Kaip iš kelionės neparsivežti tymų?

Agnė Marija Armoškienė
2025-07-10
Europos ligų profilaktikos ir kontrolės centras (ECDC) praneša apie didėjantį sergamumą tymais Europoje. Didžiausias atvejų skaičius užfiksuotas Rumunijoje, kur nuo metų pradžios jau susirgo daugiau nei 7 tūkst. žmonių. Taip pat protrūkiai registruojami Prancūzijoje, Nyderlanduose, Belgijoje ir Ispanijoje.
Kaip iš kelionės neparsivežti tymų?
Europos ligų profilaktikos ir kontrolės centro duomenimis, nuo 2025 m. pradžios, vertinant susirgusiųjų tymais vakcinacijos statusą, 85 proc. užsikrėtusiųjų nebuvo skiepyti, o 5 proc. buvo paskiepyti tik viena vakcinos doze.

Keliautojai – rizikos grupėje
 
Tymų virusas yra ypač užkrečiamas ir kelia pavojų vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms, nevakcinuotiems bei turintiems nusilpusią imuninę sistemą. Dar viena rizikos grupė – keliautojai. Kadangi kelionėse žmonės dažnai būna uždarose erdvėse ir kvėpuoja perdirbtu oru, tai padidina tikimybę užsikrėsti įvairiais virusais, įskaitant tymus.
 
ECDC neseniai atnaujino rekomendacijas tarptautinius maršrutus besirenkantiems keliautojams – visiems patariama būti pilnai pasiskiepijusiems ir stebėti savijautą, kad būtų užkirstas kelias ligos plitimui.
 

Ar lengva užsikrėsti?
 
Kaip ir COVID-19, tymai plinta oro lašeliniu būdu, užsikrėtusiam žmogui kosint ar čiaudint. Virusas taip pat gali patekti į organizmą per prisilietimą prie užkrėstų paviršių, o vėliau – prie burnos, nosies ar akių. Tymų virusas ore ar ant paviršių gali išlikti aktyvus iki 2 valandų.
 
„Tymai – vienas labiausiai užkrečiamų žinomų virusų. Po kontakto užsikrečia 90 proc. imlių asmenų. Kadangi persirgus susidaro ilgalaikis imunitetas, o vakcinos efektyvumas siekia 93-97 proc., visada buvo tikimasi, kad ši liga bus išnaikinta“, – sako šeimos gydytojas dr. Davidas Cutleris iš Providence Saint John’s sveikatos centro Santa Monikoje, Kalifornijoje.
 
Kelionė lėktuvu ar autobusu – padidinta rizika
 
Keliautojams reikėtų įvertinti ne tik tai, ar yra skiepyti, bet ir bendrą savo sveikatos būklę bei pasidomėti šalių, kuriose vyksta tymų protrūkiai, sąrašais. Naudinga sekti ECDC ir PSO naujienas apie ligų protrūkius bei naujausias rekomendacijas.
 
Kadangi tymai plinta oru, virusas išlikti ore gali net ir pasitraukus užsikrėtusiam asmeniui. „Kelionės metu, ypač epidemijos metu, rizika padidėja, nes tokios transporto priemonės kaip autobusai ar lėktuvai dažniausiai neturi tinkamo vėdinimo“, – sako infekcinių ligų specialistė dr. Monica Gandhi iš Kalifornijos universiteto San Franciske.
 
Didžiausia rizika gali kilti keliaujant lėktuvu – dėl ilgos kelionės trukmės ir mažų atstumų tarp keleivių. „Sumažinti riziką galime laikydamiesi atstumo, vengdami protrūkių židinių ir užsikrėtusių žmonių“, – priduria dr. D.Cutleris.

 
Kaip keliautojai gali apsisaugoti?
 
„Geriausias būdas apsisaugoti nuo tymų – būti paskiepytam“, – sako dr. M.Gandhi. MMR vakcina (tymų, kiaulytės ir raudonukės) užtikrina ilgalaikę apsaugą po dviejų dozių. Retais atvejais gali vis tiek pasitaikyti susirgimo atvejų, bet jie būna gerokai lengvesni.
 
Kelionės metu pravartu turėti vakcinaciją patvirtinantį dokumentą, ypač vykstant į rizikos zonas. Pasiskiepyti rekomenduojama bent prieš 2 savaites iki kelionės. Kūdikiai nuo 6 iki 11 mėnesių turėtų gauti vieną papildomą dozę prieš kelionę, o vėliau laikytis įprasto skiepų grafiko. Vyresni nei 12 mėnesių vaikai: pirmoji dozė dabar, antroji – po 28 dienų. Paaugliai ir suaugusieji, turintys nusilpusį imunitetą: dvi dozės, 28 dienų intervalu.

 
Kadangi tymai plinta oru, keliaujant patartina dėvėti N95 veido kaukę, ypač uždarose patalpose. Papildomos apsaugos priemonės: dažnai plauti rankas, neliesti veido rankomis, naudoti dezinfekcinį skystį.
 
Ką daryti po kontakto su užsikrėtusiuoju?
 
Pajutus pirmuosius simptomus, patariama kuo greičiau kreiptis į gydytoją ir izoliuotis. Apie užsikrėtimą tymais gali pranešti aukšta temperatūra, kosulys, sloga, paraudusios akys, o po kelių dienų – bėrimas. Inkubacinis periodas trunka 7-14 dienų, bet gali užsitęsti iki 21 dienos.
 
„Užsikrėtusieji turėtų izoliuotis, dėvėti gerai prigludusią kaukę ir kuo skubiau kreiptis į medicinos įstaigą. Tai leidžia suteikti pagalbą ir atlikti kontaktų sekimą“, – sako dr. M.Gandhi.
 
Jei žmogus nebuvo paskiepytas, pirmosios 72 valandos po kontakto yra kritiškai svarbios. „Tymų vakcina per pirmas 3 dienas po kontakto gali užkirsti kelią ligai, – sako dr. D.Cutler. – Imunoglobulinas (į raumenis ar į veną) taip pat gali būti naudingas – dažniausiai taikomas kūdikiams iki 6 mėnesių, nėščiosioms, arba tiems, kuriems po kontakto praėjo 3-6 dienos.“
Grįžus namo po kelionės, rekomenduojama 3 savaites stebėti savo ir artimųjų savijautą.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Stažuotę LSMU pasirinko prestižinės Europos stipendijos laimėtojas

    Stažuotę LSMU pasirinko prestižinės Europos stipendijos laimėtojas

    Šiemet veiklą pradėjęs LSMU Širdies centras jau pačioje veiklos pradžioje sulaukė reikšmingo tarptautinio įve...
    Prof. K.Stašaitis: jei visi suvažiuos į centrus, rajono ligoninės liks tuščios

    Prof. K.Stašaitis: jei visi suvažiuos į centrus, rajono ligoninės liks tuščios

    „Būna, kad pacientai palieka rajono ligonines nepasitikėdami jų paslaugomis. Jei visi suvažiuos į centrus – rajono lig...

    Budinti vaistinė


    Viceministras: pernai gyventojai išleido 1,5 mlrd. eurų vaistinėse, kartais užsiimama savigyda

    Viceministras: pernai gyventojai išleido 1,5 mlrd. eurų vaistinėse, kartais užsiimama savigyda

    Sveikatos apsaugos viceministras Danielius Naumovas sako, kad Lietuvos gyventojai pernai išleido apie 1,5 mlrd. eurų vaisti...
    Nelegalūs antibiotikai Lietuvos turguose: eksperimentas, kuris šokiravo

    Nelegalūs antibiotikai Lietuvos turguose: eksperimentas, kuris šokiravo

    Nelegali receptinių vaistų, ypač antibiotikų, prekyba – problema, apie kurią kalbama jau daugelį metų. Nors Lietuvoje antibi...

    razinka


    Sveika šeima


    Ekspertai: skambutis į pamoką nesutampa su biologiniu laikrodžiu

    Irzlūs, mieguisti, nesusikaupę, vėluojantys – tokius paauglius pamokose sutinka mokytojai. Vieni kaltina ekranus, kiti – tingumą, patys paaugliai kartoja, kad tiesiog negali užmigti. „Čia nėra nei paauglių kaltė, nei tėvų, nei mokytojų, – tikina neuromokslininkė dr. Laura Bojarskaitė. – Biologija ir pamo...

    Pakalbėkim apie tai



    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kas paliejo pieną?
    Henrikas Vaitiekūnas Kas paliejo pieną?
    Kur dingo vyrai?
    Jūratė Juškaitė Kur dingo vyrai?
    Pareigūnų reabilitacija kartu su VRM skaidrumo pažadais skęsta migloje
    Loreta Soščekienė Pareigūnų reabilitacija kartu su VRM skaidrumo pažadais skęsta migloje

    Naujas numeris