Kongo Demokratinės Respublikos (KDR) rytuose nuo metų pradžios per ginkluotas kovas nukentėjo tūkstančiai vaikų. Ginkluotos grupuotės „M23“ užimtuose regionuose vaikai kenčia nuo fizinio ir seksualinio smurto, o išpuoliai prieš mokyklas ir ligonines kelia nerimą tiek medikams, tiek visuomenei.
Kaip skelbia UNICEF, smurto eskalacija Gomoje ir Bukavu miestuose Kongo Demokratinėje Respublikoje pastarosiomis savaitėmis privertė bėgti apie milijoną žmonių, tarp jų – daugybę vaikų.
Paveikė sveikatos sistemą
Virunga ligoninėje aštuoniolikos dienų amžiaus Faraja guli aptvarstytomis ausytėmis – jį sužeidė kulka, kiaurai perskrodusi inkubatorių kovų Gomoje metu. Jo motina Amani budi šalia. „Inkubatoriuje buvo du kūdikiai, – prisimena ji, – bet kulka pataikė į mano sūnų. Jis vis dar gydomas. Bijau, kad tai gali pasikartoti. Mums nedelsiant reikia taikos.“
Keturiolikmetė Cynthia ir jos jaunesnioji sesuo taip pat buvo sužeistos – sprogus bombai. „Su jaunesniąja seserimi buvome svetainėje, kai nukrito bomba, - pasakoja Cynthia. – Susižeidžiau ranką, o mano jaunesnioji sesuo – koją. Mūsų rajono jaunuoliai padėjo mums čia atvykti.“
Kaip skelbia UNICEF, smurto eskalacija Gomoje ir Bukavu miestuose pastarosiomis savaitėmis privertė bėgti apie milijoną žmonių, tarp jų – daugybę vaikų. Užfiksuoti jau 7 tūkst. mirties atvejų. Remiantis oficialiais duomenimis, per kovos dienas ligoninėse gydyti apie 3 tūkst. žmonių, tarp jų mažiausiai 45 vaikai, išgyvenę seksualinį smurtą, ir 70 sužeistų jaunesnių nei penkerių metų vaikų.
Konfliktas stipriai paveikė regiono sveikatos paslaugas. „Padaugėjo sužeidimų šaunamaisiais ginklais, – aiškina daktaras Tchukudji Bahati Béat, Virunga ligoninės personalo vadovas. – Gimdymo skyriuje padaugėjo priešlaikinio gimdymo atvejų. Nėščios moterys mėgino pasiekti ligoninę nepaisant pavojingos situacijos mieste. Buvo sunku, bet mes sugebėjome daugelį jų išgelbėti.“
Konflikto protrūkis rytuose
Nuo 2025 m. pradžios padėtis rytinėje KDR sparčiai blogėja. UNICEF tyrimų duomenimis, per šį laikotarpį seksualinio smurto atvejų skaičius padidėjo daugiau nei du su puse karto, pagrobimų – šešis kartus, o išpuolių prieš mokyklas ir ligonines padaugėjo dvylika kartų.
Švietimo sistema taip pat smarkiai nukentėjo. Šiaurės Kivu ir Pietų Kivu regionuose buvo uždaryta daugiau nei 2,5 tūkst. mokyklų ir mokymosi erdvių, dėl ko beveik 800 tūkst. vaikų neteko galimybės mokytis.
Šią problemą humanitarinės organizacijos stengiasi spręsti kurdamos laikinas mokymosi erdves, aprūpindamos mokytojus ir mokinius reikalingomis priemonėmis, organizuodamos nuotolinį mokymą.
UNICEF skelbia, kad iš viso apie pusantro šimto mokyklų tiesiogiai nukentėjo nuo konflikto – 68 iš jų apgyvendina perkeltųjų asmenų šeimas, 45 buvo apiplėštos, o 35 smarkiai apgadintos sviedinių ir kulkų. Nors Gomos mokyklos dabar vėl atidarytos, mokinių atvyksta nedaug – tėvai jaudinasi dėl vaikų saugumo.
„Mano didžiausias noras – kad mano vaikai galėtų eiti į mokyklą ir užaugti gerais žmonėmis, – sako Ruth Musumba, trijų vaikų motina. – Bomba nukrito ant mūsų namų ir sužeidė vaikus. Nugabenau juos į ligoninę. Kai atvykome, ten buvo gydytojų, bet nepakako vaistų. Mano vaikai dvi dienas negavo beveik jokio gydymo. Šiandien gyvenu baimėje. Bijau kulkų, bombų, bijau išeiti iš namų.“
„Net savo namuose nebesijauti saugus. Aš mačiau ir girdėjau kulkas“, – apie savo išgyvenimus pasakoja vidurinės mokyklos mokinys Cassien. Grįžęs į mokyklą, jis mokosi tarp sudužusių stiklų šukių, kulkų ir raketų smūgių skylių.
„Tai, ką patyriau, buvo siaubinga, – priduria kitas moksleivis Lesly. – Turėjau matyti dalykus, kurių niekada anksčiau nebuvau matęs: prievartavimus, vagystes, plėšimus. Mačiau, kaip mano draugai prarado tėvus, mylimuosius. Mokydamasis svarstau, ar kada nors vėl galėsime gyventi taikiai.“
Grėsmė visuomenės sveikatai
Konflikto zonose kritine problema tapo geriamojo vandens stoka – nutrūkus elektros tiekimui nustojo veikti vandens siurbliai. Perkeltųjų asmenų stovyklose plinta choleros ir mpox (anksčiau vadintos beždžionių raupais) epidemijos, todėl švarus vanduo tapo gyvybiškai būtinu ištekliumi.
„Geriamasis vanduo yra gyvybės garantas. Visame pasaulyje vaikai, gyvenantys ilgalaikių konfliktų zonose, tris kartus dažniau miršta nuo su vandeniu susijusių ligų nei nuo smurto, – perspėja Jeanas Francoisas Basse, laikinasis UNICEF atstovas KDR. – Matome nerimą keliančius ženklus apie augantį choleros atvejų skaičių. Tai glaudžiai susiję su priverstine žmonių migracija ir priklausomybe nuo užteršto vandens.“
Per pastaruosius dešimt metų cholera Kongo DR – šalyje, kurioje tik 43 proc. gyventojų turi prieigą prie geriamojo vandens ir vos 15 proc. – bent minimalias sanitarines sąlygas, – nusinešė 5,5 tūkst. žmonių gyvybių.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: