Vaidmuo – itin skausmingas
 
M.Callas yra viena didžiausių dvidešimto amžiaus sopranų. 1956 m. jos fotografija puikavosi ant žurnalo TIME viršelio, užrašas skelbė: „neginčijama pasaulio operos karalienė“.
 
Filme „Maria“ atskleidžiamas legendinės operos solistės M.Callas gyvenimas ir tamsioji jo pusė – nuo tragiškų meilės istorijų iki sveikatos problemų.
 
Iš Čilės kilęs filmo režisierius Pablo Larrainas, anksčiau sukūręs filmus apie Džakliną Kenedy ir princesę Dianą, legendos įvaizdžiui sukurti pasirinko A.Jolie. Abi moterys patyrė nepaprastų šlovės pakilimų ir nuosmukių, romantiškų širdgėlų bei rimtų sveikatos problemų. A.Jolie šlovė atnešė ne tik galimybių, bet ir pagundų. Aktorė yra prisipažinusi, kad eksperimentavo su įvairiais narkotikais.
 
Transformaciją į garsiąją divą, kurios asmeninis gyvenimas buvo audringas, Holivudo aktorė vadino „sunkiausiu ir sudėtingiausiu vaidmeniu karjeroje“, kuriam ji ruošėsi ištisus mėnesius. Aktorė yra sakiusi: „Jei atvirai, tai buvo terapija. Net nenutuokiau, kad man jos reikia ir neįsivaizdavau, kiek daug savyje laikiau ir neišleidau. Taigi iššūkis buvo ne techninė operos pusė, o emocinė patirtis – atrasti savo balsą, pažinti savo kūną ir išreikšti save.“
 
A.Jolie duodama interviu džiaugėsi, kad filmavimo metu sulaukė daug palaikymo iš šeimos. Du aktorės vaikai – Maddoxas ir Paxas – pirmą kartą viešai pamatė, kaip jų motina atlieka operą, rašo BBC.
 
„Mano šeima buvo supratinga. Jie iš manęs pasijuokdavo, bet palaikė kaip tik taip, kaip ir tikėjaisi. Kai vaidini žmogų, kuris susiduria su tokiu dideliu skausmu, svarbu grįžti namo ir sulaukti gerumo iš artimųjų“, – teigė aktorė.
 
Žurnalo „Time“ žurnalistė Stephanie Zacharek sakė, kad A.Jolie „vaidina savo heroję kaip išdidžiai šaltą ir nepasitikinčią savimi asmenybę.“
 
Nepatyrė motinystės džiaugsmo
 
Ne paslaptis, kad M.Callas gyvenimas buvo toli gražu ne rožėmis klotas. Gimusi graikų imigrantų šeimoje Manhatane ir augusi Niujorke ji buvo auklėjama valdingos motinos, kuri norėjo sūnaus, o ne dukros. Tėvams išsiskyrus, 1937 m. su motina atvyko į Graikiją, kur ir įgijo muzikinį išsilavinimą.
 
23-ejų dainininkė operos festivalyje Veronoje susipažino su būsimu pirmuoju vyru C.Meneghini. 27 metų amžiaus skirtumas jos neišgąsdino – 1949 m. pora susituokė. Vyro padedama M.Callas sugebėjo pakilti iš itin prastos finansinės situacijos, kurią lėmė karas. Ji pradėjo koncertuoti didžiuosiuose pasaulio miestuose. Tačiau, pasak rašytojos ir istorikės Lyndsy Spence, 2021 m. išleidusios biografinę knygą „Cast a Diva: The Hidden Life of Maria Callas“, C.Meneghini buvo neištikimas ir kartais elgėsi „grobuoniškai“. Dėl šios priežasties judviejų santuoka iširo.
 
1957 m. operos solistės ir verslininko Aristotelio Onassis pažintis vakarėlyje tapo jų ilgo romano pradžia. Iš pradžių M.Callas manė, kad A.Onassis yra pernelyg dėmesingas ir nepatrauklus, bet galiausiai pakluso jo atkakliam viliojimui.
 
Septintojo dešimtmečio pradžioje nusprendusi oficialiai pasitraukti iš scenos, dainininkė vis dar tikėjosi su mylimuoju sukurti šeimą. Tačiau, kaip žurnalui „Man & Culture Magazine“ sakė L.Spence, A.Onassį pirmiausia traukė ne pati atlikėja, o „M.Callas šlovė, kuri ir jam suteikė aukštą statusą“.
 
Dainininkė nuo A.Onassio pastojo dukart, bet, pasak L.Spence, abiem atvejais patyrė persileidimą. Nors tai niekada nebuvo viešai patvirtinta, rašytoja Arianna Stassinopoulos knygoje „Maria Callas: The Woman Behind the Legend“ kėlė hipotezę, kad 1966 m. M.Callas pastojo trečią kartą, tačiau valdingo meilužio prašymu jai buvo padarytas abortas. Kiti šaltiniai teigia, kad ji pagimdė sūnų, tačiau jis gimė su kvėpavimo defektais ir mirė po kelių valandų.
 
„Marija visada norėjo vaikų, ji tai dažnai minėdavo draugams, bet A.Onassis pasakė, kad nutrauks jų santykius, jei ji pasiliks vaiką“, – sakė A.Stassinopoulos.
 
Kova su kilogramais
 
M.Callas visą gyvenimą kovojo su kūno įvaizdžiu ir stereotipais – požiūris į kūną operos solistei buvo didžiulė problema. Tuo metu stambesni operos solistai buvo norma, tačiau M.Callas aiškino, kad sverdama 127 kg, ji jautėsi nelaiminga, rašo „The Guardian“. Kai režisierius Luchino Visconti atlikėjai pasakė, kad ji privalo numesti 27 kilogramus, M.Callas numetė daugiau – 36.
 
Numetusi nemažai svorio M.Callas pradėjo jausti keistus simptomus, pamažu prarado pusiausvyrą ir net regėjimą. Septintajame dešimtmetyje dainininkės kultinis balso diapazonas ėmė silpnėti.
 
„M.Callas iš pradžių buvo laikoma pamišusia, dramatiška, daug kas teigė, kad ji sirgo hipochondrija. Kartais operos solistė negalėdavo pataikyti aukštų natų ir nežinodavo, kodėl, dieną prieš pasirodymą ar po jo tai pavykdavo“, – sakė L.Spence.
 
Kai M.Callas ėmė atšaukinėti pasirodymus, kritikai ir gerbėjai liejo apmaudą. Paskutinę operą M.Callas atliko 1965 m. liepą, būdama vos 41 metų.
 
„Kai ji dainavo Kopenhagoje, klausytojai sakė: „geriau eikime namo ir klausykimės M.Callas įrašų, nes dabar ji – tarsi savo pačios kiautas“, – teigė rašytoja.
 
Visgi nepatenkinti gerbėjai galiausiai gavo paaiškinimą, kas vyksta su žymiąja operos soliste. M.Callas sirgo dermatomiozitu. Ši liga sukelia raumenų silpnumą ir skausmą, rijimo problemas, odos bėrimą ir dusulį. Dermatomiozitas taip pat gali paveikti balso stygas, tad manoma, kad dėl jo operos solistė prarado galingą balsą.
 
Šie simptomai taip pat atvėrė kelią į priklausomybę. A.Onassis ją suvedė su gydytoju, kuris jai skyrė „skystų vitaminų“ nuovargiui gydyti – amfetamino. Viename dienoraščio įraše M.Callas draugė teigia, jog A.Onassis vertė dainininkę vartoti narkotikus seksualiniais tikslais, rašoma „Today“.
 
„Kai M.Callas pradėjo susitikinėti su A.Onassiu, jis atlikėją „supažindino“ su įvairiomis psichotropinėmis medžiagomis: pentobarbitaliu ir metakvalonu. Šie preparatai padeda nuraminti nervų sistemą. Dėl šios priežasties M.Callas šiek tiek palengvėjo, tačiau jai labai greitai išsivystė priklausomybė“, – aiškino L.Spence.
 
M.Callas mirė nuo širdies smūgio 1977 m. būdama 53 metų. Paskutinius ketverius gyvenimo metus ji į sceną nebelipo.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!