Svarbu
Iš Alytaus S.Kudirkos ligoninės Tuberkuliozės skyriaus pabėgęs Kauno gyventojas Ramūnas Karalius (gim. 1977 m.). apie 180 ūgio, lieknas, plaukai šviesūs, pliktelėjęs. Turi tatuiruotes ant krūtinės ir nugaroje.
Asmenis, atpažinusius ar ką nors žinančius apie Ramūno Karaliaus buvimo vietą ar turinčius kitos reikšmingos informacijos, prašome informuoti Alytaus apskr. VPK Veiklos skyriaus vyriausiąją tyrėją Robertą Stanaitį telefonu +370 700 65716 arba skubios pagalbos tarnybų telefonu – 112.

---

 
Buvęs ministras: tai – didelė atsakomybė
 
Alytaus apskrities tuberkuliozės ligoninė – dar neseniai buvo vienintelė savarankiška ligoninė šalyje, skirta kovai su tuberkulioze. Ilgametę patirtį turėjęs personalas stengėsi, kad pavojingam užkratui čia būtų paskutinė stotelė.
 
Vis dėlto nuo šių metų birželio 3-os įstaiga tapo Alytaus rajono S.Kudirkos ligoninės padaliniu. Kaip aiškina ligoninės laikinasis direktorius Svajūnas Žukauskas, tokį sprendimą priėmė praėjusios kadencijos Sveikatos apsaugos ministerija.
 
„Sujungus dvi gydymo įstaigas, Alytaus regione atsiras sustiprėjusi ligoninė, kuri turės daugiau galimybių demonstruoti lyderystę teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, o tai gera žinia tiek pacientams, tiek medikams. Linkiu ligoninių vadovams kuo sklandesnio pertvarkos laikotarpio, išnaudojant šį etapą kompetencijoms telkti, kolektyvui stiprinti, paslaugų kokybei gerinti, iš pertvarkų proceso išeinant visiems stipresniems. Tai – didelė atsakomybė, bet tokio rezultato reikia tiek Alytaus regionui, tiek visai sveikatos apsaugos sistemai“, – prieš metus pasirašant įstaigų pertvarkos dokumentus tvirtino tuometinis sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas, davęs žodį, jog sprendimas bus visuomenei į naudą.
 
Nepraėjo nė dvi savaitės, kai S.Kudirkos ligoninė tapo Tuberkuliozės ligoninės globėja, bet jau patyrė pirmąjį išbandymą. Pasikeitus valdžiai, iš čia pabėgo nuo pavojingos ligos besigydantis pacientas. Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate gautas Alytaus ligoninės pranešimas, kad birželio 25 d. apie 12 val. iš Tuberkuliozės skyriaus be leidimo pasišalino ir iki šiol negrįžo Kauno gyventojas Ramūnas Karalius. Laisvėje jis vaikštinėja ir užkratą sėją jau trečią savaitę.
 
Pacientų pabėgimai neišvengiami
 
Ką tik Tuberkuliozės padalinį administruoti ėmęs S.Žukauskas aiškina, jog įstaigoje saugos klausimai yra išspręsti maksimaliai: „Įvertinome situaciją – viskas ten gerai padaryta. Gydymo įstaigoje yra visos apsaugos priemonės: tvora, automatiniai vartai, teikianti paslaugas apsaugos įmonė, vaizdo kameros, kurias atnaujinome, apsaugos pareigūno postas, kuris visa tai valdo. Tiesiog tuberkuliozę gydyti reikalinga labai ilgai: keturis šešis mėnesius ar net metus ir ilgiau. Pacientai tuberkuliozės skyriuje tiesiog apsigyvena, todėl atsiranda žmogiškų poreikių: nusipirkti higienos priemonių, kur nors išvykti. Ir tokią galimybę jie turi – juos lydi socialines paslaugas teikiantys asmenys. Čia ne kalėjimas – čia gydymo įstaiga, todėl jų teisės irgi yra. Nors maksimaliai stengiamės, kad tai neįvyktų – galimybė pabėgti išlieka. To mes tikrai neišvengsime. Tai nėra paprastas terapinis skyrius“, – tvirtina direktorius, pabrėždamas, kad didelė dalis tuberkuliozę besigydančių pacientų yra asocialūs, priklausomi nuo alkoholio, tad tai dar labiau apsunkina jų priežiūrą.
 

„Viskas yra išspręsta. Naujos tvarkos įvesti nereikia. Kartu vyksta darbas su pacientais – jie patys turi įvertinti ligos sudėtingumą ir suprasti, kad svarbu gydymą tęsti nepertraukiamai. Situaciją aptarėme. Visi gydytojai ir kiti specialistai informuoti apie įvykį. Diskutavome, kaip elgtis, kad tai nesikartotų. Tikrai jie bus dėmesingesni ir stengsis labiau“, – žadėjo ligoninės laikinasis direktorius Svajūnas Žukauskas tikindamas, kad sistema, kaip užtikrinti gyventojų saugumą, yra atidirbta, tad jos keisti nereikia.

 
Atleido 20 darbuotojų
 
Baimės, kaip tikina S.Žukauskas, pastarasis įvykis jam nesukėlė. O prie jo vadovaujamos gydymo įstaigos prijungtus Tuberkuliozės ligoninę pagrindinis galvos sopulys – minusinis pastarosios rodiklis. Anot jo, Tuberkuliozės ligoninė dirbo nuostolingai.
 
Kad nuostolį pašalintų, vadovas aiškina, pirmiausiai buvo atlikti struktūriniai pokyčiai. Iš įstaigos po reorganizacijos buvo atleisti apie dvidešimt darbuotojų, tarp kurių – ir dalis medicinos personalo. S.Žukauskas aiškina, kad jų darbo užmokestis sudarė nemažas išlaidas ir tai esą buvo įstaigai finansinė našta.
 
„Dalis darbuotojų išėjo ir patys. Jie nesutiko dirbti pakeistomis darbo sąlygomis. O sąlygų mes nebloginame. Tas pačias išlaikysime dvejus metus“, – teigė vadovas nuogąstaudamas, kad darbuotojų išeitinės kainavo išties daug.
 
„Skyrius bent finansiškai neneš nuostolio“, – pridūrė jis.
Siekiant sutaupyti, įtaiga taip pat atsisakė maitinimo, skalbimo paslaugų, kurias žada užtikrinti patys. S.Žukausko teigimu, reorganizuoto Tuberkuliozės padalinio veiklos rezultatas turėtų pasimatyti maždaug po pusmečio.
 
Darbo neteko 20 darbuotojų
 
Po reorganizacijos į pensiją išėjusiam buvusiam Alytaus tuberkuliozės ligoninės direktoriui Romualdui Radivonui, kuris įstaigai vadovavo dvi dešimtis metų, liko skaudulių.
 
Nors gydymo įstaigos pertvarkoms pritaria – pastaruoju metu stipriai sumažėjo pacientų, sergančių tuberkulioze, ir ligoninė pusantrų metų negeneravo maksimalių pajamų – buvęs vadovas kremtasi dėl išdraskyto kolektyvo.
 
„Buvo kalbama, kad po reorganizacijos visus įdarbins, bet praktiškai visus atleido. Iš anksčiau buvome sukaupę rezervą, todėl galėjome sumokėti išeitines. Dar S.Kudirkos ligoninei palikome šiek tiek pinigų“, – tikina iš įstaigos oriai išėjęs R.Radivonas.
 
Jis teigia, jog Alytaus apskrities tuberkuliozės ligoninė įstaiga ilgus metus dirbo pelningai. Buvo sukaupę tiek lėšų, kad užteko pusantrų metų pasidengti nuostolį:
„Ir atlyginimus visada laiku mokėdavome, kurie, pavyzdžiui, slaugytojų buvo vieni didžiausių Lietuvoje. Ministerija už tai šoko išsigandusi, kad esu atlyginimus iškėlęs. Man ar valytoja, ar gydytojas – visi ligoninėje sunkiai dirba. Nė vienas darbuotojas minimumo pas mane negavo.“

„Palikau ligoninę ramia sąžine. Nenoriu girtis, bet įstaiga su manimi įgavo naują veidą, čia buvo sukurta gera infrastruktūra. Rūpesčių niekam nekėlėme, išsilaikydavome patys, skolų neturėjome. Turėjome autonominį šildymą, savo vandens gręžinį ir nuotekų valymo įrenginį, tik elektrą ir ryšius gauname iš miesto, dėl to ir gyvenome gerai“, – kokią padėtį S.Kudirkos ligoninei palikęs, pasakojo buvęs Alytaus tuberkuliozės ligoninės direktorius Romualdas Radivonas.

 
„Ligoninėje sukurta gera darbo sistema. Norisi priminti, kas nutinka, kai tik į tuberkuliozę numojama ranka. Atvejų skaičius greitai šauna viršun, – įspėjo R.Radivonas. – Juolab kad pas mus buvo sukurta infrastruktūra pacientus gydyti ir priverstinai. Sistemą reikėjo mokėti valdyti ir mums sekėsi. Sugebėjau susitvarkyti.“
 
Į tai, kad įstaigų jungimas motyvuojamas pagerėsiančiomis paslaugomis, pašnekovas moja ranka – blefas.
 
„Juokas man ima iš kalbų, kad po reorganizacijos pagerės paslaugų kokybė. Tą pačią paslaugą pacientai gavo visus dvidešimt metų“, – įsitikinęs R.Radivonas. Pasak jo, statistika rodo, kad sergamumas tuberkulioze per pastaruosius dešimt metų sumažėjo perpus. Įtaką padarė ir atsiradę nauji vaistai.
 
„Niekas iš ministerijos nepaskambino, nė ačiū nepasakė už tuos dvidešimt metų darbo. Brudas“, – nuoskaudos neslėpė į pensiją po reorganizacijos išėjęs R.Radivonas.
 
Jis sako, kad apie numatomą jungimą žinojęs dar prieš penkmetį. Pasak jo, tuomet kalbėta, kad įstaigą uždarys.
 
„Kadangi buvome gavę Europinių pinigų, pagal kuriuos įstaigos veiklą reikia išlaikyti penkerius metus, liko dar apie pusmetį dirbti, o ką vėliau jie darys – neaišku“, – prasitaria buvęs vadovas.
 
Beje, nuolatinio vadovo posto neturi ir S.Žukauskas. Jis įstaigai lakinai vadovauja jau trečius metus iš eilės. Ką tik įvykusiame dalininkų susirinkime, kuriame Alytaus miesto savivaldybei atstovavo meras Nerijus Cesiulis, o Sveikatos apsaugos ministerijai – viceministrė Nerija Stasiulienė, paaiškėjo, kad S.Žukauskas ir toliau išlieka laikinuoju įstaigos vadovu. Tokį statusą jis turės, kol į pareigas konkurso būdu bus priimtas nuolatinis ligoninės direktorius, bet ne ilgiau kaip iki 2026 metų liepos pradžios.
 
Kodėl neskelbiamas Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninės direktoriaus konkursas? Viceministrės teigimui, tam įtaką daro šiuo metu vykstantys Tuberkuliozės padalinio integracijos procesai į apskrities ligoninę. Taip pat pabrėžta, kad pastaroji ligoninė aktyviai dalyvauja įvairiuose Europos Sąjungos struktūrinių fondų bei kitų nacionalinių ir tarptautinių finansinių šaltinių remiamuose projektuose, yra daugelio projektų pareiškėja. 
 
Konkursas vadovo pareigoms užimti bus skelbiamas galutinai užbaigus pradėtus ES ir kitų projektų darbus.
 
Bandė išvengti įstaigos uždarymo

Ką tik iš atostogų grįžęs Alytaus miesto savivaldybės meras Nerijus Cesiulis apie jau įvykusį įstaigų duetą nė nežino. Jo manymu, gydymo įstaigų jungimas – tik planuojamas. Vis dėlto tokiam žingsniui jis pritaria.
 

„Nebuvo kito varianto. Ministerija buvo paruošusi pertvarkos planą, o taryba vienbalsiai priėmė sprendimą įstaigas jungti. Kitu atveju įstaigą būtų tiesiog uždarę. Geriau jungimas ir tolesnė veikla negu didelė bedarbė armija“, – kad iš dviejų pasirinko mažesnę blogybę, aiškina Alytaus meras Nerijus Cesiulis.

 
Tiesa, naujosios dabar jau Tuberkuliozės padalinio valdžios dėl sunkiai sergančio paciento pabėgimo meras nekaltina. „Nepastatysi juk prie kiekvieno paciento po apsauginį. Tokie pacientai dažnai turi ir kitų problemų – yra priklausomi nuo alkoholio. Nepadarysi iš ligoninės kalėjimo. Nutaikius monetą iš gydymo įstaigos pabėgti galima. Žmonės, kurie ten būna mėnesius, jau žino, kaip veikia sistema. Jei žmogus gydytis nebenori, jo nesuturėsime, todėl į tai reaguojame normaliai. Žinome, kad savivaldybėje tokią įstaigą turime. Žmonės vis tiek jaučia kažkokią atsakomybę. Turime Alytuje ir kalėjimą, vadinamuosius pusiaukelės namus, kur jie laisvai eina į darbus, o vakare sugrįžta, prisiduodami patys. Iš ten taip pat yra galimybė pabėgti“, – svarsto N.Cesiulis.
 
Anot mero, pacientas dar nesurastas, tačiau skelbti aliarmo jo paieškoms nėra reikalo.
 
„Per didelis miestas. Per daug turime veiklų. Juolab įstaiga dar ne visai mūsų. Vyksta jungimo procesas. Duomenys privatūs, apie kuriuos sprendžia vadovas“, – per daug nesijaudina meras.

---

 
Tarp kitko
Lietuvoje sergamumas plaučių tuberkulioze mažėja. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, sergamumas plaučių tuberkulioze per pastaruosius penkerius metus (2019–2023 m.) sumažėjo nuo 31,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų 2019 m. iki 21,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų 2023 m. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, mažėjant sergamumui tuberkulioze, turėtų būti mažinama stacionarinio gydymo lovų, didinamos ambulatorinių paslaugų apimtys ir integruotos paslaugos, kurios užtikrina pacientams paslaugų kokybę ir saugumą bei reikiamų paslaugų prieinamumą.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!