Požymiai – po 5-10 metų
ŽIV yra žmogaus imunodeficito virusas, kuris pažeidžia imuninę sistemą. Tuo tarpu AIDS – žmogaus imunodeficito viruso sukeltos ŽIV ligos paskutinė infekcijos stadija, kuriai būdingas imuniteto netekimas, lemiantis navikų atsiradimą, neurologinius pokyčius. Šį virusą organizme galima aptikti po užsikrėtimo momento praėjus nuo 3-4 savaičių iki kelių mėnesių. Tokie žmonės vadinami infekuotais ŽIV. Užsikrėtus ŽIV infekcija, AIDS ligos požymiai pasireiškia po 5-10 metų, priklausomai nuo individualaus organizmo imuniteto stiprumo.
 
Situacija Lietuvoje
Lietuvoje per dvidešimt šešerius metus nustatyti 378 AIDS atvejai, dėl šios ligos mirė apie trečdalis šių asmenų. Praėjusiais metais Lietuvoje užregistruoti 44 nauji AIDS ir 26 mirties dėl AIDS atvejai.
Dažniausiai ŽIV užsikrėsta nesaugių lytinių santykių metu bei vartojant injekcinius narkotikus. Praėjusiais metais užregistruotas vienas ŽIV perdavimo iš motinos vaikui atvejis Klaipėdos apskrityje. Iš viso Lietuvoje nustatyti trys ŽIV infekuoti kūdikiai, užsikrėtę nuo infekuotos motinos nėštumo ar gimdymo metu.
 
Gydymas – iš valstybės lėšų
ŽIV infekcija gydoma antiretrovirusiniais vaistais, kurie pristabdo infekcijos eigą, tačiau visiškai nesunaikina ŽIV viruso. Pradėjus vartoti vaistus, tai daryti reikia visą likusį gyvenimą. Negydomas AIDS atvejis visada baigiasi mirtimi. ŽIV ligos gydymas padeda sumažinti mirtingumą nuo AIDS.
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, šiandien Lietuvoje vieno ŽIV infekuoto asmens priešvirusinių vaistų, be kurių žmogus neišgyventų, metinio finansavimo užtikrinimui du žmonės turi dirbti visus metus, mokėti mokesčius ir nesirgti. Nesunku apskaičiuoti, kad 1 ligonis per 20 metų valstybės biudžetui kainuos apie milijoną litų. Estija, kur ŽIV paplitimas vienas didžiausių Europoje, šiandien jau priversta 23 kartus daugiau nei Lietuva išleisti valstybės biudžeto lėšų ŽIV infekcijai gydyti. Tai šaliai tapo didele ekonomine problema.

---

 
Komentuoja specialistė
Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Laima Babenskienė:
- Vienintelis užsikrėtusiųjų ŽIV skaičių mažinantis faktorius – tyrimai. Džiugu, kad žmonės vis labiau rūpinasi savo sveikata ir dažniau atlieka tyrimus. Jie šiuo metu yra mokomi. Kuomet žmogus kreipiasi į venerologą ar kitą specialistą, gali būti atliekamas pirminis tyrimas, atliktas greitojo testo pagalba. Tam, kad toks testas būtų patvirtintas, imamas kraujo mėginys ir siunčiamas į Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją. Visi testai atliekami anonimiškai, net pranešimas apie rezultatus yra užkoduotas, nerašomas nei vardas, nei pavardė. Nemokamas išsityrimas kartais vykdomas nakvynės namuose.
ŽIV virusas gali būti perduodamas gimdymo ar nėštumo metu. Motina gali užkrėsti kūdikį, todėl dažniausiai daromas cezario pjūvis, kad būtų mažesnė galimybė kūdikiui užsikrėsti. Infekuotai motinai rekomenduojama vartoti priešvirusinius vaistus, kuriuos vartojant rizika  užkrėsti kūdikį kur kas sumažėja.
Anksčiau vaistus nuo ŽIV infekuotiems asmenims reikėdavo naudoti saujomis, nes jie nebuvo tokie veiksmingi, kaip dabar kuriami. Šiuo metu jų naudojama kur kas mažiau vaistų.
 
Įdomu:
1989 metais Rumunijoje kilus sunkiai ekonominei ir socialinei krizei, elektra šalyje būdavo tiekiama tik kelias valandas per parą, o ligoninėse daugkartinio naudojimo stikliniai švirkštai būdavo prastai sterilizuojami. Dėl šios priežasties tūkstančiai žmonių buvo užkrėsti ŽIV, dauguma jų – vaikai. Spėjama, kad tai metais Rumunijoje užkrėsta ŽIV nuo 15 iki 20 tūkstančių vaikų.
Panašiai 1985 metais atsitiko ir Elistoje, Rusijoje, kai ligoninėje nuo vieno ŽIV užkrėsto naujagimio per nesterilius švirkštus buvo užkrėstas 41 vaikas. Vėliau išaiškinta, kad vaikai užkrėtė ir 8 mamas, kurios maitino juos krūtimi.