Kasmetinėje Vilniaus knygų mugėje šiemet lankytojus pasitinka neįprastas autorius: rašytojas, kuris ne tik dalina autografus, bet ir gali pakonsultuoti dėl vaistų suderinamumo. Leidyklos „Hubris“ stende naujausią novelių rinkinį „Zombis Lozorius“ pristatys farmacininkas Tadas Žvirinskis.
 
„Knygų mugė yra puiki erdvė ne vien knygų pristatymams ar jų įsigijimui, bet ir susitikimams su seniai matytais bičiuliais, draugais, – sako rašytojas. – Pats turiu mylimus autorius ir leidyklas, nuo jų ir pradėsiu, o vėliau – pagal situaciją.“
 
Naujajame novelių rinkinyje skaitytojai ras dviejų dešimtmečių kūrybos vaisius. „Novelės knygoje sudėliotos tam tikra tvarka – nuo gimimo iki mirties. Toks, tarytum, vieno žmogaus, išgyvenančio įvairiausias situacijas, gyvenimo atspindys, – pasakoja T.Žvirinskis. – Beveik visi knygoje publikuojami kūriniai jau buvo skelbti Lietuvos kultūrinėje spaudoje. Visus potencialius knygos skaitytojus kviečiu nesiblaškyti ir „Zombį Lozorių“ skaityti nuo pradžios iki galo.“
 
Profesijos atspalviai kūryboje
 
Lietuvos rašytojų sąjungoje T.Žvirinskis užima unikalią nišą – jis vienintelis vaistininkas tarp rašytojų. Jo kūryboje galima atrasti subtilius šio profesinio dualumo atspindžius.
 
„Knygos pavadinimas „Užrašai ant receptų“ gimė iš pokalbio su amžinatilsį Rolandu Rastausku. Jis mokėdavo nepiktai pasijuokti iš netipinių situacijų. Kartą jis man mestelėjo: „Kur tu ten vaistinėje rašai? Ko gero, ant receptų?“ Teliko pasinaudoti idėja“, – šypsosi pašnekovas.
 
„Kita knyga – „Manuscriptum discipuli“, arba studento užrašai, – tai romanas, kurio protagonistas yra Kaune farmaciją studijuojantis jaunuolis. Be abejo, kad kūryboje esama tam tikrų profesijos pasireiškimų, nors nepasakyčiau, kad daug. Ten daug svarbesnis – istorinis devyniasdešimtųjų fonas.“
 
Rašydamas kūrinius farmacijos žiniomis T.Žvirinskis teigia specialiai nesinaudojantis. „Gal kas nors savaime prasprūsta – tema, motyvas, situacija. Ne daugiau. Nemanau, kad farmacinis išsilavinimas yra privalumas rašytojui. Kartais tai gali net trukdyti, nes esi vertinamas ne pagal kūrybą, o pagal profesiją.“
 
Šiuo metu T.Žvirinskis dirba Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje, o kūryba, anot pašnekovo, yra tik laisvalaikio pomėgis. „Beveik trisdešimt metų išdirbęs privačiame farmacijos sektoriuje tapau biudžetininku. Esu Farmacinės veiklos licencijavimo skyriaus patarėjas. Per dieną bendrauju su begale žmonių, išklausau daugybę istorijų. Vis dėlto laikausi tam tikros etikos ir visos šios medžiagos kūryboje nenaudoju. Dėl to paties atskirties principo: kūryba neturi trukdyti darbui“, – sako jis.
 
Virsta prekybininkais
 
T.Žvirinskis farmacijos sistemą pažįsta iš skirtingų pusių: dirbo vaistinėje, gamyboje, didžiąją dalį karjeros praleido didmeninėje prekyboje, o dabar stebi šią sritį iš valstybinės institucijos pozicijų. Jo akimis, šiuolaikinė farmacija išgyvena sudėtingą transformaciją. Vaistininkai kasdien balansuoja tarp dviejų vaidmenų: jie yra sveikatos priežiūros specialistai, turintys užtikrinti kokybišką farmacinę paslaugą, ir tuo pat metu tampa pardavėjais, kurie privalo garantuoti pelnus.
 
„Vaistininkai yra tie žmonės, į kuriuos pirmiausiai kreipiasi pacientai. Čia tau nei už vizitą susimokėti, nei eilėje pusmetį laukti. Greita, patogu ir dar turi galimybę savo negatyvu pasitaškyti“, – ironizuoja T.Žvirinskis.
 
„Manau, kad vaistininko darbas dar nėra deramai vertinamas. Geros vaistininko savybės išlieka tos pačios: laiku pastebėti rimtą problemą ir nukreipti tokį pacientą pas gydytoją, suteikti kokybišką farmacinę paslaugą, t. y. ne vien išduoti vaistus, bet ir išsamiai paaiškinti jų vartojimą, suderinamumą su kitais vaistais ir net maistu, galimus pašalinius poveikius, saugojimo sąlygas, tuo pačiu išlaikant empatiją ir norą pagelbėti žmonėms ir, deja, privalomai garantuojant akcininkams pelnus. Sakau: „deja“, nes man nepatinka, kad vaistinės virto vaistų parduotuvėmis. Bet yra kaip yra.“
 
Ypatingą susirūpinimą farmacijos specialistui kelia agresyvi vaistų rinkodara ir jos pasekmės visuomenės sveikatai. „Visokios vaistų išpardavimų akcijos, mano nuomone, yra didelis blogis. Žmogus mato, kad vaistai grūste grūdami vartotojui, ir susidaro įspūdį, kad čia viskas gerai. Šio beatodairiško vaistų rijimo pasekmes mes dar pajusime. Perteklinis antibiotikų vartojimas – tik aisbergo viršūnė“, – pabrėžia T.Žvirinskis.
 
Dvejopas technologijų vaidmuo
 
Farmacijos ateitis neišvengiamai siejama su technologijų plėtra, tačiau šis progresas kelia ne tik viltį, bet ir naujus iššūkius. Ypač aktualus klausimas – kaip išsaugoti esminį vaistininko ir paciento ryšį technologijų amžiuje.
 
„Man šiek tiek neramu, kad beatodairiškai metantis į technologijas, klientų pasitenkinimas gali pradėti menkti, – sako T.Žvirinskis ir pateikia bankų pavyzdžio analogiją, - turi bendrauti su dirbtinio intelekto robotuku, bet jis tikrai neturi atsakymų į visus klausimus. Pasiteiravimą telefonu irgi beveik galime pamiršti, nes turi išklausyti krūvą informacijos, kol sulauki (jei sulauki) gyvo žmogaus balso.“
 
Vis dėlto medicinos technologijų plėtra atveria ir naujas galimybes. Pažangių terapijų vaistiniai preparatai teikia viltį pacientams, kuriems įprastinis gydymas nebepadeda. „Tokie preparatai skiriami pacientui tuomet, kai jau išnaudotos kitokių terapijų galimybės. Jų veiksmingumas daugeliu atveju pasiteisina ir teikia vilčių daugeliui pacientų, – pasakoja T.Žvirinskis. – Lenkiu savo žilą galvą prieš Lietuvos medicinos mokslininkus, dirbančius šioje srityje.“

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!