Siejama su išaugusiu mirtingumu
 
Pasaulyje dėl klimato kaitos kylant oro temperatūrai ir per Europą ritantis ekstremalaus karščio bangai vis daugiau tyrimų rodo aiškų ryšį tarp aukštos temperatūros ir blogėjančios psichinės sveikatos. Nuo išaugusių hospitalizacijų iki didesnio savižudybių skaičiaus – duomenys rodo, kad karštis itin neigiamai veikia psichologinių ar psichikos problemų turinčius asmenis.
 
Australų mokslininkų tyrimas atskleidė, kad karštis padidina mirtingumo riziką tarp psichikos sutrikimų turinčių žmonių, ypač vyresnių nei 75 metų moterų ir jaunų žmonių, turinčių priklausomybių.
 
Pastarojo dešimtmečio Jungtinės Karalystės tyrimai parodė, kad 1°C temperatūros pakilimas virš kritinės ribos 4,9 proc. padidina mirties riziką tarp žmonių, sergančių psichoze, demencija ar priklausomybėmis. Suomijos tyrimas parodė, kad temperatūros svyravimai paaiškina daugiau nei 60 proc. savižudybių skaičiaus pokytį per 250 metų laikotarpį.
 
Rizika auga su kiekvienu laipsniu
 
Taivane atliktas mokslinis tyrimas parodė, kad ilgalaikis aukštesnės nei 23°C temperatūros poveikis padidina riziką susirgti depresija – kiekvienas papildomas 1°C padidina šią riziką 7 proc.
Įvairių šalių duomenys rodo, kad karščio bangų metu padidėja psichiatrinių hospitalizacijų skaičius. Pavyzdžiui, Brazilijoje skurdesniuose miestuose per karščio bangas 2020-aisiais psichikos sveikatos hospitalizacijų skaičius išaugo daugiau nei tris kartus, palyginti su turtingesnėmis vietovėmis (atitinkamai 17,2 ir 5,5 proc.). Panašūs rezultatai pastebėti ir Vietname.
 
Ryšys, kurio dažnai nepastebime
 
Oro temperatūros įtaka kasdieniam gyvenimui ir psichologinei būklei dažnai nuvertinama ar ignoruojama, todėl pastaraisiais metais mokslininkai vis daugiau dėmesio skiria ekstremalaus karščio poveikio psichikos sveikatai tyrimams. 2023 m. publikuotoje Bangladešo mokslininkų ataskaitoje nustatyta, kad ilgalaikė karščio keliama įtampa gali padidinti nerimo lygį, kelti stresą bei sutrikdyti kognityvines funkcijas, tokias kaip dėmesys ar atmintis.
 
Karščio sukeltas psichologinis diskomfortas ne visus paveikia vienodai. Didžiausią riziką patiria maži vaikai, vyresnio amžiaus žmonės, dirbantieji lauke ir asmenys, turintys psichikos sveikatos sutrikimų. Taip pat, 2023 m. tyrimas parodė, kad dėl klimato pokyčių jaunimui kyla didesnė rizika patirti nerimą, depresiją, potrauminio streso sutrikimą (PTSS) ir kitus emocinius sunkumus.
 
Alinančios pasekmės
 
Aukšta oro temperatūra trikdo smegenų cheminius procesus, ypač neurotransmiterių, tokių kaip serotoninas, veiklą. Dėl šių pokyčių žmonės tampa labiau linkę į pyktį, dirglumą ir netgi agresyvų elgesį. Kaip pažymi Amerikos psichologų asociacija, kai kuriais atvejais karštis gali išprovokuoti psichozės epizodus.
 
Kai kūnas mėgina atvėsti, kraujas intensyviau teka į odą, o ne į smegenis. Dėl to sumažėja deguonies ir maistinių medžiagų tiekimas smegenims, o tai lemia dėmesio, atminties ir sprendimų priėmimo gebėjimų pablogėjimą. Karštomis naktimis sunkiau užmigti, todėl dažnai sutrinka miego ciklai, kaupiasi nuovargis, silpnėja emocinė savikontrolė bei dar labiau prastėja kognityvinės funkcijos.
 
Taip pat didelis karštis dažnai riboja galimybes užsiimti veiklomis, kurios padeda palaikyti psichinę gerovę – sportu, buvimu gamtoje, socializacija. Tai gali prisidėti prie emocinės izoliacijos ir prastos savijautos. Dalis žmonių diskomfortą dėl karščio ima malšinti alkoholiu ar kitomis psichoaktyviomis medžiagomis, taip rizikuodami tapti priklausomi bei dar labiau pabloginti psichinę sveikatą.
 
Problema tik didės
 
Ekstremalus karštis jau dabar yra pagrindinė su oru susijusių mirčių priežastis JAV. Prognozuojama, kad šis pavojus tik didės, nes karščio bangos tampa dažnesnės, intensyvesnės ir trunka ilgiau. Toks klimato pokytis kelia rimtą pavojų žmonių sveikatai, ypač tiems, kurie jau priklauso pažeidžiamoms gyventojų grupėms.
 
Karštis kelia grėsmę sveikatai, kai kūnas nepajėgia pakankamai greitai atvėsti. Vienas pagrindinių natūralių vėsinimosi mechanizmų – prakaito garavimas. Esant aukštai oro drėgmei prakaitas garuoja daug sunkiau, todėl kūnas negali efektyviai atsivėsinti. Ši būsena gali lemti organizmo išsekimą ar net šilumos smūgį – abi būklės gali baigtis hospitalizacija ar net mirtimi.
 
Psichikos sveikata yra neatsiejama nuo aplinkos, kurioje gyvename. Ekstremalus karštis – tai ne tik fizinis diskomfortas, bet ir rimta psichologinė grėsmė. Specialistai pabrėžia, kad ši krizė turi būti sprendžiama ne tik per aplinkosaugos ir energetikos politiką, bet ir kaip visuomenės sveikatos prioritetas.

---

 
Komentaras
 
Gydytojas psichiatras, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius:
 
- Lietuvoje – atvirkščiai, vasarą pastebime pacientų sumažėjimą, ypač stacionaruose. Šiltuoju periodu depresijos, nerimo simptomai daugeliui susilpnėja. Depresija pas mus paūmėja rudenį, žiemą, pavasarį ir tai susiję ne tiek su oro temperatūra, kiek su natūralios šviesos, saulės trūkumu. Įrodyta, kad pietų šalyse sergamumas depresija ir daugeliu kitų psichikos sutrikimų yra mažesnis.
 
Gyvenimas Šiaurės šalyse ir šaltasis metų laikas labiau neigiamai veikia žmonių psichikos sveikatą. Be to, vasarą žmonės, nesergantys labai sunkiomis ligomis, psichozėmis, randa daugiau malonios veiklos lauke, daugiau juda nei šaltais, tamsiais žiemos vakarais, sėdėdami vieniši namuose.
 
Galbūt ir Lietuvoje kada nors taip atšils, kad tai taps problema, tačiau kol kas šviesus ir šiltas periodas yra pats džiugiausias. Pas mus žiemą žmonės būna užsidarę ir turi mažai malonių užsiėmimų. Kitose šalyse atvirkščiai – žiemą žmonės vaikšto, bendrauja, juda, o per karščius užsidaro ir sėdi namuose, įsijungę kondicionierių. Pati temperatūra savaime psichikai įtakos neturi, viskas kyla dėl elgesio pokyčių. Kaip ir COVID-19 pandemija visus stipriai paveikė netiesiogiai, dėl socialinės izoliacijos.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!