Šiaulių reabilitacijos centras: „Visi keliai veda į reabilitaciją“

Rasa Kasperavičiūtė-Martusevičienė
2025-01-23
Čia pat Šiauliuose – terapiniai kosmoso vaizdai, Negyvosios jūros dvelksmas ir širdies ritmui pritaikyta muzika. Po reikšmingo atsinaujinimo jau penktąjį veiklos dešimtmetį skaičiuojantis Šiaulių reabilitacijos centras siūlo pacientams unikalias mūsų šalyje procedūras. Naujausiomis technologijomis aprūpinta įstaiga kasmet sulaukia tūkstančių pacientų iš visos Lietuvos.
Šiaulių reabilitacijos centras: „Visi keliai veda į reabilitaciją“
Per dieną medicinos įstaigoje apsilanko iki pusės tūkstančio pacientų. Tokį srautą centre suvaldyti padeda ne tik aiški ir griežta tvarka, bet ir profesionalus kolektyvas.

Tarp Lietuvos lyderių
 
Ramus vandens čiurlenimas, augalų gausa ir gaivus oras – vos peržengęs Šiaulių reabilitacijos centro slenkstį, supranti – tai vieta, kur atgausi jėgas. Pagal aptarnaujamų pacientų skaičių centras užima trečią vietą šalyje, nusileisdamas tik dviem didmiesčių įstaigoms – per keturiasdešimt metų veikiantis centras išlieka vienu rimčiausių ir moderniausių reabilitacijos centrų šalyje.
 

„Šiaulių reabilitacijos centras užsitarnavo ypatingą vietą tarp Lietuvos gydymo įstaigų. Čia suderinta viskas: modernios technologijos, profesionalus požiūris į pacientą, efektyvus darbo organizavimas. Per savo praktiką lankiausi įvairiose įstaigose – retai kas pasiekia tokią dermę“, – tvirtina ilgametis centro fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas Marius Atkočiūnas.

 
Specialistas ir kiti kolektyvo nariai užsimena, kad medicinos įstaigos sėkmės istorija neatsiejama nuo vadovės Irinos Jazdauskaitės-Uščiauskienės, kuriai pernai Sveikatos apsaugos ministerija suteikė Nusipelniusios Lietuvos gydytojos vardą. Per pirmuosius jos vadovavimo metus pagerėjusi finansinė įstaigos situacija leido ne tik atnaujinti centro infrastruktūrą – suremontuoti kineziterapijos salę ir įrengti pacientų poilsio erdvę, bet ir išplėsti paslaugų spektrą. Medicinos įstaiga pradėjo teikti naujas vandens procedūras, kineziterapijos ir fizioterapijos paslaugas, įsigijo modernią medicininę įrangą.
 
Gebėjimas derinti novatorišką valdymą ir žmogišką rūpestį leidžia įstaigos vadovei atvirai prabilti ir apie sistemines problemas.
 
Prašo siųsti tikslingai
 
„Siuntimai reabilitacijai šiandien švaistomi į kairę ir į dešinę – dažnai visai netikslingai, – atvirai kalba centro vadovė. – Tiek pacientų, tiek gydytojų norėtume paprašyti didesnio sąmoningumo ir atsakomybės.“
 
Kolektyvas pritaria: siuntimų sistema nekontroliuojama. „Būna, kad pacientas ateina su kelių specialistų siuntimais tai pačiai problemai gydyti. Vienas išrašytas neurologo, kitas – traumatologo, trečią prideda šeimos gydytojas, – pasakoja centro fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas Nerijus Kakanis. – Kartais žmogus per metus apsilanko net šešis kartus, vis su naujais siuntimais. Europoje toks ambulatorinis pacientas turbūt niekur negautų 48 dienų reabilitacijos per metus.“
 

„Norėtume, kad žmonės kreiptųsi reabilitacijos tada, kai tikrai reikia, o ne todėl, kad turi galimybę pasinaudoti sistemine spraga. Kai kurie tiesiai šviesiai sako: „ateisiu dar ne kartą, noriu pailsėti“, – pasakoja gydytojas Marius Atkočiūnas. – Šeimos gydytojų prašome atidžiau vertinti siuntimų tikslingumą. Reabilitacija turėtų būti paskutinis etapas po kitų specialistų vertinimo ir gydymo.“
 
„Kartais sudėtinga situacija susiklosto ir dėl pacientų lūkesčių. Kai kurie jų vengia vaistų ir mano, kad vienintelis teisingas kelias gydytis yra reabilitacija. Kitaip tariant, visi keliai veda į reabilitaciją“, – pastebi Nerijus Kakanis ir pabrėžia, kad reabilitacija turėtų būti kompleksinio gydymo dalis, o ne vienintelis pasirinkimas.
 

„Šeimos gydytojai turėtų būti pirmieji, kurie padeda pacientui suprasti reabilitacijos tikslą ir vietą gydymo procese, – akcentuoja Šiaulių reabilitacijos centro vadovė Irina Jazdauskaitė-Uščiauskienė. – Kai siuntimas išrašomas be rimto pagrindo, nukenčia tie, kuriems reabilitacija tikrai būtina. Turime ribotus resursus, todėl svarbu juos naudoti tikslingai.“

 
Centras susiduria ir su pacientų drausmės problema: per dieną į procedūras dėl įvairių priežasčių neatvyksta maždaug 5 procentai pacientų. „Itin dažnai tokios situacijos sutampa su paciento gimtadieniu ar kitomis šventinėmis dienomis, – šypsosi centro vadovė. – Labai prašome visų: jei negalite atvykti, praneškite iš anksto. Taip sudarysime galimybę procedūras gauti kitiems laukiantiems.“
 
Veiksmingai mažina eiles
 
Irinos Jazdauskaitės-Uščiauskienės teigimu, pernai buvo susidariusios net penkių mėnesių eilės. „Šiandien situacija visiškai kitokia – ji pradėjo keistis, kai mūsų komandą papildė nauji gydytojai.“
 
Kad pacientai nepamirštų atvykti į procedūrą, prieš vizitą siunčiami priminimai SMS žinute. Perkelti procedūras Šiaulių reabilitacijos centre galima du kartus – vėliau procedūros atšaukiamos. „Reikia suprasti, kad pacientui neatvykus, negalime į jo vietą priimti kito – taip prarandame brangų laiką“, – atkreipia dėmesį kolektyvo nariai.


 
Džiaugiasi stiprėjančia komanda
 
Per dieną medicinos įstaigoje apsilanko iki pusės tūkstančio pacientų. Tokį srautą centre suvaldyti padeda ne tik aiški ir griežta tvarka, bet ir profesionalus kolektyvas. „Ypač didžiuojamės, kad žmonėms tarp procedūrų tenka laukti vos 15-20 minučių. Kitose įstaigose žmonės kartais turi atvykti kelis kartus per dieną, o mes sugebame procedūras suplanuoti taip, kad pacientams būtų patogu ir efektyvu“, – pabrėžia Irina Jazdauskaitė-Uščiauskienė.
 
Šiandien centre dirba per 70 profesionalų, tarp jų – keturi fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojai, kuriuos vadovė su šiluma vadina savo „sakalais“. Būtent jų dėka pavyko ne tik sumažinti eiles, bet ir užtikrinti aukščiausią paslaugų kokybę pacientams.
 
„Visuose kolektyvuose vyksta judėjimas – vieni išeina į motinystės atostogas, kiti grįžta, treti išvyksta studijuoti ar keičia darbo profilį. Džiaugiamės, kad pernai komanda sustiprėjo – priėmėme du naujus gydytojus“, – pasakoja vadovė.
 
Ji pabrėžia, kad komandos branduolys išlieka stabilus – jį sudaro patyrę specialistai. Pavyzdžiui, gydytojas Marius Atkočiūnas, turintis daug patirties įvairiose Lietuvos medicinos įstaigose, ne tik gydo pacientus, bet ir teikia vertingus patarimus, kaip būtų galima patobulinti įstaigos veiklą.
 
Šviežių idėjų įstaigai atneša ir komandos naujokai. Prieš metus centro gydytojų kolektyvą papildęs gydytojas Nerijus Kakanis pasakoja, kad pagrindinis motyvas atvykti iš Panevėžio dirbti Šiauliuose buvo šio centro reputacija medicinos bendruomenėje.

„Šiaulių reabilitacijos centro reputacija medicinos bendruomenėje yra išskirtinė. Malonu prisijungti prie komandos, kuriai nuoširdžiai rūpi kiekvienas pacientas. Stengiamės įsigilinti į kiekvieną individualų atvejį ir padėti žmogui kuo tik galime“, – teigia fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas Nerijus Kakanis.

 
Nuo masažo iki socialinės pagalbos
 

Nors masažai išlieka viena paklausiausių procedūrų, specialistai pabrėžia, kad šiuolaikinė reabilitacija remiasi kompleksiniu gydymu. Kineziterapijos specialistai dirba su kvėpavimo sistemos ligomis, atlieka reabilitaciją po traumų ir ortopedinių ligų. Ypač vertinama kineziterapija vandenyje.
 
Modernia įranga atliekama trakcinė terapija – stuburo ir galūnių tempimas naudojant sistemą „Mili-TRAComputer“. „Ši procedūra ypač efektyvi esant stuburo problemoms, nes kompiuteriu valdoma sistema leidžia tiksliai dozuoti tempimo jėgą ir laiką pagal individualią paciento būklę. Matome puikius rezultatus gydant išvaržas, radikulopatijas ar lėtinius nugaros skausmus. Pacientai dažnai stebisi, kad po kelių procedūrų jaučia ženklų palengvėjimą“, – sako Marius Atkočiūnas.
 
„Fizioterapijos galimybės šiandien stebina – turime įrangą, leidžiančią veikti įvairius organizmo procesus: nuo kraujotakos stimuliavimo magneto terapija iki audinių regeneracijos skatinimo šviesos terapija. Kiekvienam pacientui parenkame individualų procedūrų derinį, atsižvelgdami į jo būklę, ligų istoriją ir gretutines ligas. Kartais pakanka vienos procedūros rūšies, o kartais tenka derinti keturias ar penkias - taip pasiekiame geriausią rezultatą“, – aiškina fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas.
 
Centre dirba profesionalūs klinikiniai logopedai, medicinos psichologas ir socialinis darbuotojas. „Dažnai pacientai nustemba, kad šalia fizinių procedūrų siūlome ir psichologo pagalbą. Tačiau per ilgus darbo metus įsitikinome: žmogaus sveikata – tai subtili fizinės ir emocinės būsenos pusiausvyra. Kai žmogus jaučiasi emociškai stiprus, fizinė reabilitacija vyksta žymiai greičiau ir efektyviau“, – dalijasi patirtimi Irina Jazdauskaitė-Uščiauskienė.


 
Atnaujino druskų kambarį
 
Pernai teikti tokį platų paslaugų spektrą centrui buvo nelengva, mat teko susidurti su infrastruktūros iššūkiais – metų pradžioje pradėta diegti ventiliacijos sistema, apie kurios poreikį kalbėta dar prieš COVID-19 pandemiją.
 

„Žinojome, kad bus sunku, bet negalėjome daugiau atidėlioti“, – teigia Irina Jazdauskaitė-Uščiauskienė. Darbų metu teko gręžti skyles lubose, taikstytis su dulkėmis ir triukšmu. Nepaisant sudėtingų sąlygų, centras nenustojo dirbti. „Remontui atlaisvinome du aukštus, bet vis tiek įvykdėme planą, atlikome visas konsultacijas ir procedūras. Tai pareikalavo ypatingo personalo susitelkimo ir lankstumo“, – pasakoja vadovė.
 
Rudenį baigtas sudėtingas remontas atsipirko su kaupu – nauja ventiliacijos sistema ne tik užtikrina švarų orą visame pastate, bet ir atvėrė galimybes modernizuoti specialiąsias procedūrų sales.
 
Pirmasis modernizacijos vaisius – atnaujintas druskų kambarys, kuriame taikomas unikalus gydymo metodas. „Dabar galime maksimaliai išnaudoti Negyvosios jūros druskos gydomąsias savybes, – pasakoja Irina Jazdauskaitė-Uščiauskienė. – Ji turi dešimtis kartų daugiau mineralų nei įprasta druska, todėl poveikis organizmui yra žymiai stipresnis.“
 
Druskų kambaryje taikoma pažangi technologija, reguliuojanti Negyvosios jūros druskos įpurškimą ir cirkuliaciją ore. Beje, skirtingai nei kituose šalies druskų kambariuose, čia ant grindų nėra druskos.
 
„Siekiame ne tik maksimalios higienos, bet ir optimalaus gydomojo efekto. Džiaugiamės įdiegta ventiliacija: dabar pacientams galime užtikrinti visiškai švarų orą tarp procedūrų“, – aiškina vadovė.
 
Kambario interjeras taip pat kruopščiai apgalvotas – įrengti keturi minkšti besisukantys krėslai, o lubas puošia vandenyno motyvai. „Pacientai jaučiasi tarsi vandenyno dugne. Šį efektą sustiprina ir specialus apšvietimas. Dažniausiai žmonės tiesiog užmiega – tai geriausias ženklas, kad procedūra veikia“, – šypsosi personalas.


 
Iššūkio ėmėsi latviai
 
Stebint atpalaiduojančių procedūrų paklausą, vadovės galvoje gimė unikalus projektas – vienintelis toks Lietuvoje garso ir vaizdo terapijos kambarys.
 
„Turėjome didžiulį iššūkį rasti, kas galėtų įgyvendinti mūsų viziją, – pripažįsta Irina Jazdauskaitė-Uščiauskienė. Susidūrus su gūžčiojančiomis arba pernelyg didelius įkainius siūlančiomis šalies įmonėmis, sprendimų teko ieškoti už Lietuvos ribų. – Galiausiai sprendimas atsirado Latvijoje, kur IT specialistų komanda su užsidegimu priėmė šį iššūkį. Reikėjo rasti specialius lęšiukus projektoriams, aukštos raiškos, terapinį poveikį turinčių filmų, surasti derančią muziką.“
 
Latviai dirbo entuziastingai: siuntė bandomuosius variantus, pagal centro pageidavimus tobulino filmus, kol buvo pasiektas norimas rezultatas.
 
Dabar specialiai tam skirtoje patalpoje ant trijų sienų rodomi kokybiški, teigiamai nuteikiantys vaizdo įrašai. Žmogus gali stebėti povandeninį pasaulį, kosmosą, saulėgrąžų lauką, mišką. Procedūros metu gultai reaguoja į garso dažnius. „Kai muzikos dažniai sutampa su kvėpavimu arba širdies ritmu, organizmas reaguoja. Kai kurie verkia – tai normali reakcija“, – aiškina specialistai.
 
Vadovė daug dėmesio skyrė muzikai. „Ilgai ieškojome tinkamos įrangos, kuri leistų išgauti tokį švarų, tikslų garsą. Jis turi būti aukščiausios kokybės, tinkamų dažnių. Jei žmogus girdi lietaus garsus, jis natūraliai nusiramina. Tai nėra atsitiktinumas – tai mokslu pagrįsta terapija. Dabar skirtingus dažnius galime pritaikyti skirtingiems poreikiams – vieni giliai atsipalaiduoja, kiti įgauna energijos“, – pasakoja ji.
 
„Ši procedūra ypač efektyvi pacientams, kenčiantiems nuo nerimo, pervargimo sindromo, nemigos ar depresijos, – aiškina fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas Marius Atkočiūnas. – Garso ir vaizdo terapijos kambaryje vykstantys procesai padeda žmogui nurimti, harmonizuoja širdies ritmą, kvėpavimą. Tai ne tik maloni procedūra, bet ir rimta pagalba sprendžiant psichoemocines problemas.“

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    S.V.Alšauskė: ateities medicinai mūsų neruošia

    S.V.Alšauskė: ateities medicinai mūsų neruošia

    Biologinio laikrodžio reguliavimas – ne tik estetika, bet ir medicina – tuo įsitikinusi Kauno klinikų šeimos gy...
    Prof. P.Šerpytis: „Bendruomeniškumas gali tapti vaistu nuo vienišumo“

    Prof. P.Šerpytis: „Bendruomeniškumas gali tapti vaistu nuo vienišumo“

    Vasario 14-ąją daugybė žmonių visame pasaulyje švenčia Valentino dieną. Tačiau ne visi turi su kuo ją praleisti, o ir vieni...

    Budinti vaistinė


    Ministerijos pasiteisinimas sukasi prieš ją pačią

    Ministerijos pasiteisinimas sukasi prieš ją pačią

    Netylant kalboms apie inovatyvių vaistų trūkumą Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) išplatino pranešimą, esą didelė...
    Lietuvos vaistinių asociacija ir LSMU sveikatos ministrę kviečia atkreipti dėmesį į nerimą keliančią vaistininkų situaciją

    Lietuvos vaistinių asociacija ir LSMU sveikatos ministrę kviečia atkreipti dėmesį į nerimą keliančią vaistininkų situaciją

    Nors farmacijos ir farmakotechnikos studijų diplomas suteikia kone šimtaprocentinę galimybę įsidarbinti, Lietuvos vaistinių...

    razinka


    Sveika šeima


    Pasibaigusio galiojimo produktai – ir ministro šaldytuve

    Jei anksčiau pirkėjas, parduotuvėje aptikęs maisto produktą su pasibaigusiu galiojimo terminu, suskubdavo kviesti maisto inspektorius, dabar jį gali ramiai įsidėti į krepšelį. Jau metus galioja Maisto įstatymo pakeitimas, leidžiantis prekiauti maisto produktais, kurių minimalus tinkamumo vartoti terminas pasibaigęs, bet jis yr...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Indijoje – progresuojančiojo paralyžiaus protrūkis

    Indijoje nuo metų pradžios reta neurologine liga, sukeliančia viso kūno paralyžių, susirgo daugiau nei pusantro šimto žmonių. Giljeno-Barė sindromas sparčiai plinta technologijų centre Punėje, keldamas nerimą tiek medikams, tiek visuomenei.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Planuoto elgesio teorija
    Henrikas Vaitiekūnas Planuoto elgesio teorija
    Klampūs privilegijų pančiai Klaipėdoje
    Audrius Petrošius Klampūs privilegijų pančiai Klaipėdoje
    Atvirai apie Lietuvos sveikatos sistemos skaudulius: ar esame pasirengę pokyčiams?
    Andrej Rudanov Atvirai apie Lietuvos sveikatos sistemos skaudulius: ar esame pasirengę pokyčiams?

    Naujas numeris