- Nekantriai laukiama žinių apie slaugos politiką. Kokius tikslus sau kelia ši Vyriausybė?  
 
- Vienas pirmųjų šios kadencijos sveikatos apsaugos ministrės Marijos Jakubauskienės darbų – sutarimas su švietimo, mokslo ir sporto ministre dėl šimto papildomų valstybės finansuojamų vietų slaugytojų studijoms aukštosiose mokyklose.
Tarp svarbiausių siekių iškelta užtikrinti palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų prieinamumą bei kokybę, įvertinant senstančių regionų paslaugų poreikius bei peržiūrint lovų skaičiaus pasiskirstymą. Čia kalbama apie stacionarias paslaugas ligoninėse. Taip pat, turiu paminėti, kad planuojant slaugos paslaugas akcentuojami sergančių demencija poreikiai.
Taip pat ministrė jau pasirašė įsakymą dėl 120 lovadienių slaugos paslaugų per metus...
 
- Įsakymą, kad lovadienių negalima susijungti metų sandūroje, kritikavo ne vienas medikų bendruomenės narys, žinoma, ir dalis politinių oponentų. Kodėl to reikėjo?
 
- Tokio sprendimo reikėjo imtis, kad slaugos paslaugas galėtų gauti kuo daugiau žmonių, kad metų pabaigoje ir kitų metų pradžioje nebesiformuotų eilės, o pacientai po aktyvaus gydymo būtų laiku perkelti ir gautų stacionarines slaugos paslaugas.
 
- Ar išliks 120 stacionarinės slaugos dienų? Praėjusioje kadencijoje buvo kalbų apie šio termino mažinimą.
 
- Tokia tvarka išliks ir toliau.
 
- Ar turite naujienų ambulatorinių slaugos paslaugų namuose srityje?
- Šiuo metu aktyviai dirbama, kad veiktų ambulatorinių slaugos paslaugų namuose organizavimo ir teikimo modelis. Jis ypač reikalingas sergantiems demencija.
Kol kas modelyje nėra užtikrinto ryšio tarp socialinių darbuotojų bei jų padėjėjų ir sveikatos sistemos darbuotojų. Dabar kuriamos elektroninių sistemų sąsajos, kad visi matytų, kas kada lanko pacientą, kokia pagalba reikalinga. Taip bus efektyviau užtikrinami paciento slaugos poreikiai ir koordinuojamas darbas.
 
- Minėjote, kad vienas pirmų ministrės darbų – studijų vietų skaičiaus didinimas. Nebus šis pokytis naudingiausias grožio specialistėms, studijuojančioms dėl diplomo? Slaugos atstovai mini, kad koją kiša ne studijų prieinamumas, o darbo sąlygos.
 
- Ministerijoje aktyviai dirbame, kad sukurtume tinkamas motyvacines priemones ir patrauklesnes slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų darbo sąlygas.
 
- Ką konkrečiai darote?
 
- Pirmiausia norime teisingai komunikuoti apie slaugytojo profesiją – kad slaugytojas dirba ne gydytojo šešėlyje, o yra komandos narys, kuris ne vienerius metus studijuoja, kad įgytų reikiamų kompetencijų ir profesinių kvalifikacijų.
 
- O be komunikacijos?
 
- Siekiame, kad medikų komandos veikla būtų grindžiama jos narių bendradarbiavimu, kad vieni iš kitų mokytųsi ir komandoje jaustųsi lygiaverčiais partneriais.
Šiuo metu kuriamas slaugytojų profesinės karjeros, grįstos pakopinėmis kompetencijomis, modelis. Jo tikslas – užtikrinti kiekvieno specialisto profesinių kompetencijų ir savarankiškumo augimą bei dalyvavimo sprendimų priėmime galimybę.
Slaugytojas, įgijęs bakalauro laipsnį, ir papildomai baigęs neformaliojo švietimo mokymo programą, pavyzdžiui, diabetinės pėdos priežiūros, turėtų būti atitinkamai įvertintas ir darbo užmokesčiu. 
Iš anksčiau paveldėjome praktiką, kad slaugytojai, baigę išplėstinės praktikos slaugos studijas, sudėtingai gauna darbą pagal įgytas platesnes ir sudėtingesnes papildomas kompetencijas, jiems nemokamas didesnis atlyginimas, o už suteiktas paslaugas nenustatytas paslaugų įkainis. Šioms problemoms ieškoma tinkamo sprendimo.
Administracinę naštą reikia mažinti ne tik gydytojams, tačiau ir slaugytojams, kad jie daugiau laiko galėtų skirti klinikiniam darbui.
 
- Kaip ją rengiatės mažinti? Neseniai kaip tik slaugytojos perėmė dalį gydytojo rutininių darbų, tarp jų ir administracinio.
 
- Nuo šių metų vyks priėmimas į naują, trejų metų trukmės, bakalauro programą – Sveikatos paslaugų ir įstaigų vadybą.
Šią programą baigę absolventai gebės inicijuoti, koordinuoti ir valdyti sveikatos priežiūros paslaugas ir pacientų srautus įvairiose įstaigose ar jų tinkluose, o išmanydami sveikatos bei socialinės sistemų valdymo specifiką bei paslaugų gavėjų psichologiją gebėtų užtikrinti ne tik veiksmingą įstaigos vadybą, klientų pasitenkinimą ir etikos reikalavimus, bet ir koordinuodami paciento kelią padėtų jam laiku ir tinkamai gauti sveikatos priežiūros paslaugas.  
 
- Gydymo įstaigoms svarbu finansinis aspektas. Kokių galima tikėtis investicijų infrastruktūrai, skatinimo slaugos paslaugų grupei?
 
- Kol kas galime kalbėti tik apie investicijas ir lėšas infrastruktūrai, kurios numatytos ankstesniais metais.
Tai – ilgalaikės priežiūros dienos centrų mobilių komandų aprūpinimas įranga ir transporto priemonėmis, regioninės pažangos priemonė „Užtikrinti ilgalaikės priežiūros paslaugų plėtrą“.
Kalbant apie infrastruktūrą, skiriami pinigai mobiliųjų komandų aprūpinimui darbui reikalinga įranga ir priemonių komplektais bei automobiliais, tebesteigiami ilgalaikės priežiūros dienos centrai, paliatyviosios pagalbos dienos centrai suaugusiesiems ir vaikams.
Modernizuojama ir plečiama stacionarinių slaugos paslaugų žmonėms, sergantiems Alzheimerio liga, senatvine demencija bei paliatyviosios pagalbos paslaugų infrastruktūra.
Taip pat finansuojama paciento, kuriam teikiamos ambulatorinės slaugos paslaugos namuose, nuotolinio sveikatos būklės stebėjimo naudojant išmaniąsias technologijas bandomoji veikla.
Noriu paminėti pinigus, skiriamus slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų pritraukimui dirbti gydymo įstaigose, teikiančiose ilgalaikės priežiūros paslaugas. Apmokamos slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų būsto nuomos išlaidos, transporto nuomos išlaidos, kompensuojamos studijų kainos, skiriamos stipendijos.

---

 
Dosjė
Jurgita Platakytė Klaipėdos universitete įgijo socialinio darbo bakalauro, vadybos magistro ir slaugos bakalauro laipsnius.
Nuo 2017 m. Klaipėdos universiteto ligoninės filiale „Klaipėdos ligoninė“ dirbo Organizacinio metodinio skyriaus vedėja. Tuo metu kelerius metus laikinai vykdė ir vyr. slaugos administratorės, pavaduotojos slaugai, direktoriaus pavaduotojos valdymui ir plėtrai funkcijas.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!