Tyrimai kelia nerimą
 
Tyrimo „m1nd-set“ rezultatai atskleidė, kad kelionių mažmeninėje prekyboje impulsyvių pirkimų skaičius padidėjo nuo 21 proc. prieš koronaviruso pandemiją iki 28 proc. 2024 metais. Negana to, sumažėjo ir jautrumas kainoms: nuo 77 proc. prieš pandemiją iki 45 proc. 2024-aisiais: „Tai rodo, kad žmonės šiandien yra dažniau linkę priimti spontaniškus sprendimus, kurie, deja, ilgainiui gali sukelti finansinių sunkumų“, – tyrimą komentuoja finansų ekspertė Aušra Čiuplienė.
 

Psichologė Genovaitė Petronienė atkreipia dėmesį, kad, tyrimo duomenimis, aktyviau impulsyviai perka jaunimas: tūkstantmečio karta iki pandemijos sudarė 19 proc. tokių pirkimų, o pernai – net 29 proc. „Impulsyvus pirkimas tampa vis didesne problema, kartais net liga, kurią būtina gydyti. Ir akivaizdu, kad ji labiausiai paliečia jaunesnius žmones bei tuos, kurie turi mažesnį atsparumą reklamai, silpnesnį kritinį mąstymą ar tiesiog ieško greito būdo trumpam pasijusti laimingais. Būdų šias savikontrolės problemas spręsti tikrai yra“.

 
Pataria planuoti finansus
 
Impulsyvus pirkimas gali būti finansinio raštingumo stokos rezultatas: jei nesekame savo išlaidų, neturime taupymo tikslų, sau leidžiame kur kas daugiau, dažnai – nepasvėrę ir nesuprasdami, kokia viso to kaina ilgalaikėje perspektyvoje, sako finansų ekspertai.
 

„Šiandien pirkti impulsyviai yra lengva: koronavirusas pasaulį pripratino pirkti internetu, nereikia išeiti iš namų, užtenka vos poros pelės paspaudimų ir pirkinys įsigytas. Paprastesnį pirkimo procesą sudėjus su asmeninio biudžeto planavimo stoka galime susikurti įtampą dėl pinigų trūkumo ir ilgalaikius įsiskolinimus, kurie lemia dar didesnes problemas“, – teigia finansų ekspertė Aušra Čiuplienė.

 
„Sprendimas čia paprastas: nepaisant to, kokio amžiaus esame, reikia pradėti mokytis planuoti asmeninius finansus. Reikia aiškiai žinoti, kiek uždirbame ir kiek kam išleidžiame. Planuoti ne tik pajamas, bet ir išlaidas, analizuoti jas. Kai anksčiau dar buvo galima sakyti, kad sunku, nesuprantame, nemokame, neturime tam laiko, šiandien tokių pasiteisinimų būti negali, nes yra technologiniai sprendimai, kurie viską padaro už jus. Pavyzdžiui, pastebėjus, kad rūbams ir aksesuarams kas mėnesį išleidžiama, tarkime, 10 proc. pajamų, galima savęs paklausti: ar man to tikrai reikia? Jei tą dešimtadalį kas mėnesį skirčiau taupymui, gal metų gale turėčiau lėšų geresnėms atostogoms? Ar galėčiau įsigyti būstą, nes po kelerių metų sukaupčiau sumą pradiniam įnašui? Tai turint galvoje, kas kartą prieš perkant impulsyviai, lengviau priimti racionalų sprendimą“, – sako A.Čiuplienė.
 
Priežastis – susikaupęs stresas
 
Psichologės Genovaitės Petronienės teigimu, svarbu suprasti ir tai, kas mūsų psichologijoje lemia racionalumo trūkumą apsiperkant. O tokių vidinių priežasčių yra ne viena.
 
„Impulsyviems pirkiniams labiausiai pasiduoda tie, kurie turi blogą impulsų kontrolės schemą. Tai yra tie žmonės, kuriems tėvai vaikystėje leido gyventi nekontroliuojamai, nevaldyti pykčio, nedaryti to, ko nenori, neišbūti su kuo nors, kas nepatinka. Impulsyviai dažnai perka žmonės, kurie negali pakentėti trumpos frustracijos, atidėti dabar užsižiebusio poreikio dėl trumpalaikio pasitenkinimo“, – aiškina specialistė.
 
„Kita grupė žmonių, kurie labiau perka impulsyviai, – žmonės, prikaupę daug streso. Tokių vis daugėja, nes gyvename įtemptu ritmu, aplink vyksta daug dalykų, kurie verčia mus jaustis nesaugiai ir nestabiliai. Impulsyvius pirkimus galima palyginti su valgymu: juk darbo pabaigoje, kai grįžtame su daug streso, esame linkę persivalgyti. Ryte, būdami ramūs ir atsipalaidavę, suvalgome vienus, o ne trejus pusryčius, bet vakare, kai nesijaučiame gerai, dažnai pavakarieniaujame ne vieną, o du ar tris kartus. Tas pats ir su impulsyviu pirkimu: jei esame pervargę, ieškome greito malonumo ir jį gauname ką nors nusipirkdami. Pirkimo jausmas kelia savivertę, kuria laimės hormoną ir priverčia trumpam pasijusti geriau, o to jausmo siekiame kiekvienas ir šį norą sukontroliuoti esant pervargus – sudėtinga“, – komentuoja psichologė.
 
Veda iki santykių griūties
 
Pasak pašnekovės, būdų valdyti impulsyvų pirkimą yra ne vienas, tačiau visais atvejais būtinas sąmoningumas: „Turime rasti priežastį, dėl ko perkame impulsyviai, ir rasti, kuo šį pirkimą pakeisti. Jei, pavyzdžiui, pastebime, kad perkame po darbo dienos ieškodami trupinėlio laimės, gal tą laimę galime sau susikurti kitais būdais? Eiti pasivaikščioti, susitikti su geru draugu, nueiti į masažą?“
 
„Aišku, yra ir paprastesnių, tiesmukesnių būdų nekontroliuojamam spontaniniam pirkimui valdyti, – tęsia pašnekovė. – Galima eiti į parduotuvę tik tada, kai prisikaupia sąrašas dalykų, kurių tikrai reikia, neiti ten tiesiog pasivaikščioti ir papramogauti. Į parduotuvę eiti tik numačius kokią sumą gali išleisti, lankantis el. parduotuvėse sąmoningiau pirkti ir geriau tiems pirkiniams skirti suplanuotą kiekį lėšų. Tik vieno dalyko daryti negalima jokiais būdais: visiškai neveikia pasižadėjimas niekada nieko nepirkti. Vos pasižadėjus, pradedame norėti pirkti ir frustracija tik auga. Kur kas geriau yra sukurti planą, kada perkame, kiek galime išleisti“.
 
Pasak psichologės, jos karjeroje buvęs ne vienas atvejis, kai pacientai įsisuka į impulsyvius pirkimus dėl patiriamo streso moksluose, darbe, išleidžia neįtikėtinas sumas, taip sugriauna santykius su partneriu: „Dėl to šią problemą spręsti yra būtina – ji gali turėti rimtų pasekmių.“

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!