Gydomi sunkūs atvejai
 
„Mano rega pradėjo blogėti, kai buvau vaikas. Gimnazijoje jau nešiojau akinius storesniais stiklais, nei įprastai nešioja vyresnio amžiaus žmonės. Negalėjau sportuoti ar plaukti be specialių akinių, o lietui lyjant ar šaltu oru akiniai aprasodavo ir nieko nematydavau. Vakare, nusiėmus akinius, net telefono ekrano negalėdavau įžiūrėti, jei jis būdavo toliau nei 15 centimetrų“, – pasakoja 25-erių vilnietė Ieva.
 
Kontaktiniai lęšiai, pasak Ievos, irgi nebuvo tobulas sprendimas: „Po darbo dienos prie kompiuterio akys tapdavo sausos ir dirglios, kartais net nebegalėdavau toleruoti lęšių. Be to, kiekvieną rytą tekdavo keltis anksčiau, kad spėčiau juos įsidėti, o pamiršus pasiimti lęšių skystį į kelionę, keletą dienų vaikščiodavau su lęšiais, perštinčiomis, paraudusiomis akimis.“
 
Ieva domėjosi lazerine regos korekcija, bet tuo metu buvo leidžiama operuoti akis iki -8 dioptrijų – merginos rega šią kartelę jau buvo peršokusi. Laimei, technologijoms tobulėjant, kai kuriose klinikose netrukus atsirado galimybė operuoti akis iki -12 dioptrijų, gydyti astigmatizmą.
 
„Tai leido man pagaliau matyti be trikdžių. Nors labai jaudinausi, operacija praėjo itin greitai ir sėkmingai“, – teigia Ieva.
Tiesa, po operacijos sekė ilgas gijimo procesas. „Pooperacinis laikotarpis nebuvo toks gąsdinantis, kaip forumuose komentavo kai kurie žmonės. Akis skaudėjo tik pirmąją naktį. Vėliau jos buvo itin jautrios šviesai – net ir beveik aklinoje tamsoje dilgčiojo akis. Kasdien reikėjo kelis kartus per dieną lašintis gydomuosius ir drėkinamuosius lašiukus. Nepaisant metų laiko, privalėjau dėvėti akinius nuo saulės. Su laiku rega gerėjo, dabar net nebeprisimenu, kaip matydavau anksčiau“, – džiaugiasi pašnekovė.
 
Technologijos tobulėja
 
Akių ligų gydytojo mikrochirurgo Š.Sologubovo teigimu, nors daugelis trumparegystės klausimą sprendžia akiniais ar kontaktiniais lęšiais, vis daugiau žmonių svarsto apie ilgalaikį sprendimą – lazerinę akių korekciją, kurios populiarumas sparčiai auga. Kasmet lazerinių operacijų skaičius padidėja beveik 8 proc.
 

Anot akių ligų gydytojo mikrochirurgo Šarūno Sologubovo, šiandien regos korekcijos galimybės yra gerokai platesnės nei anksčiau. „Dabar leidžiama daryti operaciją, kai regėjimas neviršija -10. Žmonėms su prastesniu regėjimu operacija daroma rečiau. Dažnai pacientai, kurių regėjimas siekia -8, -9 ar mažesnį minusą ir turi astigmatizmą, klaidingai mano, kad jiems operacijos jau nepavyks padaryti. Tačiau tai nėra tiesa – tik atlikus tyrimus galima nuspręsti, ar žmogui tinka koks nors operacijos būdas.“

 
Gydytojas atkreipia dėmesį, kad yra atvejų, kai operacijos daryti negalima. „Sergant cukriniu diabetu kyla uždegimo rizika arba žaizda gali negyti taip, kaip planuota. Taip pat neoperuojame nėščių moterų – ne dėl to, kad operacija joms pavojingesnė, bet dėl hormoninių pokyčių, kurie galėtų paveikti gijimo procesą. Jeigu tyrimų rezultatai kelia nerimą ir įtariame, kad gali būti nesaugu, operacijos irgi neatliekame. Todėl svarbi išsami apžiūra prieš operaciją.“
 
Pooperacinis laikotarpis bauginti neturėtų, ramina gydytojas. Numalšinti kylantį diskomfortą padeda papildomos priemonės. „Po kiekvienos operacijos skiriame antibiotikų ir priešuždegiminių lašiukų – jie užtikrina, kad žaizdos greičiau ir lengviau gytų. Jei atliekame paviršinę korekciją, uždedame kontaktinius lęšius, kurie veikia kaip bintas. Juos reikia nešioti penkias dienas. Kai atliekame moderniąsias operacijas, kontaktinių lęšių nebereikia, o lašų naudojimo laikotarpis trumpesnis, nes operacijos efektas pasiekiamas greičiau“, – pasakoja Š.Sologubovas.
 
Trumparegių vis daugiau
 
Šiuo metu korekcija, anot gydytojo, laikoma grožio procedūra, tačiau, miopijos mastui augant, tikėtina, situacija keisis. „Kitos valstybės pradeda po truputį kompensuoti šią operaciją, galbūt kada nors to sulauksime ir pas mus“, – sako akių gydytojas.
 
„Pagal tendencijas regos korekcijų skaičius auga. To priežastis gali būti didėjantis ir pačių trumparegių skaičius pasaulyje, – teigia Š.Sologubovas. - Žmonių organizmas prisitaiko prie naujų gyvenimo sąlygų. Anksčiau reikėdavo slėptis nuo plėšrūnų ir žiūrėti į tolį, o dabar daugiausiai žiūrima į telefoną ar kompiuterį.“
 
Statistika rodo, kad trumparegystė pasaulyje yra paveikusi daugiau nei 1,5 milijardo žmonių, arba 22 proc. visos populiacijos. Lietuvoje kas ketvirtas gyventojas susiduria su rimtomis regėjimo problemomis, apsunkinančiomis kasdienybę.
 
Tikslios priežastys, kodėl atsiranda miopija, nėra aiškios. Pagrindiniu ligos veiksniu laikomas paveldimumas. Jei abiejų tėvų rega ideali, tikimybė sumažėja iki 8 proc.
 
Trumparegiai dažniau serga glaukoma, jiems anksčiau atsiranda katarakta. Taip pat dažniau pasitaiko periferinės tinklainių degeneracijos.
 
Baimės nepagrįstos
 
Besidomintys regos korekcija dažnai kelia klausimą: jei operacija saugi, kodėl tiek daug akių gydytojų nešioja akinius? „Vien mūsų klinikoje trims ar keturiems gydytojams atliktos operacijos, todėl šis teiginys tikrai nėra tiesa, – šypsosi Š.Sologubovas. – Iš dažnesnių mitų galėčiau įvardinti, kad žmonės galvoja, jog operacija yra brangiau, nei visą gyvenimą nešioti akinius ar kontaktinius lęšius. Kiti nerimauja neva technologija nauja ir nepatikima. JAV akių operacijų saugumas yra patvirtintas nuo 1990 metų.“
 
Anot gydytojo, pasitaiko svarstančių, ar prastas regėjimas praėjus kuriam laikui neatsinaujins. „Akių korekcija lazeriu yra procedūra, kuria siekiama ne trumpalaikio efekto. Teoriškai daliai žmonių regėjimas gali šiek tiek suprastėti laikui bėgant, bet tai įvyksta retai. Prireikus regą galima pagerinti pakartotinės procedūros metu“, – ramina mikrochirurgas.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!