pašnekovė siūlo vilčių nepuoselėti. „Nors Danijos lyderė Mette Frederiksen tokius pokalbius sukritikavo, manau, gerai, kad mėginimai kalbėtis vyksta. Europai vis tiek reikia bent jau papasakoti tiesą, paprieštarauti D.Trumpui dėl jo naratyvo apie Ukrainą, kaip ir pasielgė Emanuelis Macronas. D.Trumpas mėgaujasi galėdamas pakeisti tiesą melu ir, deja, daugelio amerikiečių akyse jam tai sekasi daryti. Mano įsitikinimu, Europos lyderių vaidmuo svarbus visuomenės nuomonei. Na, o ar pavyks pakeisti D.Trumpo mąstyseną – deja, manau, kad ne. Jis turi vaikišką pasaulio supratimą: didieji turi valdyti; tas, kas turi galios, – to ir teisybė. Todėl aktualu priminti, kad ir Europa turi savo balsą bei požiūrį“, – atkreipė dėmesį D.Budrytė.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!