Žlugdoma verslo plėtra
 
„Vaistininkų trūkumas riboja net plėtros planus“, – dėl nestabilios situacijos vaistininkų darbo rinkoje nuogąstauja farmacinės įmonės „Limedika“ ir „Gintarinė vaistinė“ generalinė direktorė Rūta Bagdonavičienė. 
 
Anot jos, kasmet į pensiją išeina daugiau žmonių, negu universitetuose yra paruošiama specialistų, tad ateinančiais metais problema tik gilės.
 
Be to, kaip aiškina direktorė, vaistinėms vis labiau integruojantis į sveikatos priežiūros sistemą ir teikiant daugiau įvairių paslaugų, pavyzdžiui, skiepijimą, farmacijos specialistų trūkumas situaciją darys dar sudėtingesnę.
 
Mat nuo 2023 m. liepos uždraudus savarankiškai dirbti vaistininkų padėjėjams, vadinamiesiems farmakotechnikams, Lietuvos vaistinių asociacijos teigimu, buvo uždarytos 34 didesnių tinklų vaistinės. 
 
Nauja tvarka numato, kad vaistinėse visu jų darbo metu fiziškai turi dirbti vaistininkas. Iki 2023-ųjų liepos nors dalį dienos galėjo dirbti farmakotechnikai, nuotoliniu būdu prižiūrimi vaistininko.
 
Dabar išimtis farmakotechnikams palikta tik kaimuose ir mažuose miestuose, kur gyvena ne daugiau kaip 3 tūkst. gyventojų, tačiau ir čia tokiu režimu toliau gali dirbti tik tie farmakotechnikai, kurie studijas baigė iki 2006 metų. 
 
Vaistinė prie vaistinės
 
Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos prezidentas Žydrūnas Mineikis problemos dėl paruošiamų vaistininkų trūkumo nemato. Anot jo, universitetai vaistininkų paruošia pakankamai. Problema, anot jo, dėl kurios kyla vaistininkų deficitas – ypač išplėstas vaistinių tinklas, kuris ir toliau sparčiai plečiasi.
 
„Išeini į miestą ir šimto metrų spinduliu gali rasti penkias mažas skirtingas vaistines. Pagal Lietuvos gyventojų skaičių ir jiems tenkančių vaistinių vidurkį, Lietuvoje vaistinių yra žymiai daugiau nei Europos vidurkis“, – dalinasi statistika Ž.Mineikis aiškindamas, kad naujų specialistų ruošti neapsimoka.
 
„Vaistinės atidaromos greičiau, nei „kepami“ vaistininkai, todėl tai veda prie užburto rato“, – kad parengus daugiau vaistininkų problemos nepavyktų išspręsti, įsitikinęs farmacijos atstovas. Mat dabar vaistinių skaičius gyvenvietėse pasiskirstęs netolygiai, jų steigimas teisiškai nereguliuojamas.
 

„Verslas žiūri, kur pelnas, o pelnas yra tankiai apgyvendintuose miestuose. Kas iš to, kad ruošime daugiau vaistininkų, bet ten, kur jie dirbs, nebus pinigų srauto, perkamumo. Ar bus daugiau vaistinių regionuose ar kaimeliuose, niekas negarantuos“, – svarsto Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos prezidentas Žydrūnas Mineikis.

 
Jis siūlo vaistines stambinti: „Didesnėse vaistinėse būtų galima teikti daugiau paslaugų gyventojams, išvengti stresinių situacijų, plėsti aptarnavimo vietas, kad klientui būtų užtikrinamas didesnis konfidencialumas, o farmakotechnikui – geresnės darbo sąlygos.“
 
Lietuva – farmacininkų lyderiai
 
Problemos dėl vaistininkų trūkumo šalyje neįžvelgia ir sveikatos apsaugos viceministras Daniel Naumovas. Priešingai nei farmacijos verslo atstovai, jis teigia, kad Lietuvoje jau yra stipriai išaugęs valstybės finansuojamų farmacijos studijų skaičius.
Viceministro duomenimis, 2018-aisiais į valstybės finansuojamas vietas įstojusių buvo 17, 2021 m. – 35, pernai – 69. Per trejus metus stojančiųjų padvigubėjo, o per šešis – padidėjo keturgubai.
 
„Vaistininkų ir farmacininkų situacija šalyje tikrai gera. Tokius pat gerus rodiklius turime ir valstybės nefinansuojamose studijų programose, kurių vietos taip pat sėkmingai užpildomos“, – sakė D.Naumovas.
 
Studijų neskatins

Viceministras kaip ir Ž.Mineikis problemą mato tame, jog vaistinės šalyje pasiskirsčiusios netolygiai, jų nėra atokiausiose kaimo vietovėse.
 
„Kaimuose visai neturime vaistinių, o Viliuje jų – kas keliasdešimt metrų. Tačiau turime suprasti, kad visos vaistinės mūsų šalyje yra privačios“, – kad negali daryti verslui įtakos, aiškina D.Naumovas.
 
„Lietuvoje turime per 1,2 tūkstančio vaistinių ir daugiau kaip 3,6 tūkstančio vaistininkų. Europoje pagal šią statistiką pirmaujame. Dešimčiai tūkstančių gyventojų turime dvylika vaistininkų, Europos vidurkis – aštuoni. Pirmaujame penkiasdešimčia procentų“, – Lietuvos pranašumą vaistininkų skaičiumi argumentavo viceministras.
 
Be to, anot jo, pirmaujame ir vaistinių skaičiumi – šimtui tūkstančių gyventojų tenka 47 vaistinės, ES vidurkis – 32 ir tai yra penkiasdešimčia procentų daugiau.
 
„Vyriausybės strateginės analizės centro STRATA duomenimis, iki 2032 metų vaistininkų trūkumas nenumatomas“, – oficialią išvadą pateikia pašnekovas, patikinantis, kad kol kas didinti valstybės finansuojamų vietų farmacijos studijoms nerekomenduoja.

---

 
Komentaras
 
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė:

- Į farmacijos studijas valstybės finansuojamas vietas kasmet įstoja vis daugiau pirmakursių. Jei 2021-aiais buvo 45 pirmakursiai, 2022 m. – 60, 2023 m. – 67, pernai įstojo 70. Bendrai pastaraisiais metais stojančiųjų į farmacijos studijas skaičius išlieka stabilus. Į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas farmacijos studijas pernai buvo priimti 146 pirmakursiai, 2023 m. – 148, 2022 m. – 130, 2021 m. – 138. Skaičius tolygus.
Vis dėlto čia svarbu pabrėžti verslo atstovų vaidmenį – darbuotojų pritraukimas dažniausiai priklauso nuo darbdavių intereso, vaistinių tinklo plėtojimo.

 lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!