„Šimtmečius žmonės ieškojo būdų, kaip pailginti gyvenimą. Nors alchemikams nepavyko atrasti filosofinio akmens, mokslininkai nuolat įrodinėja, kad ilgesnį gyvenimą galima pasiekti valgant mažiau – bent jau kai kuriems laboratoriniams gyvūnams. Klausimas, ar galime rasti būdą gyventi ilgiau ir vis tiek mėgautis maistu“, – pastebi dr. Zahida Sultanova, Rytų Anglijos universiteto, Biologijos mokslų fakulteto podoktorantūros tyrėja.
 
Imituoja kalorijų ribojimą
 
Atsakymas gali būti junginiai, kurie imituoja biologinį dietos poveikį. Du populiariausi tokius efektus imituojantys vaistai yra rapamicinas ir metforminas. Naujausiame tyrime, kurį Z.Sultanova atliko su kolegomis, nustatė, kad rapamicinas beveik taip pat patikimai pailgina gyvenimą kaip ir kalorijų ribojimas, o štai metforminas – ne.
 
„Mažesnis maisto kiekis arba mitybos apribojimas jau beveik šimtmetį laikomas aukso standartu gyvenimo trukmei ilginti. Tai prasidėjo nuo tyrimo, kuriame mažiau ėdę laboratoriniai žiurkėnai nugyveno ilgiau nei jų sotūs bendražygiai“, – sako tyrėja.
 
Tačiau daugeliui žmonių laikytis nuolatinės dietos yra sunku ir nemalonu. Be to, kraštutiniai ribojimai gali net pakenkti sveikatai. Todėl mokslininkams kilo klausimas – ar įmanoma pasiekti tokį patį poveikį kaip ir dietos, tačiau be šalutinių poveikių, vartojant vaistus.
 
Vaistai, vartojami jau seniai
 
Rapamicinas pirmą kartą buvo atrastas 1970-aisiais, bakterijose, aptiktose Velykų salos dirvožemyje. Medicinoje jis naudojamas skirtingiems vėžio tipams gydyti bei organų transplantacijos atvejais, nes yra stiprus imuninės sistemos slopintojas. Jis blokuoja ląstelėms siunčiamą signalą, kad maistinių medžiagų yra pakankamai.
 
Metforminas yra sintetinis junginys, kilęs iš Prancūzijos vilkauogės – jis plačiai naudojamas 2 tipo cukriniam diabetui gydyti, nes reguliuoja cukraus kiekį kraujyje. Abu vaistai veikia organizmo gebėjimą jausti maistines medžiagas ir energiją, todėl biologai tikėjosi, kad jie gali imituoti dietos mechanizmus.
 
„LiveScience“ neseniai skelbtame tyrėjų grupės, vadovaujamos Makso Planko instituto (Vokietijoje), tyrimų rezultatai taip pat parodė, kad JAV ir Europoje patvirtintų vaistų nuo vėžio – trametinibo ir rapamicino mišinys – trečdaliu pailgino laboratorinių pelių gyvenimo trukmę. Be to, pelės ilgiau išliko sveikos. Tyrimo metu nustatyta, kad rapamicinas pailgino pelių gyvenimo trukmę 17-18 proc., trametinibas 7-16 proc., o skiriant šiuos preparatus kartu pelių gyvenimo trukmė pailgėjo maždaug 26-35 procentais.
 
Senėjimas kaip rizikos veiksnys
 
„Norėdami tai išsiaiškinti, apibendrinome daugelio tyrimų rezultatus, ieškodami bendrų dėsningumų. Kruopščiai išanalizavome tūkstančius mokslinių straipsnių ir atrinkome 167 tyrimus su aštuoniomis stuburinių rūšimis – nuo žuvų iki beždžionių – kuriuose buvo pakankamai duomenų apie išgyvenamumą ir tyrimo metodiką. Tuomet palyginome tris ilgaamžiškumo strategijas: mažesnį maisto kiekį, rapamicino vartojimą ir metformino vartojimą“, – pasakoja dr. Z.Sultanova.
 
Kartu su kolegomis ji nustatė, kad mažesnis maisto kiekis vis dar yra patikimiausias būdas pailginti gyvenimą visų gyvūnų rūšių atveju, tačiau rapamicinas taip pat yra labai arti tokio rezultato. O metforminas aiškios naudos neparodė. Kalorijų ribojimo poveikis buvo vienodas abiejų lyčių gyvūnams, ir nesvarbu, ar dieta buvo mažesnės porcijos, ar protarpinis badavimas.
 
„Tai daro rapamiciną vienu įdomiausių naujų kovos su senėjimu terapijos būdų. Nors senėjimas nėra liga, jis yra daugelio ligų – nuo vėžio iki demencijos – rizikos veiksnys. Jeigu sulėtiname šį pagrindinį procesą, galime tikėtis ilgesnio kokybiško gyvenimo ir mažesnių sveikatos apsaugos išlaidų senstančiame pasaulyje“, – teigia mokslininkė.
 
Džiaugtis dar anksti
 
Vis dėlto, rezultatai nėra vienareikšmiški ir, panašu, kad „stebuklingo“ ilgaamžiškumą suteikiančio preparato teks palaukti. Dr. Z.Sultanova su kolegomis mokslininkais nustatė didelę rezultatų įvairovę – kai kurie tyrimai netgi parodė, kad mažesnis maisto kiekis ar rapamicinas sumažino gyvenimo trukmę.
 
Be to, dauguma įrodymų buvo gauti iš pelių ir žiurkių, kurios turi daug mūsų genų, tačiau vis tiek labai skiriasi nuo žmonių. Galiausiai, rapamicinas gali turėti šalutinį poveikį, pavyzdžiui, slopinti imunitetą ir vaisingumą. Dabar tiriama, ar mažesnės rapamicino dozės gali suteikti naudą be šių šalutinių poveikių.
 
Vis dėlto pirminiai ženklai nuteikia viltingai. Viename vykstančiame žmonių tyrime savanoriai, gavę mažas rapamicino dozes su pertraukomis, patyrė teigiamą poveikį sveikatingumo rodiklių atžvilgiu. Metformino tyrimas dar vyksta, o rezultatai turėtų paaiškėti per kelerius artimiausius metus.
 
„Kol kas niekas neturėtų skubėti pas gydytojus prašyti rapamicino ilgaamžiškumui užtikrinti. Tačiau šis vaistas, išgautas iš dirvožemio bakterijų, rodo, kad pakeitus vieną molekulinį signalų perdavimo kelią, galima pasiekti tokį patį poveikį kaip ir laikantis dietos. Iššūkis – sukurti terapiją, kuri leistų mums ilgiau būti sveikiems, neatsisakant gyvenimo kokybės ar retkarčiais pasimėgaujant šokolado gabalėliu“, – sako dr. Z.Sultanova.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!