Ieško galimybių
„Norime šiek tiek išsiderėti geresnes kainas iš vaistų gamintojų ir už sutaupytas lėšas kompensuoti daugiau inovatyvių medikamentų. Stengiamės, kad vaistų prieinamumas pacientams padidėtų, o priemokos bent blogiausiu atveju – neišaugtų. Tokie pagrindiniai darbai mūsų laukia artimiausiu metu farmacijos srityje. Dėl jų esame sutarę ir su vaistų gamintojų tarptautine asociacija. Praėjusią savaitę asociacijos atstovai susitiko su sveikatos apsaugos ministre Rimante Šalaševičiūte. Buvo sutarta, kad pradėti darbai turi tęstis. Aišku, norime ir sumažinti biurokratiją, kad komisijos dirbtų greičiau, ir efektyviau spręstų vaistų kainodaros klausimus“, - sako sveikatos apsaugos viceministras Gediminas Černiauskas. Antrina jam ir Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) Vaistų prieinamumo gerinimo komiteto pirmininkas Armindas Varkala: „Ieškant naujų sprendimų planuojama sukurti ir įdiegti sveikatos technologijų vertinimo sistemą, kuri padėtų įvertinti sveikatos technologijų poveikį ir pasekmes. Taip būtų siekiama identifikuoti, išdėstyti pagal svarbą ir paspartinti ekonomiškai pagrįstų inovatyvių vaistų prieinamumą, t.y. jų įtraukimą į Kompensuojamųjų sąrašą. Dabar formuojama bendra darbo grupė, kuri ir ieškotų atsakymo į klausimą, kaip pagerinti inovatyvių vaistų prieinamumą.“  
 
Atsiliekame stipriai
„HealthWare Consulting“ praėjusių metų duomenimis, Lietuvoje laikas nuo vaisto registracijos iki jo įtraukimo į kompensuojamųjų sąrašą vidutiniškai buvo 1007 dienos. Tiesa, tai yra vidurkis, vieniems vaistams šis laikas gali būti ilgesnis, kitiems – trumpesnis. Kaimyninėse šalyse padėtis panaši. Estijoje medikamentams kompensavimo tenka lūkuriuoti 978 dienas, Latvijoje – 836. Tačiau štai Slovakijoje ar Slovėnijoje, kurios iš esmės nėra vertinamos kaip labai turtingo šalys, laukimas trunka perpus mažiau – apie 430 dienų. Jei pasižiūrėsime kitą statistiką, situacija atrodo dar įdomesnė. 2010-2013 metais Europos vaistų agentūroje „European Medicine Agency (EMA)“ buvo registruoti 155 nauji vaistai, iš jų Lietuvoje per tą laiką į Kompensuojamųjų sąrašą įtraukta vos dešimt vaistų. Pripažinkite, rezultatas ne kaži koks. Kodėl taip yra? Atsakymas vienas – trūksta pinigų. Mat inovatyviems vaistams patekti į minėtąjį sąrašą nėra taip paprasta. Visų pirma jiems nustatomas aiškus kainos kriterijus - surenkami duomenys apie tai, kiek tie naujieji vaistai kainuoja 8-iose referentinėse (panašaus išsivystymo lygmens) valstybėse. Apskaičiuojamas kainos vidurkis. Ir tik tuomet, jei gamintojai pasiūlo 5 proc. mažesnę kainą nei vidurkis, preparatas gali būti teikiamas svarstyti įvairioms komisijoms. Jos ir sprendžia, atsidurs jis rezerviniame (laukiančių kompensavimo eilės) vaistų sąraše ar ne. Tačiau tai tik pirmas žingsnis, nes, kaip žinia, rezerviniame sąraše vaistai gali „užsigulėti“ metų metus.

---

 
Mini interviu
Apie inovatyvių medikamentų patekimą į Lietuvos rinką ir jų prieinamumą pacientams kalbame su Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos prezidentu Šarūnu Narbutu. 
 
- Sveikatos politikai nuolat kartoja, kad inovatyvių medikamentų kompensavimas – vienas svarbiausių uždavinių. Kalbos - viena, o kaip rezultatas?
- Inovatyvūs vaistai ko gero yra Lietuvos Achilo kulnas. Europos Komisija daug kartų nurodė, jog Lietuva pagal investicijas į naujus, modernius vaistus yra priešpaskutinėje vietoje iš visų ES šalių. Problema ta, kad mūsų kompensavimo sistema yra nelanksti. Neturime normalios farmacijos politikos. Nėra aišku, kur reikia nukreipti lėšas. Prioritetų nesudėliojimas sutrikdo visą procesą, atrodo pinigų turi, bet nežinai, kam juos skirti.
 
- Kaip dabar atrodo inovacijų kompensavimas?
- Dabar kompensavimo sistema atrodo taip: jei yra naujas, pavyzdžiui, onkologinėms ligoms skirtas vaistas, kuris kainuoja dešimt tūkstančių, lyginame jį su dabar taikomos chemoterapijos kaina (apie 3 tūkst. litų). Nekreipiame dėmesio į tai, kad tarkime, kad ir pigesnės chemoterapijos kursų reikia trijų keturių, o šalia dar operacijų. Žmogus vis tiek tampa nedarbingas. Į visa tai neatsižvelgiama ir tiesiog pasakoma, kad naujam medikamentui skirti 10 tūkst. nėra galimybių. Mes nesusiskaičiuojame suminių kaštų. Ką jau kalbėti apie tai, kad neatsižvelgiame į vėlesnes Sodros išmokas. Jeigu pradėtume vertinti visumą, tai padėtų išjudinti problemą.
 
- Taip taupydami ko gero prarandame ne vienerius metus?
- Dažniausiai, kai ateina naujas vaistas ir pateikiama paraiška jį svarstyti, Lietuva atsiduria viena paskutiniųjų, kuri tai padaro. Tačiau ir tokiu atveju neretai pasakoma, kad kompensuoti medikamentą nėra lėšų ir geriausiu atveju jis įtraukiamas į rezervo sąrašą. Kada jis iš to sąrašo pateks į kompensuojamą, neaišku.
Nuo paraiškos pateikimo iki sprendimo priėmimo praeina bent jau metai. Tai nėra blogai, bet rezervo sąraše jis gali prabūti dar ne vienerius. Taip išeina, jog pasiekiame rezultatą tik „popieriuje“, bet ne realybėje. Be to, atsitinka ir taip, kad inovatyvus vaistas į Lietuvos rinką nepatenka net dešimtmetį. Registruojamas gi yra tik tuomet, kai jau atsiranda generikai.
Jeigu vaistas nuo to momento, kai pradedamas kompensuoti Vakarų Europoje, Lietuvoje pasirodytų per trejus metus – būtų didelis žingsnis. Toks laikotarpis būtų pakankamas susidėlioti finansinius srautus, suskaičiuoti kiek reikės lėšų.
 
- Šiemet į Kompensuojamų vaistų sąrašą inovatyvūs medikamentai buvo įtraukti, bet panašu, tai prilygsta tik lašui jūroje?
- Per pastaruosius metus į Kompensuojamų sąrašą buvo įtraukti inovatyvūs medikamentai. Onkologijos srityje pradėti kompensuoti septyni nauji vaistai. Suprantame, kad PSDF biudžeto lėšos yra ribotos. Dabar bandoma mažinti generinių medikamentų kainas ir taip sutaupyti lėšų inovatyviems, tačiau rezultatas kol kas sunkiai įžvelgiamas. Keliolikos inovatyvių medikamentų kompensavimas išsprendžia problemą tik politiškai. Manau, sveikatos biudžetą galima būtų naudoti daug efektyviau, gydyti daugiau pacientų.
 
- Reziumuojant – ar yra galimybė išvengti „inovacijų bado“?
- Sveikatos technologijų vertinimo sistemos sukūrimas yra vienas būdų tai padaryti. Antras – kuo aktyvesnis pacientų dalyvavimas vaistų klinikiniuose tyrimuose. Lietuva turi geras sąlygas juos atlikti. Pacientams nėra ko bijoti, nes mūsų šalyje atliekami tik vėlesnių – trečios, ketvirtos - stadijų klinikiniai tyrimai. Dalyvaudami juose, pacientai reikiamą medikamentą gaus nemokamai, bus atidžiai stebimas. Aišku, jeigu gydymas duoda reikiamą rezultatą anksčiau ar vėliau už vaistą reikės mokėti. Tada pacientai belsis į valstybės duris ir prašys medikamento kompensavimo.
 
Tarp kitko
Šių metų viduryje rezerviniame sąraše buvo dešimt sunkioms lėtinėms ligoms gydyti skirtų preparatų, kurių kiekvienam kompensuoti per metus reikia maždaug 3-7 mln. litų. Jei jie visi iš karto atsidurtų kompensuojamųjų vaistų sąraše, iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) krepšelio jiems tektų ištraukti 54-70 mln. litų.
Eurostat duomenimis, Lietuvoje visuomeninio sektoriaus išlaidos vaistams ir medicinos priežiūros priemonėms vienos mažiausių Europos Sąjungoje.